Publikacijos

Sausio 13 d. vykę Kinijos Respublikos (Taivano) prezidento ir parlamento (Įstatymų Leidžiamasis Juanis, 立法院) rinkimai praėjo be didesnės intrigos. Trijų kandidatų kovoje nugalėjo ir Taivano prezidentu buvo išrinktas kadenciją bebaigiančios prezidentės Cai Ingven (Tsai Ing-wen, 蔡英文) pavaduotojas Lai Čingte (Lai Ching-te, 賴清德).

Praėjo dveji metai nuo Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo ir po jo kilusio Kinijos ir Lietuvos konflikto kulminacijos. Gana tvirta Lietuvos pozicija, priešinimasis autoritarinės šalies spaudimui ir kokybiškai naujas ekonominio valstybės valdymo modelis iš pirmo žvilgsnio gali būti laikomi sėkmės istorija, kurioje Lietuva pati beveik nenukentėjo, o kitiems padėjo suprasti, kad Kinija yra pasirengusi panaudoti visas turimas baudžiamąsias priemones.

2024 m. sausio 13 d. Taivane vyks prezidento ir parlamento rinkimai. Šį kartą politinis spektaklis itin dramatiškas, nes nuomonių apklausos rodo, kad lenktynės bus įtemptos. Kadangi nėra tvirtai pirmaujančio kandidato, pagrindinės politinės partijos laikosi savo ideologijų ir vizijų, siekdamos konsoliduoti pagrindines savo rinkėjų grupes. Prezidento rinkimams skiriamas ypatingas dėmesys, nes prezidentas daro didelę įtaką šalies užsienio politikai ir ypač santykiams tarp Taivano (Kinijos Respublikos - KR) ir Kinijos (Kinijos Liaudies Respublikos - KLR).

San Fransiske vykusio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo paraštėse su JAV prezidentu Joe Bidenu susitikęs Kinijos lyderis Si Dzinpingas pažymėjo, kad Kinija „neturi plano aplenkti Jungtines Valstijas ar perimti jų pozicijas“ ir kad „Žemės planeta pakankamai didelė ir joje turi pakakti vietos abiem šalims“. Šios Si Dzinpingo žinutės akivaizdžiai prieštarauja jo ankstesniam pareiškimui, esą „Rytai kyla, o Vakarai žlunga“. Tai rodo, kad diplomatijos srityje Pekinas pripažįsta poreikį mažinti įtampą su JAV švelninant poziciją ir demonstruojant mažiau konfrontacinį, pozityvesnį, taikytis linkusį toną.

Rugsėjo 28 d. JAV valstybės departamento Pasaulinės veiklos centras išplatino specialiąją ataskaitą apie Kinijos veiklą siekiant performuoti pasaulinę informacinę aplinką. Ataskaitoje Kinija kaltinama dėl „apgaulingų ir prievartinių metodų“ naudojimo siekiant „daryti įtaką tarptautinei aplinkai“. Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų ministerija griežtai sukritikavo ataskaitą ir pavadino Jungtines Amerikos Valstijas „melo imperija“, pridėdama, kad „būtent JAV pavertė pasaulinę informacijos erdvę ginklu“.

Šioje analitinėje apžvalgoje didžiausias dėmesys skiriamas keletui aspektų: dabartinei Kinijos ekonomikos būklei ir svarbiems jos rodikliams, nekilnojamojo turto ir bankų sektoriams ir jaunimo nedarbui, kuris yra svarbiausias socialinis iššūkis.

Godzila realiame gyvenime, dvigalvės žuvys ir kiti neįprasti gyviai – štai ką dabar rastumėte Ramiajame vandenyne, jei pasiduotumėte Kinijos dezinformacijos kampanijai prieš Japonijos sprendimą išleisti išvalytas nuotekas iš sugriautos Fukušimos atominės elektrinės

Nacionalinis statistikos biuras pranešė stabdysiantis jaunimo nedarbo duomenų publikavimą, vyriausybei siekiant „gerinti“ ir „optimizuoti“ statistikos darbą. Tačiau Kinijos socialiniuose tinkluose šis pranešimas buvo išjuoktas: kai kurie „Weibo“ naudotojai apkaltino vyriausybę, kad ji „slepia galvą smėlyje“. Ir išties, pranešimas pasirodė šaliai esant kritinėje padėtyje: nedarbo lygis tarp 16–24 metų amžiaus jaunuolių miesto vietovėse pasiekė rekordinius 21,3 proc. Vis dėlto, užuot ėmusis pastangų spręsti drastiškai didėjančią jaunimo nedarbo problemą, vyriausybė pasirinko ją nuslėpti.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios potencialus Kinijos vaidmuo visada buvo tarptautinės bendruomenės dėmesio centre. Nors Kinija, vadovaudamasi itin pragmatiškais interesais, ir toliau palaiko ir stiprina strateginę partnerystę su Rusija, tuo pačiu metu ji siekia, kad būtų laikoma neutralia šalimi ir nepablogėtų santykiai su Vakarais, t. y. ES ir JAV.

Itin slaptoje Kinijos politinėje aplinkoje staigus aukšto rango pareigūno dingimas nėra neįprastas reiškinys, tačiau dažnai tai būna ženklas, kad kilo problemų, ypač nuo tada, kai Si pradėjo kovos su korupcija kampaniją. Daugeliu atvejų šie pareigūnai vėliau iškildavo į paviršių kartu su pranešimu apie baudžiamąjį tyrimą. Visgi pasitaiko atvejų, kai politikai (įskaitant patį Si) vėl atsiranda be jokio paaiškinimo.

Vilniaus NATO viršūnių susitikimas sulaukė Kinijos dėmesio dėl kelių priežasčių: JAV sąjungininkės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione siekia vis glaudesnio bendradarbiavimo su NATO, o aljansas vis aiškiau įvardija Kiniją kaip grėsmę pasaulio saugumui ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai.

Iš tiesų, JAV ir Kinijos santykiai nusmuko į žemiausią tašką dėl virš JAV teritorijos numušto, kaip įtariama, kinų šnipinėjimo oro baliono, padidėjusio Kinijos karinio aktyvumo aplink Taivaną ir Pietų Kinijos jūroje bei Pekino atsisakymo pasmerkti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą.