Vėlų rugpjūčio 2 dienos vakarą JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi nusileido Taipėjaus Songšanio oro uoste taip pradedama istorinį ir itin daug dėmesio sulaukusį vizitą Taivane. Šio įvykio reikšmingumas neabejotinas – tai yra pirmas tokio aukšto lygio JAV pareigūno vizitas Taivane per pastaruosius 25 metus. Nors šis įvykis turi itin didelę prasmę ir parodo tvirtus JAV įsipareigojimus remti demokratinį Taivaną, tačiau, tebeegzistuojant didžiuliams geopolitiniams iššūkiams ir įtampoms, abejotina šio vizito nauda ir pasirinktas laikas gali turėti neigiamų pasekmių Taivano sąsiaurio ir viso regiono saugumui.
Pelosi vizitas nėra beprecedentis įvykis. 1997 metais Taivane lankėsi tuometinis JAV Atstovų rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas, taip sukurdamas precedentą, kurį kinai iki šiol vertina itin neigiamai. Vizito Azijoje metu N. Gingricho delegacija lankėsi P. Korėjoje, Japonijoje, Kinijoje ir Honkonge (tuo metu vis dar JK kolonija). Vizito Kinijoje metu N. Gingrichas supažindino Kinijos vadovus su savo planais apsilankyti Taivane, į ką buvo sureaguota neigiamai, tačiau, N. Gingrichui pagrasinus, kad vizitas Kinijoje gali bus sutrumpintas, tylus pritarimas buvo gautas. Vis dėlto Kinija iškėlė vieną sąlygą – tai negali būti tiesioginis skrydis iš Kinijos į Taivaną. JAV Atstovų rūmų pirmininko lėktuvas, trumpam sustojęs Tokijuje, balandžio 2 d. atvyko į Taivaną, kuriame praleido tik apie tris valandas. Išskyrus griežtesnę retoriką, Kinija susilaikė nuo karinės eskalacijos, tačiau patį vizitą iki šiol laikė didele klaida. Vis dėlto 2022 m. rugpjūčio 2 d. Nancy Pelosi vizitas iššaukė neįtikėtinai griežtą Kinijos reakciją, o vis didesnį nerimą kelianti situacija rodo, kad Taivano sąsiaurį gali ištikti jau ketvirtoji krizė po 1954 metų.
Pelosi asmeninis sprendimas apsilankyti Taivane nepaisant Kinijos grasinimų neturėtų stebinti. Ši didžiulę patirtį turinti politikė visada buvo itin aktyvi demokratijos ir žmogaus teisių gynėja. Po 1989 m. Tiananmenio protestų ir kruvino susidorojimo N. Pelosi tapo itin aktyvia Kinijos kritike. 1991 m. oficialaus vizito Kinijoje metu N. Pelosi kartu su keliais lydinčiais kongresmenais buvo trumpam sulaikyti policijos dėl to, kad gatvėje iškėlė plakatą, siekiant paminėti „tuos, kurie mirė už demokratiją Kinijoje“. Nuo to laiko ji išliko viena didžiausių Kinijos kritikių pasaulyje. Šis vizitas Taivane yra neabejotinai vienas ryškiausių jos ilgos karjeros momentų.
Įtampa dėl potencialaus vizito ėmė didėti nuo balandžio 6 d., kai žiniasklaida paskelbė, jog JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi galimai planuoja kelionę į Aziją, kurios metu bus lankomasi Taivane. Tačiau, praėjus dienai po pranešimų, planuojamas vizitas buvo atidėtas po teigiamo pirmininkės COVID-19 tyrimo. Net ir per šį trumpą laiko tarpą Pekinas atsakė griežta retorika, teigdamas, jog Kinijos atsakas į šį provokuojantį ir suverenitetą pažeidžiantį vizitą bus ryžtingas ir griežtas.
Rugpjūčio 2 d. įvykęs N. Pelosi vizitas Taivane buvo laikomas paslaptyje iki paskutinės minutės. Nei JAV, nei Taivano atstovai oficialiai nepatvirtino šio vizito. JAV oro pajėgų lėktuvas SPAR19, kuris tik likus keliasdešimčiai minučių viešai nurodė savo kelionės tikslą tapo labiausiai sekamu skrydžiu internete. Kelionės maršrutas buvo itin atsargiai suformuotas vengiant P. Kinijos jūros ir pasiekiant Taivaną iš rytinės pusės, kurioje dislokuoti JAV karo laivai, įskaitant lėktuvnešį USS Ronald Reagan. Iškart po JAV oro pajėgų lėktuvo nusileidimo Taivane, Kinija nusiuntė 20 lėktuvų, kurie įskrido į Taivano oro gynybos identifikacinę zoną (ADIZ). Netrukus Kinijos išsivadavimo armija paskelbė pranešimą, kad rugpjūčio 4-7 d. bus rengiamos didelio masto „gyvos ugnies“ pratybos šešiose zonose, apsupančiose Taivaną ir primenančiose jūrinę blokadą. Tuo metu jūrų ir oro transportas tose zonose yra draudžiamas.
