Nuo 2022 m. sausio 1 d. Prancūzija 6 mėnesius pirmininkaus Europos Sąjungai. Šiuo laikotarpiu Respublikos prezidentas veikiausiai kandidatuos antrai kadencijai balandžio pabaigoje vyksiančiuose prezidento rinkimuose, o po mėnesio vyks parlamento rinkimai, nuo kurių priklausys naujojo prezidento, kas jis ar ji bebūtų, veiksmų laisvė. Todėl šis „išskirtinis“ pirmininkavimas Europos Sąjungai gali būti tiek unikalus katalizatorius, turintis teigiamą poveikį Prancūzijos politinėms diskusijoms, nes aiškiai išryškins skirtingus kandidatų požiūrius į užsienio ir Europos reikalus, tiek ir, priešingai, aklavietė, kur nuolat kartojamos temos, kurios ne tik neturi ilgalaikės reikšmės, bet ir vargu ar sukels entuziazmo ir naujo susidomėjimo Europos Sąjunga. Trumpai tariant, šie du įvykiai gali neutralizuoti vienas kitą arba kaip tik pradėti sėkmingų įvykių seką.
Prancūzijos pirmininkavimas Europos Sąjungai: dėl ko? Ar savo pirmininkavimo laikotarpiu Prancūzija gali pakeisti geostrateginį Europos kursą?
Nicolas Tenzer yra Paryžiaus politinių studijų universiteto dėstytojas, trijų oficialių ataskaitų vyriausybei, įskaitant dvi apie tarptautinę strategiją, ir 22 knygų autorius. Jis vadovauja Politinių sprendimų studijų ir tyrimų centrui (CERAP), yra kas du mėnesius leidžiamo leidinio „Desk Russie“ leidėjas, sukūrė tinklaraštį tarptautinės, strateginės ir politinės rizikos analizės temomis Tenzer Strategics.
GSSC Naujienlaiškis
Gaukite Geopolitikos ir saugumo studijų centro (buvęs „Rytų Europos studijų centras“) paruoštas regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.