Tautines mažumas, įskaitant etninius rusus, atstovaujančių partijų Lietuvoje populiarumas mažėja, o šių metų savivaldos rinkimuose Klaipėdoje nedalyvavo nei viena partija ar rinkiminis komitetas, atstovaujantis rusų bendruomenę ir jos interesus. Prie šių pasikeitimų per paskutinius metus, be kita ko, prisidėjo vykstantis Rusijos karas prieš Ukrainą. Tačiau pačios bendruomenės, nepaisant mažėjančio jų atstovavimo, niekur nedingo. Tuo tarpu, nors Klaipėdoje didžiąją dalį gyventojų sudaro lietuviai, apie 20 procentų miesto gyventojų – etniniai rusai.
Kas juos atstovauja ir ar jiems apskritai vis dar reikia atstovavimo? Kaip gyvena šios bendruomenės, ypač karo Ukrainoje kontekste? Ar apskritai verta kalbėti apie rusų bendruomenę, atsižvelgiant į tai, jog nuo invazijos pradžios požiūris į rusus Lietuvoje pasikeitė, dėl ko kai kurie etniniai rusai yra linkę (ar priversti) slėpti savo tautinę tapatybę?
Diskusijos dalyviai:
- Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, Klaipėdos universiteto politologė;
- prof. Jaroslav Dvorak, Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas;
- Rodion Petroff, menininkas.
Moderatorius: Dmitrij Semionov, DELFI.ru žurnalistas.
Diskusiją (rusų k.) galite rasti čia.