Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Biuletenis Spa 05, 2022

Rinkimai Bulgarijoje – tolesnis politinis nestabilumas ir galimi sunkumai Ukrainai

Santrauka

Parlamento rinkimus Bulgarijoje laimėjo Europos liaudies partijai priklausanti GERB partija. Šios partijos galimybes suformuoti valdančiąją daugumą su kitomis pro-vakarietiškomis partijomis labai apsunkins praeityje lydėję korupcijos skandalai. Bene ketvirtadalį rinkėjų balsų Bulgarijoje surinko atvirai arba atsargiai pro-rusiškos politinės jėgos. Tai apsunkins šalies paramos Ukrainai iniciatyvas. Nors tai jau ketvirti parlamento rinkimai per pastaruosius pusantrų metų, tačiau dar vieni išankstiniai rinkimai išlieka realūs.

Bulgarijai praėjusio savaitgalio parlamento rinkimai – jau ketvirti per pusantrų metų. Nors šaliai ir pavyko išvengti pro-rusiškų partijų pergalės, tačiau gerų naujienų taip pat nėra – derybos dėl vyriausybės formavimo bus labai sudėtingos. Tai žada tolimesnį politinį nestabilumą šioje šalyje, kuris gali lemti ir sunkumus tiekiant pagalbą Ukrainai.

Panašu, kad politinė krizė Bulgarijoje tęsis. Pastaruosius dvejus metus šalį nuolat purto protestai dėl korupcijos, kūrėsi naujos nesisteminės partijos, šalis susidūrė su negebėjimu suformuoti nuolatinių ir stabilių vyriausybių. Politinį nestabilumą šalyje puikiai iliustruoja žinomo šalies atlikėjo Slavi Trifonovo ir jo sukurtos partijos „Yra tokia tauta“ politinis kelias nueitas per šiuos ketverius rinkimus. Po prieš korupciją nukreiptų protestų 2020 metais susikūrusi partija, 2021 metų liepą triumfavo rinkimuose surinkusi beveik 25 proc. balsų. Šį savaitgalį – rinkėjų lūkesčių nepateisinusi partija surinko vos 4 proc. balsų iškrito iš šalies parlamento.

Bulgarijos rinkimų rezultatas

 

Pirmasis svarbus pokytis rinkimuose – buvusio premjero Boyko Borisovo sugrįžimas. Europos liaudies partijai priklausanti GERB užtikrintai iškovojo pirmąją vietą ir gaus teisę formuoti valdančiąją daugumą. Tiesa, tai nebus lengva – tiek buvęs premjeras ir dabartinis partijos lyderis B. Borisovas, tiek pati GERB partija Bulgarijoje turi besitempianti korupcijos skandalų šleifą, kuris labai apsunkins bet kokias galimybes į koalicija prisitraukti prieš korupciją kovoti žadančias politines jėgas. Antrąją didžiausią frakciją Bulgarijos parlamente turėsianti „Tęsiame permainas“ partija dar prieš rinkimus atmetė galimybę formuoti vyriausybę kartu su B. Borisovu.

Paskutiniąją stabilią šalies vyriausybę formavusios „Tęsiame permainas“ ir „Demokratiškos Bulgarijos“ partijos rinkimuose pasirodė gana sėkmingai. Su buvusiu premjeru Kirilu Petkovu priešakyje į rinkimus žengusios partijos surinko apie trečdalį visų balsų ir toliau užims svarbią vietą Bulgarijos politikoje. Sėkmingas pastarųjų partijų pasirodymas teikia viltį, kad ir toliau bus kovojama už pro-vakarietišką Sofijos politiką – tvirtą paramą narystei ES ir NATO, paramą Ukrainai (ypač tiekiat Bulgarijos pramonės gaminamą sovietinio stiliaus ginkluotę ar jos elementus).

Tiesa, po rinkimų nemažą galią parlamente turės ir pro-rusiškų Bulgarijos politinių partijų blokas. Apie 10 proc. bulgarų paramos surinko atvirai pro-rusiška „Atgimimo“ partija. Viešai skelbiama, kad šios partijos lyderiui Kostadinui Kostadinovui daugiau nei 10 metų draudžiama atvykti į Ukrainą dėl įtarimų šnipinėjant Rusijos naudai. K. Kostadinovas atvirai pasisakė prieš sankcijas Rusijai, ragino Bulgariją pripažinti Donecko ir Luhansko psiaudorespublikas. Partija pasisako prieš šalies narystę ES ir NATO.