Dar iki N. Pelosi atvykimo Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų, nukreiptų prieš Taivaną: uždraudė maisto ir žemės ūkio produktų importą iš daugiau nei šimto Taivano kompanijų, kitą dieną paskelbtos papildomos sankcijos smėliui, daliai vaisių ir žuvies produktų. Nors šių sankcijų poveikis ir žala Taivano ekonomikai bus minimali, tačiau būtent toks apribojimų įvedimas gali būti siejamas su Pekino noru parodyti realius veiksmus. Tokio tipo sankcijas yra paprasčiau įvesti, jos nereikalauja ilgo pasiruošimo. Šis žingsnis gali būti vertinamas kaip Pekino noras parodyti greitą reakciją, net jei tai ir neturės reikšmingo ekonominio poveikio. Be to, tvyrant tokiai didelei įtampai, šis žingsnis pasitarnauja Kinijos vidaus politikoje: tai yra svarbus signalas Kinijos visuomenei, rodantis ryžtingus Kinijos komunistų partijos žingsnius Taivano problemos kontekste. Kinijos visuomenė ypač įdėmiai stebi pastaruosius įvykius, tad centrinės valdžios ryžtingumas ir konkrečios bei griežtos priemonės – itin reikalingos artėjant 20-ajam KKP kongresui.
Vis dėlto Kinijos ir Taivano prekybiniai santykiai yra itin glaudūs: praeitais metais bendra dvišalė prekybos vertė sudarė daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių. Kinija turi ekonominių svertų prieš Taivaną, tad nereikia atmesti galimybės, jog netolimoje ateityje Pekinas gali imtis reikšmingesnių sankcijų įvedimo, kurios turėtų realų, o ne simbolinį poveikį. Tačiau Kinijos ir Taivano ekonominiai santykiai pasižymi abipuse priklausomybe, tad Pekinas bus itin atsargus, ypač turint omenyje Taivano lustų svarbą Kinijos technologijų sektoriui.
Nors N. Pelosi vizitas yra išskirtinai simbolinis, tai visgi yra itin stiprus JAV pareiškimas, parodantis nemažėjantį ryžtą remti demokratinį Taivaną, susiduriantį su grėsme iš Kinijos. Šis istorinis įvykis taip pat parodo stiprų JAV kaip demokratinio pasaulio lyderio vaidmenį geopolitinių sukrėtimų kontekste. N. Pelosi šis vizitas yra itin reikšmingas ilgos karjeros pasiekimas bei galimai viena paskutinių galimybių apsilankyti Taivane tebesant Atstovų rūmų pirmininke prieš artėjančius rinkimus JAV, po kurių, prognozuojama, pirmininko postas gali atitekti Respublikonų partijai. Vis dėlto nelengva įžvelgti, kokią naudą šis vizitas turės Taivano saugumo užtikrinimui ir esamų pajėgumų stiprinimui. Žvelgiant iš saugumo regione ir istoriškai itin įtemptų Kinijos-Taivano santykių perspektyvų, su N. Pelosi vizitu atsiradusios įtampos ir eskalavimas Taivano sąsiauryje Taivano saugumo nepadidins, greičiau priešingai. Kinijos tebenaudojama itin grėsminga retorika, įaudrinta Kinijos visuomenė ir kariniai veiksmai sąsiauryje rodo, kad visa tai gali peraugti į naują Taivano sąsiaurio krizę. Galima tikėtis, jog karinė eskalacija greitu metu nesumažės, Kinijos vykdomos karinės pratybos gali reikšmingai padažnėti, taip padidinant karinio apsiskaičiavimo riziką. Tik, kitaip nei 1995-1996 metais, kai įkaitusią situaciją pavyko numalšinti prisiartinus JAV kariniams laivams, šįkart situacija yra pasikeitusi iš esmės – Xi Jinpingo valdoma Kinija tapo mažiau nuspėjama, agresyvi ir savo ambicijų žūtbūt siekianti supervalstybe.
