Pagrindiniai akcentai:
- Stiprėjantis Turkijos vaidmuo ES Rytų kaimynystėje ir naujai aktualizuoti Lietuvos interesai Artimųjų Rytų regione reiškia, kad Ankaros elgesys tampa vis svarbesniu veiksniu Lietuvos užsienio politikoje.
- Nors Turkijos narystė NATO, tarpusavio priklausomybė su ES ir įtaka ES Rytų kaimynystės šalyse lemia nuolatinį pragmatinio bendradarbiavimo poreikį, dabartinė Ankaros strateginė orientacija kertasi su ilgalaikiais Lietuvos ir Vakarų interesais kurti taisyklėmis grįstą daugiašalę tarptautinę tvarką.
- Sudėtingą konfrontacijos ir bendradarbiavimo dinamiką Vakarų ir Turkijos santykių darbotvarkėje liudija praėjusiais metais įsiliepsnojęs ir metų gale deeskaluotas konfliktas Viduržemio jūros rytuose.
- Tvaraus Lietuvos ir Turkijos bendradarbiavimo ribas iliustruoja dvilypis Ankaros santykis su Maskva, vienu metu charakterizuojamas tiek lokalių konfliktų, tiek asmeniniais Erdogano ir Putino santykiais grįstų bendradarbiavimo iniciatyvų.
- Lietuvos bendradarbiavimas su Turkija turėtų būti selektyvus ir orientuotas į bendradarbiavimą daugiašaliais institucionalizuotais formatais ir provakarietiškų grupių Turkijos visuomenėje stiprinimą.
- Lietuvos sprendimų priėmėjams tikslinga ieškoti būdų skatinti trišalį verslo bendradarbiavimą tarp ES, Rytų partnerystės šalių ir Turkijos, atnaujinti ir išplėsti ES ir Turkijos migracijos susitarimą ir muitų sąjungą, plėtoti ES ir Ankaros bendradarbiavimą Europos žaliojo kurso politikos srityje.