Apie 10 proc. balsų surinko Rusijai draugiška socialistų partiją (buvusi Bulgarijos komunistų partija), kuri būdama paskutiniosios koalicijos dalimi blokavo Sofijos bandymus atvirai tiekti ginkluotę ar jos komponentus Ukrainai. Apie 5 proc. balsų surinko buvusio laikinojo ministro pirmininko Stefano Yanevo „Bulgarijos pakilimo“ partija. S. Yanevas 2022 metais neteko gynybos ministro pareigų dėl nuolatinių pareiškimų, kuriuose Rusijos agresiją Ukrainoje vadino „specialiąja karine operacija“ arba tiesiog – „karine operacija“.

Aiškių lyderių nebūvimas ir trintys tarp politinių partijų rodo, kad Bulgarijos laukia tolesnis politinis nestabilumas. Galima manyti, kad pagrindinės kryptis, kaip galėtų susiformuoti valdančioji dauguma yra dvi. Pagal pirmąjį scenarijų, GERB partija galėtų bandyti įtikinti pro-europietiškas jėgas paremti jų vedamą, pro-vakarietišką, bent iš dalies iš technokratų sudarytą mažumos vyriausybę grįsta didesniu dėmesiu užsienio ir saugumo politikai (dėl kurios iš esmės sutariama), vidaus politikoje – dėl kiekvieno svarbaus klausimo tariantis atskirai. Šiame scenarijuje paramos galima ieškoti ir iš socialistų, turkų tautinės mažumos atstovaujančios DPS partijos pusės.

Pro-rusiškos vyriausybės susiformavimo galimybės – išlieka. Tokia vyriausybė galėtų egzistuoti, jeigu ją paremtų DPS partija, arba GERB partija nuspręstų imtis rizikos ir bet kokia kaina formuoti vyriausybę nepaisant geopolitinių skirtumų. Pro-rusiškų partijų sėkmė rodo vis dar gana stiprų pro-rusišką sentimentą Bulgarijos visuomenėje. Tai taip pat atspindi gyventojų baimę dėl konflikto Ukrainoje metu įvestų sankcijų Rusijai nukentėti asmeniškai. Dalis bulgarų sankcijas Rusijai mato, kaip kenkiančias jų interesams, todėl renkasi prieš sankcijas pasisakančias partijas. Nors nėra didelė tikimybė dėl šių partijų galimybės formuoti vyriausybę, tačiau jos tikrai turės įtaką lemiant sprendimus, ypač susietus su Rusija. Neatmestinas ir dar vienerių pirminių rinkimų variantas.

Pro-rusiškų partijų koaliciją galėtų reikšti ir nemažas problemas Ukrainai. Bulgarija yra viena iš pagrindinių NATO valstybių tebegaminančių atsargines dalis ir kitus komponentus Sovietų Sąjungoje pagamintai ginkluotei (kurios Ukrainos pajėgų arsenale – gausu) prižiūrėti. Dėl šios priežasties šalies vyriausybės politika Rusijos agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu – svarbi. Tiek GERB, tiek pro-europietiškosios „Tęsiame permainas“ ir „Demokratinės Bulgarijos“ (pastarosios lyderiai dar anksčiau grasino trauktis iš vyriausybės, jei būtų atsisakyta tiekti ginklus Ukrainai) tvirtai remia Ukrainą. Šios partijos trise turės daugumą mandatų, o tai leidžia viltis, kad parama Ukrainai – nenukentės. Vis dėl to reikšmingą skaičių mandatų gavusios pro-rusiškos partijos, kartu su pro-rusišku prezidentu Rumenu Radevu neabejotinai sieks sabotuoti pro-vakarietiškų partijų pastangas padėti Ukrainai. Dar sudėtingesnė situacija Kyivui bus tuo atveju, jei šioms partijoms pavyks suformuoti vyriausybę.

Justinas Kulys Rytų Europos studijų centre dirba nuo 2019 metų. Jis yra baigęs politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Šiuo metu J. Kulys studijuoja tarptautinę projektų vadybą Vilniaus universiteto Verslo mokykloje. Jis taip pat yra Konrad-Adenauer-Stiftung (Vokietija) stipendininkas.

Kaip projektų vadovas, J. Kulys vadovavo daugiau nei dešimčiai nacionalinių ir tarptautinių projektų, su Lietuvos ir užsienio partneriais. Nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose ir mokymuose susijusiuose su projektų vadyba. Jis taip pat yra prisidėjęs organizuojant eilę aukšto lygio renginių ir konferencijų. J. Kulys yra Lietuvos projektų vadybos asociacijos (LPVA) narys.

Kaip laisvai samdomas žurnalistas ir analitikas, J. Kulys aktyviai domisi ir tyrinėja Vakarų Balkanų šalių istoriją ir politines realijas, domisi karybos aktualijomis, NATO klausimais. Jis yra keleto akademinių ir analitinių studijų bendraautorius. Bendradarbiauja su Lietuvos naujienų portalais, komentuoja tarptautinės politikos aktualijas Lietuvos ir užsienio (daugiausiai – Lenkijos ir Kroatijos) žiniasklaidoje.