Diskusijoje apie tarptautinio tribunolo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą įsteigimo perspektyvas dalyvavo Amsterdamo universiteto Tarptautinės baudžiamosios teisės docentė dr. A. M. (Marieke) de Hoon, Leideno universiteto Grotiuso tarptautinių teisės studijų centro viešosios tarptautinės teisės prof. dr. Larissa van den Herik ir Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrė dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė. Diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Lina Strupinskienė.
Diskusiją pradėjęs Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Jackas Twissas Quarlesas van Uffordas išreiškė paramą Ukrainos interesams ir pasidžiaugė Lietuvos ir Nyderlandų įsipareigojimu reikalauti, kad Putinas atsakytų už Rusijos vykdomą invaziją. Ambasadorius pabrėžė, kad reikia ieškoti konkrečių teisinių sprendimų ir juos įgyvendinti.
Prof. L. van den Herik atkreipė dėmesį į keletą iššūkių, susijusių su agresoriaus patraukimu baudžiamojon atsakomybėn: „Pirmiausia kyla jurisdikcijos klausimas. Pažymėtina, kad pastaruoju metu tarptautinė bendruomenė vis labiau remia agresorius persekiojančias nukentėjusias valstybes. Visgi reikia turėti omenyje, kad valstybių vadovams taikomas apsaugos nuo baudžiamojo persekiojimo ir asmens neliečiamumo reikalavimas, ribojantis galimybes taikyti atsakomybę.“ Prof. L. van den Herik atkreipė dėmesį, kad atsakomybės šalininkų gretos pasidalijusios: vieni pritaria grynai tarptautiniam, kiti – mišriam tribunolui. Pasak jos, tribunolas turėtų būti įsteigtas išnagrinėjus ankstesnius tribunolus.
Kalbėtojai taip pat išsamiai aptarė in absentia klausimą, pažymėdami, kad, kai kurių valstybių požiūriu, tai atima teisėtumo pojūtį, nors pagal tarptautinę baudžiamąją teisę toks bylos nagrinėjimas nėra neteisėtas. „Vis dėlto net jei ši situacija nėra ideali, procesas in absentia yra būtinas siekiant įvykdyti teisingumą. Tokiam procesui būtina gauti valstybės ir politinių organizacijų paramą, kad valstybės vadovo neliečiamumas būtų ignoruojamas“, – teigė dr. A. M (Marieke) de Hoon.
Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrė pažymėjo, kad Ukrainos byloje trūksta precedento, kuriuo būtų galima vadovautis, todėl mišrus tribunolas yra mažai tikėtinas. „Norint užsitikrinti teisėtumą, reikalinga daugiašalė sutartis. Apie mišrų modelį galima diskutuoti tada, kai šis klausimas pradedamas vertinti labiau geopolitiškai, o ne teisiškai. Jei surengsime tarptautinį tribunolą, nebus jokių kompromisų tarp teisingumo ir taikos“, – teigė dr. G. Grigaitė-Daugirdė.
Kalbėdama apie jurisdikciją, dr. G. Grigaitė-Daugirdė pažymėjo, kad nacionaliniai teismai negali teisti dėl agresijos nusikaltimų, nes nacionalinis teismas tokio sprendimo priimti negali. „JT Generalinė Asamblėja jau pripažino, kad tai (Rusijos karas prieš Ukrainą) yra agresijos aktas. Pagrindinė Jungtinių Tautų paskirtis – užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas tarptautinis saugumas ir taika, o kai jie pažeidžiami, turi būti užtikrinama, kad jie būtų atkurti“, – nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrė.
Dr. G. Grigaitė-Daugirdė pažymėjo, kad jei bus planuojamas mišrus tribunolas, Ukraina turės derėtis dėl finansinės ir politinės paramos, o galiausiai, kai tribunolas bus įsteigtas, turės kreiptis į JT Generalinę Asamblėją dėl rezoliucijos: „Kitaip tariant, tik JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija gali suteikti tarptautinį teisėtumą. Šiaip ar taip, laimei, tarptautinė teisė gerokai patobulėjo ir rodo tam tikrus teigiamus pokyčius, pavyzdžiui, Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Putino arešto orderį.“
Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Nyderlandų Karalystės ambasada Lietuvoje pagal projektą Foreign and Security Conference.