Publikacijos

Kandidatai į JAV prezidentus, Respublikonų atstovas Donaldas Trumpas ir Demokratų partijos kandidatė Kamala Harris, retokai savo rinkimų kampanijose imasi detalizuoti užsienio ir saugumo politikos planus. Šios temos nėra tarp pagrindinių rinkimų kampanijos klausimų. Tačiau net ir retokai praslystančios tezės, kaip vienas ar kitas kandidatas spręstų kokią tarptautinę krizę ar keistų santykius su konkrečia valstybe, neleidžia atskleisti nuoseklios užsienio ir saugumo politikos.

Liepos 19 d. buvo pranešta, jog trimis savaitėmis anksčiau Minsko apygardos teismo buvo nuteistas trisdešimtmetis Vokietijos pilietis Ricas Kriegieris, pripažintas kaltu tuo, jog 2023 m. spalį įvykdė sprogdinimą Ozeriščės geležinkelio stotyje Minsko pakraštyje, kuria naudojasi Baltarusijos kariuomenė krovinių gabenimui.

Sankcijos dėl 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos, kurių pavyko pasiekti Ukrainos diplomatinėmis pastangomis, atkreipė dėmesį į grėsmes, susijusias su Rusijos hibridinėmis operacijomis Europoje. Europos Sąjunga išgyvena savotišką geopolitinį pabudimą, suvokusi savo vidinį pažeidžiamumą dėl dešimtmečius Rusijos netrukdomai darytos piktybinės įtakos valstybėms narėms.

Birželio 11 d. Minsko teismas dėl šnipinėjimo nuteisė Lietuvos pilietę, buvusią Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotoją Eleną Ramanauskienę ir skyrė jai šešerių metų realaus laisvės atėmimo bausmę. E. Ramanauskienė kaltinama tuo, kad esą bendradarbiavo su Lietuvos saugumu ir rinko informaciją apie sanatorijoje besiilsinčius aukštas pareigas užimančius Baltarusijos pareigūnus.

Nesutarimų Pietų Kinijos jūroje tema žiniasklaidoje aptarinėjama kaip niekad dažnai. Šio regiono problemiškumas nėra naujiena: dėl skirtingų šalių reiškiamų teritorinių pretenzijų jis dažnai atsiduria nesutarimų centre (pavyzdžiui, XX a. pirmoje pusėje Prancūzija buvo formaliai paskelbusi, kad Paraselio ir Spratlio salos priklauso Prancūzijos Sąjungai). Neskaitant didžiulių gamtinių ir žvejybinių išteklių, šis regionas taip pat turi itin didelę strateginę reikšmę.

75 metus skaičiuojančio NATO aljanso vadovai ir svečiai liepos 10-11 dienomis susitiko Vašingtone. Vadovų paskelbtoje deklaracijoje akcentuojama sustiprinta kolektyvinė gynyba, nauji instrumentai koordinuoti pagalbą ir mokymus Ukrainai bei pažadėta reikšminga, tačiau neapibrėžta ilgalaikė parama, siejant ją su negrįžtamu Ukrainos keliu į NATO narystę. NATO viršūnių rezultatų vertinimus aptaria Rytų Europos studijų centro ekspertai Henrik Larsen ir prof. Tomas Janeliūnas.

NATO viršūnių susitikimas 2023 m. Vilniuje daug kam Lietuvoje buvo nuostabi proga pasidžiaugti, jog mes esame pasaulio dėmesio centre, galime organizuoti aukščiausio lygio pasaulio lyderių susitikimus. Vilnius pulsavo šventine nuotaika.

Gegužės 10 d. daugiau kaip 140 nelegalių migrantų bandė šturmuoti Baltarusijos ir Lenkijos sieną iš Baltarusijos pusės. Susirėmimo su pareigūnais metu migrantai į juos mėtė akmenis ir medžių šakas, o pasieniečiai migrantų šturmo bandymą malšino vandens patrankomis. Galiausiai sienos kirtimo bandymas buvo sustabdytas.

Įšaldytų konfliktų transformacija bendroje ES ir Rusijos kaimynystėje aplink Juodosios jūros regioną kai kuriais atvejais yra įgavusi pagreitį, o kai kuriais – beveik nepakitusi. Pagrindinis besikeičiančios geopolitinės aplinkos, susijusios su posovietiniais teritoriniais konfliktais, veiksnys tebėra 2022 m. Rusijos pradėtas agresijos karas prieš Ukrainą.

Siekiant atgaivinti sulėtėjusį ekonomikos augimą, Pekinas didelį dėmesį skiria pramonės politikai, nukreipiant milžiniškas investicijas į aukštųjų technologijų ir naujos energijos sektorius. Tačiau šiuose sektoriuose Kinija susiduria su perteklinių gamybos pajėgumų problema.

Energetinis saugumas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. tapo ypač jautriu klausimu Europai, nuo karo pradžios siekiant atsisakyti rusiškų energijos išteklių. Dėmesį šiai temai Europoje didino ir kiti įvykiai, kaip antai dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimas 2022 m. rugsėjį. Tokie veiksmai karo metu itin pritraukia Vakarų vyriausybių ir visuomenių dėmesį.

Balandžio mėnesį Baltarusijoje prasidėjo planinis šauktinių pavasarinis siuntimas į karinę tarnybą. Iš viso pašaukta apie 10 tūkst. jaunuolių – šis rodiklis išlieka beveik nekintantis jau apie 10 metų. Dar keli tūkstančiai asmenų kasmet ateina tarnauti savo noru.