Kinijos sąveikos su mūsų regionu tikslas – ne tik ekonominė diversifikacija, bet ir politinės įtakos stiprinimas. Šiuo metu Lietuvos kritika Kinijos atžvilgiu atspindi ir bendrą daugelio Vidurio ir Rytų Europos šalių nusivylimą Kinijos vykdomu bendradarbiavimu ir įtakos plėtra, nors kartu pastebimas suaktyvėjęs Kinijos dialogas su kai kuriomis iš šių šalių, ypač Vengrija, Graikija ir iš dalies Lenkija. Aktualus tampa Taivano klausimas. Šie ir kiti susiję klausimai ir yra Kinijos tyrimų programos dėmesio centre. Kviečiame skaityti naujausias mūsų analitikų publikacijas arba susisiekti jeigu turite konkrečių klausimų.
Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi Kinijos veiksmus ir santykių su Rusija dinamiką, tačiau ženklų dėl Pekino noro aiškiai atsiriboti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą nėra.
Svarbiausias įvykis Kinijos politikoje – 20-asis Kinijos komunistų partijos kongresas. Šis suvažiavimas, žymintis politinio ciklo pabaigą, didelių staigmenų nepateikė: partijos valdžioje galutinai įsitvirtino Si Dzinpingas, o naujasis Politinio biuro Nuolatinis komitetas sudarytas vien iš jo šalininkų.
Si Dzinpingas (Xi Jinping) lieka KKP Centrinio komiteto (CK) generaliniu sekretoriumi. Tai – jau trečioji penkerių metų kadencija.
2021 m. lapkritį Lietuvos Vyriausybė sutiko įsteigti Taivaniečių atstovybę Vilniuje; 2022 m. rugpjūtį JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi apsilankė Taivane, nepaisydama gausios grasinamosios Kinijos Liaudies Respublikos retorikos.
JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės M. Bachelet paskutinę minutę publikuota ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Sindziange buvo nemalonus smūgis Kinijos valdžiai, M. Bachelet vizitą šalyje laikiusiai sėkmingu.
Kinijos visuomenę itin įaudrinęs raudono kodo skandalas parodė, jog sparčiai vykstanti skaitmenizacija ir didžiulė valdžios įtaka technologijų sektoriui gali būti panaudojama prieš žmones.
Nors COVID protrūkis Šanchajuje ir Pekine laikomas suvaldytu, didelė įtampa ir nežinomybė visuomenėje išlieka, nes griežti suvaržymai bet kuriuo metu gali būti sugrąžinti.
Pekino nuomone, Talibanas tapo neišvengiamu geopolitinio žaidimo Afganistane dalyviu, todėl pastarųjų 20 metų Kinijos ir Talibano santykių analizė gali būti puiki proga stebėti Kinijos viešąją ir užsienio politiką.
Pekino pozicijos neapibrėžtumas dėl Rusijos ir Ukrainos karo ir pastangos pateikti save kaip neutralų stebėtoją tampa vis didesniu iššūkiu.
Dėl Kinijos ir JAV interesų technologijų srityje sankirtos ir potencialių grėsmių, kurias kelia nepatikimų Kinijos telekomunikacijų įmonių veikla vykdant 5G ryšio plėtrą Europoje, Vakarų pasaulio valstybėse susiformavo bendra pozicija.
Prieš 10 metų, 2012 m. balandžio 26 d., Varšuvoje įvyko pirmasis Kinijos ir 16 VRE (Vidurio ir Rytų Europos) šalių viršūnių susitikimas, kuriame buvo inicijuotas Kinijos bendradarbiavimo su regionu formatas „16 + 1“.
2020 m. Si Dzinpingo (Xi Jinping) inicijuota griežta COVID valdymo politika tapo viena iš stebėtinų sėkmės istorijų pasaulyje: Kinija ne tik suvaldė Uhane kilusį protrūkį, bet ir sugebėjo pasiekti gerus metinius ekonominio augimo rezultatus.
Svarbiausias įvykis Kinijos politiniame gyvenime neabejotinai bus metų pabaigoje įvyksiantis 20-asis KKP kongresas.
2019 metų pradžioje įkurta Rytų Europos studijų centro Kinijos tyrimų programa analizuoja politinius, ekonominius, sociokultūrinius procesus, sietinus su Kinija ir jos vykdoma užsienio politika. Publikacijomis ir renginiais siekiama gilinti supratimą apie Kinijos strateginius ir geopolitinius tikslus, jų poveikį Europai ir transatlantiniams santykiams, taip pat Lietuvos strateginiams tikslams. Tyrimų programą koordinuoja Rytų Europos studijų centro analitikai bei asocijuoti ekspertai.
Raigirdas Boruta – RESC Kinijos tyrimų programos asocijuotasis ekspertas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas. Lankašyro centriniame universitete (Jungtinė Karalystė) įgijo Azijos ir Ramiojo vandenyno studijų bakalauro laipsnį (Kinijos studijų kryptis). 2020 m. Sičuano universitete (Kinija) baigė tarptautinių santykių magistro programą.
Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Vilniaus universitete (Lietuva); buvęs vyresnysis vizituojantis mokslininkas Kinijos Fudan (Šanchajus, 2011) ir Zhejiang (Hangzhou, 2013) universitetuose, taip pat Kolumbijos universitete (Niujorkas, JAV, 2017, Fulbright Scholar programa); dviejų knygų apie šiuolaikinius Kinijos, Rusijos ir Indijos santykius (2016 m.) ir priešmodernistinių neeuropietiškų civilizacijų istorijos (2018 m. bendraautorystė) autorius.
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
