REAKCIJOS BALTARUSIJOJE Į NESĖKMINGĄ J. PRIGOŽINO MAIŠTĄ. Birželio 23 d. naktį Rusijoje prasidėjus J. Prigožino samdinių maištui, Kalinausko pulko vadas bei Svetlana Cichanouskaja iš ryto paskelbė du nesusietus kreipimus, raginančius Baltarusijos kariuomenę nesivelti į įvykius Rusijoje, o baltarusius būti pasirengusius „ryžtingiems veiksmams“. Svetlana Cichanouskaja taip pat ragino Baltarusijos kariuomenę pasinaudoti galimybe atsikratyti Rusijos įtakos ir išvaryti šalyje dislokuotus Rusijos karius bei uždaryti sieną.
Lukašenka visą dieną nekomentavo įvykių Rusijoje, tačiau vakare A. Lukašenkos spaudos tarnyba pareiškė, kad po visą dieną trukusių telefoninių pokalbių jis įtikino J. Prigožiną nutraukti savo žygį į Maskvą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėliau patvirtino šią žinią ir pridūrė, kad A. Lukašenkos dalyvavimas derybose „buvo jo asmeninė iniciatyva“, nes jis „asmeniškai pažįsta Prigožiną apie 20 metų“, bei kad pagal derybų susitarimą J. Prigožinas „išvyks į Baltarusiją“. S. Cichanouskaja į tai sureagavo, kad „karo nusikaltėlio Prigožino atvykimas į Baltarusiją įneša dar vieną nestabilumo elementą“, o „Lukašenka vėl pavertė Baltarusiją svetimų žaidimų ir karų įkaite“.
Tuo pat metu pasirodė ir pranešimai, kad iš tikrųjų deryboms vadovavo ne A. Lukašenka, o Tulos gubernatorius Aleksejus Diuminas. Faktų, patvirtinančių, kad J. Prigožinas yra Baltarusijoje, nėra iki šiol.
TDO REZOLIUCIJA. Birželio 12 d. Jungtinių tautų Tarptautinė darbo organizacija (TDO) priėmė rezoliuciją dėl organizacijos statuto 33 straipsnio taikymo Baltarusijai. Minėtas straipsnis teigia, kad „jei kuri nors narė per nustatytą laikotarpį neįgyvendina tyrimo komisijos ataskaitoje arba Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendime pateiktų rekomendacijų, Valdančioji taryba gali rekomenduoti imtis tokių veiksmų, kuriuos ji laiko tikslingais, kad rekomendacijų įgyvendinimas būtų užtikrintas“. Anksčiau TDO statuto 33 straipsnis buvo taikytas tik vieną kartą Mianmaro atžvilgiu – 2000 m. dėl kalinių priverstinio darbo naudojimo. Baltarusijos atveju sprendimas buvo priimtas dėl nepriklausomų profesinių sąjungų ir jų lyderių persekiojimo bei faktinio uždraudimo Baltarusijoje. Rezoliucija sulaukė didelės Baltarusijos pareigūnų ir oficialių profesinių sąjungų kritikos, svarstymo metu atkalbėti tarybą nuo jos priėmimo bandė Baltarusijos darbo ir socialinės apsaugos ministrė Irina Kostevič.
TDO ragina tarptautinę bendruomenę persvarstyti savo santykius su Baltarusijos valdžios institucijomis ir pagal galimybes nutraukti bendradarbiavimą su šalimi. Iš esmės šia rezoliucija išplečiamos galimybės ir argumentai dėl didesnio spaudimo Baltarusijos režimui ir atveriama galimybė taikyti tiesiogines JT sankcijas. Tačiau nėra aišku, kiek realiai ši rezoliucija padidins spaudimą Baltarusijos valdžiai, kadangi plačios politinės bei ekonominės sankcijos šaliai taikomos dar nuo 2020 m. rinkimų.
ES 11-TO SANKCIJŲ PAKETO POVEIKIS. Birželio 21 d. Europos Sąjunga priėmė 11-tą sankcijų Rusijai paketą, kuris netiesiogiai paveikė ir Baltarusiją, kadangi vienas iš apribojimų susijęs su naftotiekiu „Družba“, kurio abi atšakos eina per Baltarusijos teritoriją. Nepaisant to, tikėtina, kad finansinių praradimų Minskas nepatirs, kadangi eksporto apribojimai pritaikyti tik šiaurinei naftotiekio atšakai ir tik rusiškos naftos tranzitui per ją. Dar nuo šių metu pradžios šiaurine „Družbos“ atšaka į Europos Sąjunga sąlyginai nedideliais kiekiais eksportuojama tik Kazachstano išgaunama nafta.
RUSIJOS KARINIS KONTINGENTAS BALTARUSIJOJE. Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba paskelbė duomenis, pagal kuriuos birželio pabaigoje Baltarusijoje oficialiai buvo apie 1500 Rusijos kariškių. Pastaruoju metu jų skaičius padidėjo 500, pasienio tarnybos duomenimis, jie dalyvauja karinio mokymo veikloje. Tai sutampa ir su iniciatyvos „Belaruskij Hajun“, sekančios karinį aktyvumą Baltarusijoje, duomenimis, jog nuo gegužės 12 d. iki birželio 6 d. vyko trečioji šiemet Baltarusijoje dislokuoto Rusijos ginkluotųjų pajėgų kontingento rotacija, kurios metu iš Baltarusijos į karo zoną išvyko ne mažiau kaip trys ešelonai Rusijos ginkluotųjų pajėgų įrangos ir paruošto personalo (109 ratinės ir vikšrinės transporto priemonės bei apie 540 karių), o mokymams atvyko ne mažiau kaip aštuoni ešelonai Rusijos ginkluotųjų pajėgų įrangos ir personalo (193 ratinės ir vikšrinės transporto priemonės, apie 1240 karių).
Birželio 10 d. vėl buvo pratęstos bendros Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių pratybos, kurios nepertraukiamai vyksta jau daugiau kaip 60 savaičių.
Šių metų pradžioje Rusijos karių skaičius Baltarusijoje buvo apie 10-11 tūkstančių, tačiau iki birželio mėnesio pradžios sumažėjo iki 1 tūkstančio, kas tapo mažiausiu skaičiumi nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
S. CICHANOUSKAJOS SKUNDAI. Birželio 20 d. Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo Svetlanos Cichanouskajos, už akių nuteistos 15 metų laisvės atėmimo bausmei, apeliacinį skundą ir neskundžiamai paliko galioti nuosprendį. Anksčiau, 2023 m. birželio 9 d., JT Žmogaus teisių komitetas užregistravo Svetlanos Cichanouskajos skundą, kuriame ji teigia, kad Baltarusijos valdžios institucijos pažeidė jos teisę būti išrinktai sąžininguose rinkimuose, teisę į teisingą teismą ir teisę nebūti kankinamai. Skunde pateikiama daug įrodymų, kaip valdžios institucijos trukdė vykdyti 2020 m. rinkimų kampaniją, taip pat duomenys, įrodantys, kad paskelbti rinkimų rezultatai neatitinka to, kaip iš tikrųjų balsavo baltarusiai. Anot Cichanouskajos, sprendimas dėl šio skundo bus svarbus, nes taps ne politiniu, o teisiniu A. Lukašenkos išrinkimo neteisėtumo patvirtinimu, kurį bus galima naudoti įvairiuose tarptautiniuose kontekstuose, pavyzdžiui, nustatant Baltarusijos įsipareigojimus ir atsakomybę, kylančią dėl Lukašenkos režimo veiksmų.