Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose

Dezinformacijos tyrimų programa

Vienas iš pagrindinių dezinformacijos pagrindų yra žmonių nežinojimas, negebėjimas atpažinti dalinės ar selektyvios tiesos, melo. O už jų juk dažnai slypi strategijos, kuriomis siekiama manipuliuoti viešąja nuomone, griauti valstybių, jų institucijų stabilumą, taip keliant visuotinę grėsmę laisvei ir demokratijai. Dezinformacijos tyrimų programos tikslas yra atskleisti netiesą ir skirti dėmesį dezinformacijos prevencijai. Kritinio mąstymo, gebėjimo įvykius vertinti nešališkai, emocinio raštingumo įgūdžių lavinimas – tiesiausias kelias nepasiduoti priešiškoms jėgoms, siekiančioms nukreipti mūsų dėmesį nuo svarbių dalykų prie nesvarbių. Tad kviečiame skaityti naujausias mūsų analitikų publikacijas.

Biuletenis Lie 04, 2022
Ar naujasis krizių valdymo modelis padės efektyviau spręsti krizes?

Pripažįstama, kad dabartinis krizių valdymo modelis yra nepakankamai efektyvus – tą parodė 2019 metais kilęs gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, vėliau – pasaulinė koronaviruso pandemija ir Baltarusijos režimo sukelta neteisėtų migrantų krizė.

Simona Budrevičiūtė

Apie Dezinformacijos tyrimų programą

RESC dezinformacijos tyrimų programa analizuoja Rusijos propagandos ir dezinformacijos kampanijas, stebi tendencijas ir galimas šių procesų grėsmes.

Dezinformacijos programos ekpertas

Vladimiras Laučius

Naujienų portalo DELFI politikos apžvalgininkas (nuo 2008 m.), TV3 politinių aktualijų laidos vedėjas (nuo 2019 m.). Vadovavo nacionalinio transliuotojo naujienų portalui (ėjo vyr. redaktoriaus pareigas 2012–2019 m.). Anksčiau buvo žurnalo „IQ / Economist” vyr. redaktoriumi, žurnalo „Veidas” vyr. redaktoriaus pavaduotoju, portalo Alfa.lt vyr. redaktoriumi, naujienų agentūros ELTA politikos skyriaus vadovu. Baigė lyginamosios politikos magistro studijas Vilniaus universitete. Mokslinių interesų sritys – politinė filosofija, idėjų istorija, politikos komunikacija. Dėstė politologiją ir politikos komunikaciją Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose. Yra keliolikos mokslinių tekstų politinės filosofijos ir politinės komunikacijos klausimais autorius. Publicistikos kryptys – politinio gyvenimo, informacinės erdvės, socialinių kultūrinių reiškinių analizė.