SPROGIMAI ORO PAJĖGŲ BAZĖJE. Vasario 26 d. Baltarusijoje esančiame kariniame aerodrome „Mačulišči“, kuriame dislokuotos Rusijos oro pajėgos, nugriaudėjo keli sprogimai. Buvusių Baltarusijos jėgos struktūrų darbuotojų asociacija BYPOL pranešė, kad sprogimų priežastimi tapo dronų ataka, įvykdyta žmonių, asocijuotų su BYPOL. Vėliau buvo paskleista papildoma informacija, kad atakai buvo panaudoti du dronai, kiekvienas turintis po 200 gramų trotilo sprogmens užtaisą ir apie 200 metalinių rutulių smogiamosios medžiagos.
Atakos metu nukentėjo Rusijos oro pajėgų lėktuvas A-50. Nors tiksliai nėra žinomas patirtos žalos mastas, spėjama, kad nuo atakos nukentėjo lėktuvo trijų koordinačių radiolokacinė stotis ir palydovinio radijo aptakų zona orlaivio priekyje.
Oficialūs Baltarusijos atstovai niekaip nekomentavo įvykio. Kovo 1 d. valstybinė Baltarusijos žiniasklaida paskelbė, kad pranešimai apie ataką yra netiesa ir parodė neva nepažeisto lėktuvo vaizdus, pažymėdami, kad jis yra pasirengęs bet kuriuo metu pakilti į orą. Vis dėlto kovo 4 d. lėktuvas buvo perkeltas remontui į Rusijoje esantį Taganrogą.
A-50 yra vienas brangiausių karinių lėktuvų pasaulyje, kainuojantis apie 300 mln. dolerių. Šis lėktuvas iš esmės yra skraidantis radaras, turintis galingą radiolokacinę stotį su besisukančia antena. Pakilęs į didelį aukštį, orlaivis gali stebėti didžiulę teritoriją, aptikti ir sekti dešimtis taikinių, o prireikus nukreipti naikintuvus ir atakos lėktuvus.
BELIACKIO TEISMAS. Kovo 3 d. Minsko teismas 10 metų laisvės atėmimo bausmei nuteisė Žmogaus teisių centro „Viasna“ įkūrėją ir vadovą, Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Beliackį. Pagal tą pačią baudžiamąją bylą realios laisvės atėmimo bausmės skirtos ir A. Beliackio pavaduotojui Valentinui Stefanovičiui, „Viasna“ centro juristui Vladimirui Labkovičiui ir centro darbuotojui Dmitrijui Solovjovui. A. Beliackis ir kiti „Viasna“ nariai buvo sulaikyti dar 2021 metų liepą.
Kaltinamieji buvo pripažinti kaltais dėl „kontrabandos“ ir „pasikartojančių masinių renginių organizavimo tvarkos pažeidimų“ (Baltarusijos baudžiamojo kodekso 228 str. ir 342 str.). Minsko teismo nutartį pasmerkė Europos Sąjunga bei įvairios visuomeninės organizacijos ir užsienio valstybių politikai.
MIRTIES BAUSMĖ. Vasario 21 d. Baltarusijos parlamentas nusprendė grąžinti mirties bausmės taikymą už valstybės išdavystę. Įstatymo projektą parlamente pristatė asmeniškai KGB vadovas Ivanas Tertelis. KGB vadovas sakė, kad vien šiais metais pagal kaltinimus valstybės išdavyste buvo sulaikyta daugiau kaip dešimt saugumo pareigūnų ir valstybės tarnautojų. Tam, kad sprendimas įsigaliotų, jam dar turi pritarti aukštesnieji parlamento rūmai, o po to jį turi pasirašyti Aleksandras Lukašenka.
LUKAŠENKA KINIJOJE. Kovo 2 d. baigėsi A. Lukašenkos trijų dienų vizitas Kinijoje, kurio metu jis susitiko su Kinijos Liaudies Respublikos premjeru Li Kečiangu ir Kinijos lyderiu Si Dzinpingu. Vizitas buvo skirtas galimai ekonominių santykių plėtrai, taip pat A. Lukašenka pareiškė „visiškai remiantis Kinijos taikos planą Ukrainai“. Pastaruosius dvejus metus tarptautinėje izoliacijoje buvusiam A. Lukašenkai asmeninis vizitas Pekine tapo svarbiu diplomatiniu pasiekimu.