Publikacijos

Stojimas į ES ir tolimesnė integracija su Vakarais Sakartvelui gali būti išlikimo klausimas, ką rodo nesibaigianti Kremliaus agresija kaimyninių šalių atžvilgiu. Tačiau Sakartvelo valdančioji partija bei už jos stovinčios įtakingos figūros nesiima veiksmų, reikalingų norint tapti pilnaverte Vakarų dalimi: vilkinamos reformos ir toliau pažeidinėjamos piliečių politinės laisvės.

Atsižvelgdama į 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėtą plataus masto karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga inicijavo keletą naujų Bendros saugumo ir gynybos politikos misijų rytinėse kaimyninėse šalyse. Ši besiformuojanti tendencija yra svarbus etapas įgyvendinant ES geopolitinius siekius regione. Šiame RESC biuletenyje aprašoma Ukrainoje, Moldovoje ir Armėnijoje dislokuotų ES misijų specifika, analizuojamas jų pagrįstumas ES požiūriu ir pasekmės priimančiosioms šalims.

Ukraina patenka į nepavydėtiną padėtį, kai galingiausia (iš viso 5700 MW instaliuotos galios) branduolinė elektrinė Europoje gali kelti tiesioginę, visapusišką grėsmę dėl Rusijos šantažo ir aplinkui vykstančių karinių veiksmų.

Atsižvelgdama į objektyvų savo išorinio legitimumo nuosmukį, Rusija priėmė naują Užsienio politikos koncepciją, kurią paskelbė 2023 m. kovo mėnesį. Dokumente pabrėžiamas Rusijos humanitarinis bendradarbiavimas su pasauliu ir regionais, ypač tais, kuriuose ji tradiciškai darė įtaką.

Kovo 10 d. Tbilisio gatvėse tvyrojo šventinė nuotaika – po masinių trijų dienų protestų ir tarptautinės bendruomenės raginimų Sakartvelo valdantieji atšaukė kontraversišką įstatymo projektą dėl užsienio agentų.

Lietuvos atveju rizika netinkamai įvertinti Rusijos ir Ukrainos karybos patirtis yra dar didesnė, nes skiriasi valstybės dydis, gyventojų skaičius, geografinės sąlygos, operacinis teritorijos gylis ir kiti veiksniai, dėl kurių karas Lietuvos teritorijoje būtų visai kitoks.

Remdamasi Ukrainos perduota žvalgybos informacija, Moldovos valdžia išreiškė rimtą susirūpinimą dėl tariamų Rusijos planų vykdyti destrukcinius veiksmus, kurių galutinis tikslas – nuversti konstitucinę valdžią Moldovoje.

Pirmuosius karo mėnesius buvo kartojama, kad Rusija nesirįš mobilizacijai, o jei vis dėlto ryžtųsi, tai jos politiniam režimui būtų suduotas toks smūgis, kurį jam vargu ar pavyktų atlaikyti.

Siekdama paspartinti trejeto integracijos į Europą procesą, ES turi taikyti tą patį požiūrį ir priemones, kaip ir Vakarų Balkanams, kurie besirengdami narystei turėjo pozityvią ilgalaikę santykių su ES patirtį.

Didelė dalis privačių žiniasklaidos kanalų priklauso politikams, oligarchams ar artimo jų rato žmonėms, o nacionalinio transliuotojo turinys taip pat kartais veikiamas valdančiųjų partijų interesų.

Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, Moldovoje vyrauja politinis ir visuomeninis nerimas.

Dėl geografinio artumo ir svarbios strateginės pozicijos Vakarų Balkanų regiono stabilumas yra nepaprastai svarbus euroatlantinei erdvei, tačiau pastaruoju metu nerimą kelia ten pastebimas demokratijos nuosmukis, auganti socialinė ir etninė įtampa ir aktyviau veikiantys išorės veikėjai (ypač Rusija ir Kinija, bet taip pat Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai).