Diskusijoje apie Švedijos kelią siekiant narystės NATO ir Baltijos jūros regiono saugumo bei gynybos pokyčius dalyvavo Švedijos parlamento nariai Hansas Wallmarkas (Nuosaikioji koalicinė partija), Kerstin Lundgren (Centro partija) ir Aronas Emilssonas (Švedijos demokratų partija).
Diskusiją pradėjo H. Wallmarkas, atkreipdamas dėmesį į Švedijos vyriausybės paskelbtą saugumo ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad „NATO, ES ir Švedijos saugumas sudaro bendrą [saugumo] trikampį“. H. Wallmarkas pažymėjo, kad Švedija tikisi tapti NATO nare dar iki artėjančio NATO viršūnių susitikimo, tačiau tai priklausys nuo Turkijos ir Vengrijos atsako. Be to, pasak Švedijos parlamento nario, NATO viršūnių susitikimas yra puiki proga pademonstruoti vieningą ES ir JAV poziciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad ateityje būtina laikytis atgrasymo politikos Rusijos atžvilgiu, šiai vis labiau linkstant į neostalinizmą.
Apžvelgdamas Gotlando saugumo klausimą parlamentaras pabrėžė, kad svarbus visas Baltijos jūros regionas, ne tik Gotlandas. „Šiaurės jūros, Vakarų jūros ir Baltijos jūros regionai yra susiję tarpusavyje“, – pažymėjo H. Wallmarkas.
K. Lundgren pabrėžė nenutrūkstamą švedų paramą Ukrainai ir šalies atstatymui ateityje. Šešios iš aštuonių didžiųjų Švedijos partijų pritaria, kad Švedija įstotų į NATO viršūnių susitikimo metu arba netrukus po jo. „Jei NATO pavyktų sulaužyti kirvį tarp Budapešto ir Ankaros, kad Budapeštas pritartų [Švedijos] narystei NATO ir ją ratifikuotų iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, tai rodytų šio viršūnių susitikimo sėkmę“, – tvirtino K. Lundgren.
Tokia įvykių seka Ankarai ir Budapeštui pademonstruotų, kad NATO geba taikyti spaudimą Turkijai ir Vengrijai. Žvelgiant iš Šiaurės ir Baltijos jūrų regionų saugumo perspektyvos, svarbu, kad visos šalys priklausytų Aljansui ir turėtų saugumo garantijas.
Pasak A. Emilssono, politinių partijų ir visuomenės nuomonė dėl Švedijos stojimo į NATO pasikeitė. Visuomenė taip pat itin palankiai vertina nenutrūkstamą paramą Ukrainai. „Trišalio sutarimo klausimu Švedija savo darbą atliko. Dabar Ankarai ir Budapeštui liko šitai pripažinti“, – teigė A. Emilssonas.
Prisijungus Švedijai, Šiaurės Europos ir Baltijos šalių flangas galėtų suformuoti griežtą saugumo politiką. „Svarbu, kad mes [švedai] būtume vieni iš jos kūrėjų. Neabejojame, kad turėsime kuo prisidėti prie bendros NATO saugumo ir gynybos politikos“, – pažymėjo A. Emilssonas.