Į nacionalinius interesus orientuotos gynybos pramonės plėtra
Augant išorės grėsmėms, nacionalinės gynybos pramonės pajėgumams plėtoti ir tolesniam Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) aprūpinimui užtikrinti skiriama vis daugiau lėšų. LK yra deklaravusi ilgalaikių pirkimų gynybos srityje poreikį, lemiantį bendrą šalies saugumo situacijos kaitą ir Lietuvos kariuomenės pranašumą kitų šalių kontekste. Nepaisant to, gynybos ir saugumo sritis Lietuvos pramonės įmonėms nėra prioritetinė. Įmonės nėra linkusios investuoti savo vidinių žmogiškųjų ir finansinių resursų LK reikalingiems ilgalaikiams sprendimams įgyvendinti. Nors Lietuvoje veikia ne viena, o dvi asociacijos (Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA) ir Nacionalinė gynybos pramonės asociacija (NGPA)), tačiau LK atstovų požiūriu, Lietuvos pramonės pajėgumai, potencialas nėra aiškus. Suvokiant tai, svarbia užduotimi tampa gynybos pramonės apibrėžties nustatymas – kad tai yra įmonės, užtikrinančios karinės įrangos gamybą, techninę priežiūrą ir tobulinimą, kuriančios krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijoms aktualius sprendimus, gynybos inovacijas, inžinerinius, dvigubos paskirties produktus ir iš dalies taip prisidedančios prie Lietuvos, NATO ir ES gynybos pramonės plėtros, vertės kūrimo bei įsiraukusios į jos gamybos grandines.
Siekiant efektyviau tam pasirengti, ilgalaikėje perspektyvoje išskiriamos dvi skirtingų priemonių reikalaujančios gynybos pramonės veikimo kryptys, orientuotos į nacionalinius interesus ir tolesnį šalies gynybos pramonės vystymą. Tai – gynybos inovacijų potencialo (naujų inovacijų, virsmo technologijų) ilgalaikėje perspektyvoje kūrimas ir palaikymas, kuriuos užtikrinti taip pat būtina vykdant priimančiosios šalies įsipareigojimą šalims sąjungininkėms ir siekiant modernizuoti LK.
Kiti svarbūs aspektai: deklaruotas strateginių tikslų, politinės vizijos įgyvendinimo, veiksmų plano aptarimas bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis, skaidrumo ir objektyvumo kriterijų užtikrinimas; asociacijų vaidmens stiprinimas, tiek atstovaujant įmonių interesus, tiek prisidedant prie gynybos pramonės vystymo Lietuvoje; žmogiškųjų pajėgumų stiprinimas krašto apsaugos sistemoje, kurioje šiuo metu prie gynybos inovacijų ekosistemos pokyčių įgyvendinimo prisideda palyginti nedidelis personalo skaičius (GRA TTS ir LKA GIC).
Gynybos technologijų vystymo programos įgyvendinimo tobulinimo galimybės
Nuo 2015 m. Krašto apsaugos ministerija, pasitelkusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą, iš viso inicijavo 7 kvietimus teikti paraiškas kurti inovatyvias gynybos technologijas (finansuoti 9 projektai). Be nacionalinės gynybos technologijų vystymo programos tarpvalstybinių iniciatyvų virsmo technologijų aspektu, paminėtos Europos gynybos fondo bei šiais metais patvirtintos Šiaurės Atlanto gynybos inovacijų skatinimo (angl. Defence Innovations Accelerator for the North Atlantic (DIANA)) ir NATO inovacijų fondo iniciatyvos. DIANA nauda neabejojama ir tikimasi, kad artimiausiu metu bus išsamiau pristatytos Lietuvos dalyvavimo, gynybos sprendimų testavimo, bendrų daugiašalių projektų galimybės. Iki šiol sėkmingai įgyvendintų projektų pavyzdžių nėra daug, tačiau keliamas įgyvendinamų projektų platesnio viešinimo, išmoktų pamokų analizės, refleksijos poreikis, kuris ateityje sumažintų kartotinių klaidų tikimybę. Kad projektai būtų sėkmingi, būtina trumpinti laikotarpį nuo idėjos atsiradimo iki jos įgyvendinimo, kadangi kelerių metų atotrūkis nuo idėjos pristatymo iki kvietimo teikti paraiškas ir (arba) pirkimo sąlygų paskelbimo gali būti lemtingas kuriamam ar sukurtam produktui, nes kitose rinkose sprendimas jau gali egzistuoti. Šiuo metu dalis projektų yra vystomi, tačiau jau pats pirmojo etapo finansavimas, nenumačius tolesnio finansavimo schemos, verslui nėra patrauklus, o dažnai ir neįmanomas. Verslas negali investuoti savo lėšų į prototipo kūrimą, nežinodamas, ar LK bus suinteresuota jį įsigyti. Pažymėtina ir tai, kad LK, KAM su verslu susiję lūkesčiai galimai yra per dideli – inovacijos neatsiranda per naktį, o prototipų tobulinimo procesas, konsultacijos dėl klaidų ir geriausio sprendimo paieškų užtrunka, tačiau tik tokiu būdu galima tikėtis technologinės pažangos ir proveržio.
