Balandžio 23 d. Rytų Europos studijų centre svečiavosi premjerė, kandidatė į LR Prezidentus Ingrida Šimonytė, pristačiusi svarbiausias savo užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tezes bei su šiomis sritimis susijusias Lietuvai svarbius įvykius bei aktualijas.
Kaip kelis kertiniai užsienio ir saugumo politikos siekiai įvardinti Ukrainos pergalė, teisinė atsakomybė karo nusikaltėliams, žalos atlyginimas. Kalbėdama apie neseniai priimtą, tačiau ilgai JAV kongrese užstrigusį procesą dėl paramos paketo Ukrainai, premjerė pabrėžė, jog šis įvykis Europą privertė skausmingai pajusti, ką reiškia neturėti karinės pramonės, o užsienio ir saugumo politika tapo neatskiriamomis, kadangi bet koks galvojimas apie užsienio politiką šiuo metu pirmiausia atspindi pastangas, skirtas stiprinti mūsų saugumui.
Kalbėdama apie strateginius Lietuvos partnerius, I. Šimonytė teigė, jog Lietuvos sąjungininkai yra ne tik pagrindinių aljansų (NATO, ES) nariai, tačiau net ir kitoje gaublio pusėje esančios to paties mąstymo valstybės – pavyzdžiui, Japonija ir kitos Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalys. Kita vertus, tai svarbu ir tame kontekste, jog ir autokratai (Rusija, Iranas, Kinija, Š. Korėja) formuoja aljansus, turinčius savo darbotvarkes.
Diskusijos metus aptariant ES plėtros klausimą, kandidatė akcentavo, jog siekis plėsti ES į šalis, kurios turi tokį patį savo suvokimą, jau seniai yra Lietuvos interesas ir tame nėra nieko naujo, todėl šiuo klausimu ir toliau reikia išlikti natūraliais lobistais. Ukrainos, Moldovos (taip pat ir Vakarų Balkanų) kelias pirmiausia turi būti jų nuopelnais (merit-based), o su reformomis ES viduje nebūtina skubėti, kadangi jos nebūtinai garantuoja optimalesnį veikimą bendrijos rėmuose. Taip pat, prisijungus Ukrainai, reformų akivaizdoje aktualesni bus ne užsienio politikos, o biudžeto, sanglaudos klausimai. Sąjungininkų požiūris į Ukrainos narystę taip pat vertinamas kaip stipriai pasikeitęs ir diskusijas šiuo klausimu galima laikyti ES geostrateginio intereso sampratos pokyčiu.
Lietuvos politikos Kinijos bei Taivano atstovybės atidarymo atžvilgiu, I. Šimonytė pabrėžė matanti teigiamą balansą tarp kaštų ir gautos naudos, o susiklosčiusios situacijos dėka Lietuvos verslas įgavo ir labai švarias tiekimo grandines su kitomis Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono valstybėmis.
Nuotraukų autorius D. Kudriavcec/Fotodiena