Tęsiant apskritojo stalo diskusijų ciklą „Kava ir tarptautinė politika“, šiandien apie Taivano ir Kinijos politikos tendencijas pasikalbėjome su RESC asocijuotu ekspertu Raigirdu Boruta. Aptarėme Taivano prezidento rinkimų rezultatus, jų įtaką įstatymų priėmimo procesams šalies viduje, taip pat atsargią Pekino reakciją bei Kinijos užsienio politikos ir technologines ambicijas.
Kalbant apie Taivano rinkimų dinamiką pabrėžta, jog įstatymų priėmimo procesai užsienio politikos ar saugumo klausimais bus ypač sudėtingi, priešingai nei sprendžiant sveikatos apsaugos ar švietimo klausimus, kur galima tikėtis didesnio konsensuso tarp partijų.
Žvelgiant iš Kinijos perspektyvos, rinkimų rezultatai jai nebuvo netikėti, kadangi visuomenės apklausos gana ilgą laikė prognozavo DPP (Demokratų partijos) kandidato pergalę. Pekino reakcija buvo pamatuota ir atsargi, tačiau tikėtina, jog ji tęs karinį, ekonominį ir diplomatinį spaudimą, intensyvinant ir Taivano visuomenės poliarizavimo darbus.
Kinijos požiūrį į santykius su JAV, atsispindintį Kinijos žiniasklaidoje, šiuo metu būtų galima apibūdinti kaip gana neutralų ir pozityvų, santykiai vertinami kaip judantys normalizacijos link. D. Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose atveju Kinijos vertinimas būtų gana teigiamas, tai siejant su Taivano klausimu, kadangi Trumpo administracijos retorika šiuo klausimu siunčia gana dviprasmiškus signalus.
Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nestebima ryškesnių Kinijos požiūrio pokyčių, tačiau bet koks ryškus eskalavimas Kinijai būtų nepriimtinas ir ji stengtųsi daryti spaudimą Rusijai. Pastebima tendencija, jog Kinijos žiniasklaidoje karo tematika bandoma parodyti nuomonių įvairovė, todėl paieškos rezultatuose atsiranda daugiau straipsnių, pavyzdžiui, iš „Sputnik“ naujienų portalo.