Rytų Europos studijų centro (RESC) politikos apžvalgininkai ir tyrėjai nuolatos publikuoja tarptautinės politikos procesus ir Lietuvos vaidmenį juose apžvelgiančius leidinius. Tai – tyrimai, apžvalgos ir biuleteniai, aptariantys Vidurio ir Rytų Europos regiono aktualijas. Maloniai kviečiame skaityti, o tyrimus ir apžvalgas galite atsisiųsti.
Rugsėjo 29 d. savaitinis Rytų Europos studijų centro naujienlaiškis, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų.
Rugsėjo 22 d. savaitinis Rytų Europos studijų centro naujienlaiškis, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų.
Jau daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis Kalnų Karabacho konfliktas rugsėjo 19 d. dar kart buvo įžiebtas Azerbaidžano karinių pajėgų. Tačiau antradienio vidurdienį pradėti kariniai veiksmai greičiausiai užbaigs „Kalnų Karabacho klausimą“ bent jau karine-politine prasme.
Rugsėjo 6 d. įsigaliojo naujas A. Lukašenkos dekretas, kuriuo buvo panaikinta anksčiau egzistavosi galimybė užsienyje esantiems Baltarusijos piliečiams keisti pasus ambasadose ir konsulatuose. Nuo šiol tai bus galima daryti tik pačioje Baltarusijoje pagal oficialią registracijos vietą.
Rugsėjo 15 d. savaitinis Rytų Europos studijų centro naujienlaiškis, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų.
Nacionalinis statistikos biuras pranešė stabdysiantis jaunimo nedarbo duomenų publikavimą, vyriausybei siekiant „gerinti“ ir „optimizuoti“ statistikos darbą. Tačiau Kinijos socialiniuose tinkluose šis pranešimas buvo išjuoktas: kai kurie „Weibo“ naudotojai apkaltino vyriausybę, kad ji „slepia galvą smėlyje“. Ir išties, pranešimas pasirodė šaliai esant kritinėje padėtyje: nedarbo lygis tarp 16–24 metų amžiaus jaunuolių miesto vietovėse pasiekė rekordinius 21,3 proc. Vis dėlto, užuot ėmusis pastangų spręsti drastiškai didėjančią jaunimo nedarbo problemą, vyriausybė pasirinko ją nuslėpti.
Šiemet rugsėjį buvo planuojama surengti didžiausias tradicines Rusijos ir Baltarusijos bendras karo pratybas „Zapad 2023“. Visgi pratybos „Zapad“ greičiausiai neįvyks, galimai dėl Rusijos karinės technikos ir personalo stygiaus.
Kol kas Kinija ir toliau tęsia savo modus operandi, demonstruodama pragmatišką požiūrį, kurį patvirtina specialaus pasiuntinio Eurazijos reikalams Li Hui pastarasis dalyvavimas Saudo Arabijoje vykusioje Ukrainos taikos konferencijoje. Kaip ir ankstesniuose susitikimuose, Kinija ir toliau laikėsi tvirtai įsikibusi į savo dvylikos punktų poziciją dėl Ukrainos krizės politinio sprendimo.
Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios potencialus Kinijos vaidmuo visada buvo tarptautinės bendruomenės dėmesio centre. Nors Kinija, vadovaudamasi itin pragmatiškais interesais, ir toliau palaiko ir stiprina strateginę partnerystę su Rusija, tuo pačiu metu ji siekia, kad būtų laikoma neutralia šalimi ir nepablogėtų santykiai su Vakarais, t. y. ES ir JAV.
Stojimas į ES ir tolimesnė integracija su Vakarais Sakartvelui gali būti išlikimo klausimas, ką rodo nesibaigianti Kremliaus agresija kaimyninių šalių atžvilgiu. Tačiau Sakartvelo valdančioji partija bei už jos stovinčios įtakingos figūros nesiima veiksmų, reikalingų norint tapti pilnaverte Vakarų dalimi: vilkinamos reformos ir toliau pažeidinėjamos piliečių politinės laisvės.
Itin slaptoje Kinijos politinėje aplinkoje staigus aukšto rango pareigūno dingimas nėra neįprastas reiškinys, tačiau dažnai tai būna ženklas, kad kilo problemų, ypač nuo tada, kai Si pradėjo kovos su korupcija kampaniją. Daugeliu atvejų šie pareigūnai vėliau iškildavo į paviršių kartu su pranešimu apie baudžiamąjį tyrimą. Visgi pasitaiko atvejų, kai politikai (įskaitant patį Si) vėl atsiranda be jokio paaiškinimo.
Po nesėkmingo birželio 24 d. maišto Rusijoje pranešus, kad Vagner grupuotės samdiniai persikraustys į Baltarusiją, jau birželio 30 d. palydovų nuotraukose buvo matomos palapinių miestelio statybos Mogiliovo srityje, Cel kaimo poligone.
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
