Publikacijos

Artėjant 2025-iesiems, artėja Ukrainos ir Rusijos gamtinių dujų tranzito, ilgai buvusio vienu svarbiausių gamtinių dujų tiekimo šaltinių Europai, susitarimo baigtis. Šis kas 5 metus atnaujinamas susitarimas paskutinį kartą buvo pratęstas 2019 m. Nors Vakarų sankcijos ir Europos persiorientavimas atsisakant rusiškų energijos išteklių sumažino tranzito per Ukrainą pajėgumų panaudojimą iki minimumo, dalis Europos Sąjungos valstybių vis dar perka būtent „Gazprom“ gamtines dujas. Todėl kyla klausimas – ar Europa jau pajėgi išgyventi be rusiškų gamtinių dujų?

Sankcijos dėl 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos, kurių pavyko pasiekti Ukrainos diplomatinėmis pastangomis, atkreipė dėmesį į grėsmes, susijusias su Rusijos hibridinėmis operacijomis Europoje. Europos Sąjunga išgyvena savotišką geopolitinį pabudimą, suvokusi savo vidinį pažeidžiamumą dėl dešimtmečius Rusijos netrukdomai darytos piktybinės įtakos valstybėms narėms.

Įšaldytų konfliktų transformacija bendroje ES ir Rusijos kaimynystėje aplink Juodosios jūros regioną kai kuriais atvejais yra įgavusi pagreitį, o kai kuriais – beveik nepakitusi. Pagrindinis besikeičiančios geopolitinės aplinkos, susijusios su posovietiniais teritoriniais konfliktais, veiksnys tebėra 2022 m. Rusijos pradėtas agresijos karas prieš Ukrainą.

Nepriklausomai nuo birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų baigties, per naująjį 2024–2029 m. politinį ciklą ES turės spręsti nemažai ūmių, bet kartu ir ilgalaikių iššūkių: Rusijos karą prieš Ukrainą ir konfrontaciją su Vakarais, sisteminę konkurenciją tarp Kinijos ir JAV, augančią globalios ekonomikos fragmentaciją, spartėjančią klimato kaitą ir technologinę transformaciją. Tai, kokius sprendimus priims naujoji ES lyderystė, gali nulemti bent jau kitus dešimt ES – ir Lietuvos joje – metų.

Nors porinkiminiu periodu bandoma kurti dabartinį prezidentą vieningai palaikančios visuomenės vaizdinį, artėjančią R. T. Erdogano kadenciją didelių pokyčių nereiktų laukti.

Tarp Lenkijos ir Pietų Korėjos pasirašyto susitarimo dėl gynybinių pirkimų vertė viršija 14,5 mlrd. JAV dolerių. Ši suma yra didesnė už visą einamųjų metų Lenkijos gynybos biudžetą.

Nacionalinės Asamblėjos (parlamento) rinkimai birželio mėnesį buvo svarbiausias Prancūzijos vidaus politikos trečiojo metų ketvirčio įvykis.

Bulgarijai praėjusio savaitgalio parlamento rinkimai – jau ketvirti per pusantrų metų. Nors šaliai ir pavyko išvengti pro-rusiškų partijų pergalės, tačiau gerų naujienų taip pat nėra – derybos dėl vyriausybės formavimo bus labai sudėtingos.

Meloni koalicija surinko beveik 44% balsų, o jos partija įsitvirtino kaip pirmaujanti Italijos partija, gavusi apie 26% visų balsų.

Apie didžiausius pokyčius Vokietijos užsienio politikoje nuo Šaltojo karo laikų interviu kalbamės su Europos užsienio santykių tarybos (angl. European Council on Foreign Relations) Berlyno biuro vadove Jana Puglierin. 

Nepaisant Prancūzijos pirmininkavimo produktyvumo, Rusijos agresija sustiprino Europos sostinių dėmesį transatlantinei partnerystei ir atitinkamai prigesino kalbas apie Emmanuelio Macrono propaguojamą ES „strateginės autonomijos“ viziją.

Šių metų vasario pabaigoje Rusijai pradėjus brutalią agresiją Ukrainoje, Turkijoje Kremliaus veiksmai buvo sutikti dviprasmiškai.