Publikacijos

Lapkričio 5 dieną įvyksiantys JAV prezidento rinkimai verčia Kiniją vis akyliau ir neramiau suklusti bei klausti: ar numanomi demokratų ir respublikonų kandidatai – dabartinis prezidentas Joe Bidenas ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas – pakeis užsienio politikos trajektoriją Kinijos atžvilgiu?

Vilniaus NATO viršūnių susitikimas sulaukė Kinijos dėmesio dėl kelių priežasčių: JAV sąjungininkės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione siekia vis glaudesnio bendradarbiavimo su NATO, o aljansas vis aiškiau įvardija Kiniją kaip grėsmę pasaulio saugumui ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai.

Partnerystės saugumo ir gynybos srityse pastarąjį dešimtmetį aktyviausiai buvo plėtojamos Japonijos pasiūlyto „laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono“ (FOIP) formate tarp „bendraminčių“ šalių.

2021 m. lapkritį Lietuvos Vyriausybė sutiko įsteigti Taivaniečių atstovybę Vilniuje; 2022 m. rugpjūtį JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi apsilankė Taivane, nepaisydama gausios grasinamosios Kinijos Liaudies Respublikos retorikos.

Apie didžiausius pokyčius Vokietijos užsienio politikoje nuo Šaltojo karo laikų interviu kalbamės su Europos užsienio santykių tarybos (angl. European Council on Foreign Relations) Berlyno biuro vadove Jana Puglierin. 

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius pavadino Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO „pavojinga avantiūra“ ir pridūrė, kad šios dvi šalys negali įstoti į NATO, kol Bosnijoje ir Hercegovinoje nebus pakeistas rinkimų įstatymas.

JAV ir NATO derybos su Rusija, prasidėjusios nepaisant Maskvos ultimatyvių ir nerealistinių reikalavimų, iškeltų telkiant karines pajėgas prie Ukrainos sienos, skatina svarstymus apie galimus susitarimus, kuriems pasiekti greičiausiai prireiktų Vakarų nuolaidų Rusijai.

Lietuvos gynybos efektyvumas ir apginamumas tiesiogiai priklauso nuo sklandaus ir greito NATO valstybių karinių pajėgų atvykimo į mūsų šalį.

Vos pasibaigus Šaltajam karui, išaugo Lietuvos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių svarba JAV užsienio politikai. Lietuva tapo vienu iš atspirties taškų tolimesnei „demokratijos plėtrai“ Europoje, Eurazijoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Vašingtono dėmesys ir parama Lietuvai išlieka vienu svarbiausių Lietuvos saugumo užtikrinimo uždavinių.

Baltijos valstybių narystė NATO užtikrino ilgalaikį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikos srityje; kryptinga integracija į Europos Sąjungą (ES) ir globalią prekybos sistemą, taip pat sėkmingas vakarietiškų ekonomikos taisyklių perėmimas sustiprino Lietuvos patrauklumą ekonominių santykių plotmėje.