Kinijos programa

Artėjant prie pabaigos 2022 metams būta ženklų, kad atsargiais veiksmais bandoma sušildyti Kinijos ir JAV santykius. Visgi optimizmas netrukus išnyko: vadinamasis Kinijos šnipinėjimo oro baliono incidentas tapo dar vienu rimtu iššūkiu Kinijos ir JAV santykiams.

Balandžio 21 d. interviu Prancūzijos televizijai metu, Kinijos ambasadorius šalyje Lu Shaye pareiškė, kad „Tarptautinėje teisėje buvusios Sovietų Sąjungos šalys neturi konkretaus statuso, nes nėra tarptautinio susitarimo, kuris įtvirtintų jų suverenios valstybės statusą.“ Po šio bei kitų panašių komentarų kilo didžiulė pasipiktinimo banga, tačiau oficiali Pekino reakcija pasirodė tik po kelių dienų.

Kviečiame skaityti antrojo 2023 m. ketvirčio Kinijos apžvalgą. Joje aptariama esama Kinijos ekonominė ir saugumo situacija, analizuojamos šalies pastangos plėtoti savo kaip svarbiausios tarptautinės sistemos veikėjos įvazdį bei Pekino manevrus, susijusius su karu Ukrainoje.

Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi Kinijos veiksmus ir santykių su Rusija dinamiką, tačiau ženklų dėl Pekino noro aiškiai atsiriboti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą nėra.

Svarbiausias įvykis Kinijos politikoje – 20-asis Kinijos komunistų partijos kongresas. Šis suvažiavimas, žymintis politinio ciklo pabaigą, didelių staigmenų nepateikė: partijos valdžioje galutinai įsitvirtino Si Dzinpingas, o naujasis Politinio biuro Nuolatinis komitetas sudarytas vien iš jo šalininkų.

Si Dzinpingas (Xi Jinping) lieka KKP Centrinio komiteto (CK) generaliniu sekretoriumi. Tai – jau trečioji penkerių metų kadencija.

2021 m. lapkritį Lietuvos Vyriausybė sutiko įsteigti Taivaniečių atstovybę Vilniuje; 2022 m. rugpjūtį JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi apsilankė Taivane, nepaisydama gausios grasinamosios Kinijos Liaudies Respublikos retorikos.

JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės M. Bachelet paskutinę minutę publikuota ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Sindziange buvo nemalonus smūgis Kinijos valdžiai, M. Bachelet vizitą šalyje laikiusiai sėkmingu.

Kinijos visuomenę itin įaudrinęs raudono kodo skandalas parodė, jog sparčiai vykstanti skaitmenizacija ir didžiulė valdžios įtaka technologijų sektoriui gali būti panaudojama prieš žmones.

Nors COVID protrūkis Šanchajuje ir Pekine laikomas suvaldytu, didelė įtampa ir nežinomybė visuomenėje išlieka, nes griežti suvaržymai bet kuriuo metu gali būti sugrąžinti.

Pekino nuomone, Talibanas tapo neišvengiamu geopolitinio žaidimo Afganistane dalyviu, todėl pastarųjų 20 metų Kinijos ir Talibano santykių analizė gali būti puiki proga stebėti Kinijos viešąją ir užsienio politiką.

Pekino pozicijos neapibrėžtumas dėl Rusijos ir Ukrainos karo ir pastangos pateikti save kaip neutralų stebėtoją tampa vis didesniu iššūkiu.

Dėl Kinijos ir JAV interesų technologijų srityje sankirtos ir potencialių grėsmių, kurias kelia nepatikimų Kinijos telekomunikacijų įmonių veikla vykdant 5G ryšio plėtrą Europoje, Vakarų pasaulio valstybėse susiformavo bendra pozicija.

Prieš 10 metų, 2012 m. balandžio 26 d., Varšuvoje įvyko pirmasis Kinijos ir 16 VRE (Vidurio ir Rytų Europos) šalių viršūnių susitikimas, kuriame buvo inicijuotas Kinijos bendradarbiavimo su regionu formatas „16 + 1“.

2020 m. Si Dzinpingo (Xi Jinping) inicijuota griežta COVID valdymo politika tapo viena iš stebėtinų sėkmės istorijų pasaulyje: Kinija ne tik suvaldė Uhane kilusį protrūkį, bet ir sugebėjo pasiekti gerus metinius ekonominio augimo rezultatus.

Svarbiausias įvykis Kinijos politiniame gyvenime neabejotinai bus metų pabaigoje įvyksiantis 20-asis KKP kongresas.