Rytų Europos studijų centro (RESC) politikos apžvalgininkai ir tyrėjai nuolatos publikuoja tarptautinės politikos procesus ir Lietuvos vaidmenį juose apžvelgiančius leidinius. Tai – tyrimai, apžvalgos ir biuleteniai, aptariantys Vidurio ir Rytų Europos regiono aktualijas. Maloniai kviečiame skaityti, o tyrimus ir apžvalgas galite atsisiųsti.
Tarp Lenkijos ir Pietų Korėjos pasirašyto susitarimo dėl gynybinių pirkimų vertė viršija 14,5 mlrd. JAV dolerių. Ši suma yra didesnė už visą einamųjų metų Lenkijos gynybos biudžetą.
Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) rinkimai birželio mėnesį buvo svarbiausias Prancūzijos vidaus politikos trečiojo metų ketvirčio įvykis.
Bulgarijai praėjusio savaitgalio parlamento rinkimai – jau ketvirti per pusantrų metų. Nors šaliai ir pavyko išvengti pro-rusiškų partijų pergalės, tačiau gerų naujienų taip pat nėra – derybos dėl vyriausybės formavimo bus labai sudėtingos.
Meloni koalicija surinko beveik 44% balsų, o jos partija įsitvirtino kaip pirmaujanti Italijos partija, gavusi apie 26% visų balsų.
Apie didžiausius pokyčius Vokietijos užsienio politikoje nuo Šaltojo karo laikų interviu kalbamės su Europos užsienio santykių tarybos (angl. European Council on Foreign Relations) Berlyno biuro vadove Jana Puglierin.
Nepaisant Prancūzijos pirmininkavimo produktyvumo, Rusijos agresija sustiprino Europos sostinių dėmesį transatlantinei partnerystei ir atitinkamai prigesino kalbas apie Emmanuelio Macrono propaguojamą ES „strateginės autonomijos“ viziją.
Šių metų vasario pabaigoje Rusijai pradėjus brutalią agresiją Ukrainoje, Turkijoje Kremliaus veiksmai buvo sutikti dviprasmiškai.
Apžvalgoje analizuojami Vakarų Balkanų saugumo ir užsienio politikos pokyčiai dėl karo Ukrainoje, aptariant, kaip pasikeitė regiono šalių santykiai su Rusija, ES ir NATO.
2022 m. balandį buvo pranešta apie tai, kad dalis JAV lėšų karinei infrastruktūrai plėtoti bus skirta Jungtinei Karalystei.
Greta didžiųjų ES pastarojo meto strategijų – Europos ekonomikos gaivinimo strategijos bei Žaliojo kurso – Europos Komisija 2021 m. gruodį pristatė naująjį ES infrastruktūros projektą „Global Gateway“ (liet. „Pasauliniai vartai“).
ES nori stabilizuoti savo kaimynystę ir skatinti jos pažangą, o jos kaimynėms reikia finansinės paramos, kad įveiktų pokyčių proceso metu kylančias kliūtis.
Per pastaruosius dvylika V. Orbano valdymo metų Vengrijos ir Rusijos ekonominiai bei politiniai saitai dar labiau sustiprėjo, o tai liudija ne vienas faktas.
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
