Publikacijos

Vilniaus NATO viršūnių susitikimas sulaukė Kinijos dėmesio dėl kelių priežasčių: JAV sąjungininkės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione siekia vis glaudesnio bendradarbiavimo su NATO, o aljansas vis aiškiau įvardija Kiniją kaip grėsmę pasaulio saugumui ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai.

Partnerystės saugumo ir gynybos srityse pastarąjį dešimtmetį aktyviausiai buvo plėtojamos Japonijos pasiūlyto „laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono“ (FOIP) formate tarp „bendraminčių“ šalių.

Apie didžiausius pokyčius Vokietijos užsienio politikoje nuo Šaltojo karo laikų interviu kalbamės su Europos užsienio santykių tarybos (angl. European Council on Foreign Relations) Berlyno biuro vadove Jana Puglierin. 

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius pavadino Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO „pavojinga avantiūra“ ir pridūrė, kad šios dvi šalys negali įstoti į NATO, kol Bosnijoje ir Hercegovinoje nebus pakeistas rinkimų įstatymas.

JAV ir NATO derybos su Rusija, prasidėjusios nepaisant Maskvos ultimatyvių ir nerealistinių reikalavimų, iškeltų telkiant karines pajėgas prie Ukrainos sienos, skatina svarstymus apie galimus susitarimus, kuriems pasiekti greičiausiai prireiktų Vakarų nuolaidų Rusijai.

Lietuvos gynybos efektyvumas ir apginamumas tiesiogiai priklauso nuo sklandaus ir greito NATO valstybių karinių pajėgų atvykimo į mūsų šalį.