LK poreikių ir ilgalaikių planų viešinimas
LK yra deklaravusi ilgalaikius gynybos planus ir tikisi verslo atsako bei įsitraukimo, tačiau bendradarbiavimo galimybės ir darbas su KAS institucijomis jam neatrodo patrauklus dėl kelių aspektų:
- Verslas nenori investuoti į galimai mažą išeigą. Gynybos technologijų poreikis Lietuvoje nėra didelis. Kurti sprendimus ir produktus, reikalingus ir tinkančius tik LK, įmonės neturi galimybių ir resursų, todėl ieško būdų dirbti ir su kitomis valstybėmis (rinkomis), kad įsilietų į tarptautines pardavimo grandines.
- Ilgalaikius LK poreikius siekiantis atliepti verslas tikisi galimybės atlikti kuriamų sprendimų testavimą LK ir rengti konsultacijas su atsakingais asmenimis dėl šių sprendimų tobulinimo ir geresnio pritaikymo LK. Kol kas šis procesas nėra aptartas ir apibrėžtas.
- Konsultacijų, bendradarbiavimo stoka, lemianti nesusikalbėjimą, lėtas procedūras.
- Nepalanki teisinė bazė. Šiuo metu galiojantys įstatymai, kurie apibrėžia dvigubos paskirties prekių ir produktų reglamentavimą, eksportą, yra ne tik rinką kontroliuojantys, bet ir galimai pertekliniai. Siekiant sutvarkyti teisinę bazę, reikėtų remtis gerosios praktikos kituose Lietuvos verslo sektoriuose, sakykime, finansų, pavyzdžiais, paskirti proceso „savininką“ ir reguliuotoją, kuris iš naujo įvertintų šiuo metu egzistuojančius verslui naštą didinančių veiklų aprašus ir juos sutvarkytų.
Dažnai verslui nereikalinga finansinė pagalba, tačiau prašoma nedaryti dirbtinių kliūčių, leisti vystytis be perteklinių apribojimų ir peržiūrėti licencijų išdavimo tvarką, kadangi šiuo metu ji iš esmės neatitinka realybės ir praktiškai yra neįgyvendinama. Kontrolės, reguliavimo mechanizmų būtinybe neabejojama, tačiau pradinių etapų lengvinimas, procedūrų supaprastinimas ne tik galėtų paspartinti Lietuvos gynybos pramonės vystymąsi (sudarant nišą startuoliams ir kt.), bet ir išskirtų ją kitų šalių kontekste. Tai paskatintų ir pritrauktų gynybos inovacijas kuriančias įmones testuoti gynybos poreikius/ sprendimus ir investuoti Lietuvoje. Šešėlio ar korupcijos baimė lemia, kad tiesioginis (angl. Direct Offset) pramoninis bendradarbiavimas (dalies gamybos ar aptarnavimo perkėlimas į Lietuvą), kurio nauda šalies pramonei neabejojama, nevyksta/nėra aktyvus ir Lietuvos nacionalinei pramonei skiriamų įsigijimų procentinė dalis nuo visų įsigijimų yra menka.
