Publikacijomis ir renginiais siekiama gilinti supratimą apie Baltarusijos strateginius ir geopolitinius tikslus, jų poveikį Europai ir transatlantiniams santykiams, taip pat Lietuvos strateginiams tikslams. Kviečiame skaityti.
Kovo 2 d. baigėsi A. Lukašenkos trijų dienų vizitas Kinijoje, kurio metu jis susitiko su Kinijos Liaudies Respublikos premjeru Li Kečiangu ir Kinijos lyderiu Si Dzinpingu.
Vasario 15 d. Baltarusijos generalinė prokuratūra taip pat paskelbė, kad per praėjusius metus Baltarusijos teismai išnagrinėjo daugiau nei 1600 „ekstremistinės pakraipos“ baudžiamųjų bylų, o tai sudarė apie 5% visų teismuose nagrinėtų bylų.
ES ruošiasi jau vasario mėnesį įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, skirtas energetikai ir technologijoms. Naujos sankcijos rengiamos už Baltarusijos vaidmenį remiant Rusijos invaziją į Ukrainą.
Baltarusijos BVP per pirmus dešimt 2022 m. mėnesių 4,7 proc. sumažėjo, tačiau bendras ekonomikos traukimasis lėtėja, ji pamažu prisitaiko prie naujų sankcijų. Metinei infliacijai Baltarusijoje viršijus 15 proc., šalyje oficialiai nustatyti kainų kėlimo apribojimai.
Rusijos karas Ukrainoje tapo signalu, kad laikina relokacija Lietuvoje gali užtrukti ilgiau, nei dauguma baltarusių manė iki šiol. Tokia situacija gali paradoksaliai paskatinti baltarusių norą stipriau integruotis Lietuvoje (tiek individualių asmenų, tiek organizacijų).
A. Lukašenkos režimas tęsia persekiojimą asmenų, susijusių su protestais per 2020 m. prezidento rinkimus, taip pat asmenų, viešai pasisakančių prieš Rusijos karą Ukrainoje.
Nuo rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykstantys masiniai protestai prieš Aliaksandro Lukašenkos valdymą subūrė daugybę permainų trokštančių žmonių visoje šalyje.
Prognozuojama, kad dėl sankcijų poveikio Baltarusijos ekonomika kasmet gali prarasti 16–18 mlrd. JAV dolerių, o 2022 m. galima tikėtis net 4,1 proc. šalies BVP smukimo.
Baltarusijos kariuomenėje vyrauja didelis pasipriešinimas įsitraukimui į karinius veiksmus Ukrainoje, o kariuomenės vadai siekia išvengti sausumos pajėgų siuntimo į Ukrainą.
Šių metų sausio 21 d., po nedidelių pataisymų „atsižvelgus į piliečių pastabas“, buvo paskelbtas galutinis naujosios Konstitucijos projektas, dėl kurio vasario mėnesį balsuos baltarusiai.
Greta migrantų krizės ir bandymų ją sureguliuoti svarbesni nagrinėjamo laikotarpio išoriniai įvykiai buvo „Zapad 2021“ karinės pratybos bei Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės integracinių programų patvirtinimas.
Po 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų valdančiojo režimo požiūris į bendros gynybinės erdvės kūrimą fundamentaliai pasikeitė, o jos formavimas įgavo pagreitį.
A. Lukašenkos siunčiamos užuominos apie pasirengimą derėtis su Vakarais be išankstinių sąlygų negali būti laikomos nuoširdžiomis. Priešingai, užsienio politika tampa visiškai vienkryptė.
Šios analizės tikslas – vykstant diskusijoms apie sankcijų Baltarusijos režimui griežtinimą įvertinti ekonominių sankcijų veikimo principus, argumentus „už“ ir „prieš“ jų taikymą, efektyvumo sąlygas ir praktines galimo taikymo aplinkybes bei pasekmes.
Rusija tęsia derybas su A. Lukašenka dėl polinės ir karinės integracijos, bet nesitiki greito status quo pokyčio.
Nuo rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykstantys masiniai protestai prieš Aliaksandro Lukašenkos valdymą subūrė daugybę permainų trokštančių žmonių visoje šalyje.
2021 metų pradžioje įkurta Rytų Europos studijų centro Baltarusijos tyrimų programa analizuoja politinius, ekonominius, sociokultūrinius procesus. Tyrimų programą koordinuoja Rytų Europos studijų centro analitikai bei asocijuoti ekspertai.
Laurynas Jonavičius yra RESC asocijuotasis ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Jo tyrimai apima Rusijos Federacijos ir posovietinių šalių politinius įvykius ir užsienio politiką. Vilniaus universitete įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų daktaro laipsnį. Dėsto kursus „Rusijos studijos“, „Rusijos politika ir ekonomika postmoderniame pasaulyje“ ir „Ukrainos ir Baltarusijos studijos“. 2009–2014 m. dirbo Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėju užsienio politikos klausimais.
JAV Vokietijos Maršalo fondo ReThink.CEE programos tyrėjas ir buvęs Europos humanitarinio universiteto Komunikacijos ir plėtros vadovas. Jo komentarai Baltarusijos tema pasirodydavo Baltijos šalių, Nyderlandų, Vokietijos visuomeninių transliuotojų, Le Figaro, Times Higher Education, BBC World News ir The New York Times reportažuose ir straipsniuose. Už analitiką 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimų metu Maksimas tapo kasmetinio Delfi redakcijos „Titano“ apdovanojimo laureatu. Maksimas įgijo politikos mokslų magistro laipsnį Vilniaus universitete. Šiuo metu jis yra Jeilio universiteto Europos ir Rusijos studijų programos magistrantas.
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
