VAGNER GRUPUOTĖS VEIKLA BALTARUSIJOJE. Po nesėkmingo birželio 24 d. maišto Rusijoje pranešus, kad Vagner grupuotės samdiniai persikraustys į Baltarusiją, jau birželio 30 d. palydovų nuotraukose buvo matomos palapinių miestelio statybos Mogiliovo srityje, Cel kaimo poligone. Tačiau A. Lukašenka neigė, jog palapinės skirtos Vagner samdiniams. Liepos 7 d. Baltarusijos gynybos ministro padėjėjas Leonidas Kasinskis, rodydamas stovyklą žurnalistams, tvirtino, kad ji skirta apgyvendinti kariškiams ir civiliams teritorinės gynybos pratybų metu, tačiau panašaus masto antžeminės gynybos pratybos Baltarusijoje nebuvo surengtos ar skelbtos. Liepos 11 d. Baltarusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Vagner samdiniai ves pratybas Baltarusijos kariams, o nuo liepos 14 d. samdiniai pradėjo keltis į palapinių stovykla Cel kaime, bei mokyti Baltarusijos kariškius. Liepos 19 d., vienas iš grupuotės vadų paskelbė, kad iš viso į Baltarusiją persikels 10 tūkst. samdinių. Visgi, iki liepos 28 d. iš viso buvo pastebėtos trylika į Cel stovyklą atvykusių kolonų, pagrinde susidedančių iš nešarvuotų automobilių ir sunkvežimių. Ukrainos pasienio tarnybos vertinimu, liepos 29 d. duomenimis, samdinių Baltarusijoje yra virš 5 tūkstančių. Baltarusijos karinį aktyvumą stebinčios iniciatyvos „Belaruski Gajun“ vertinimu, jų yra kiek mažiau, apie 3,5 tūkstančio. Liepos 30 d. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad apie 100 Vagner samdinių buvo pastebėti pasienyje su Lenkija pratybų su Baltarusijos kariuomene metu.
UKRAINOS VAIKŲ IŠVEŽIMAS. Liepos 18 d. Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas priėmė naują rezoliuciją dėl ES santykių su Baltarusija, kurioje paragino Baltarusijos valdžią paleisti į laisvę visus politinius kalinius, o Tarptautinį baudžiamąjį teismą išduoti Aliaksandro Lukašenkos arešto orderį dėl jo sąsajų su neteisėtu Ukrainos vaikų išvežimu iš okupuotų teritorijų. Iškart po šios rezoliucijos, liepos 19 d., taip pat kilo skandalas dėl Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus draugijos vadovo Dmitrijaus Ševcovo komentaro televizijos kanalo „Belarus 1“ reportaže kelionės į Donbasą metu. Jame jis prisipažino, kad jo vadovaujama organizacija tiesiogiai dalyvauja išvežant vaikus iš Ukrainos į Baltarusiją. Tą pačią dieną, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija išleido šį prisipažinimą smerkiantį pareiškimą, ir pradėjo incidento tyrimą. Ukrainos užsienio reikalų ministerija taip pat pareikalavo išduoti Dmitrijaus Ševcovo tarptautinį arešto orderį. Tomis pačiomis dienomis Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Jurijus Ambrazevičius dėl iš Ukrainos gabenamų vaikų Niujorke aiškinosi su JT ir UNICEF atstovais.
POLITINĖS REPRESIJOS. Liepos 11 d. Gardino reanimacijoje mirė 57 metų politinis kalinys, menininkas Alesis Puškinas. 2022 m. kovo 30 d. Alesis Puškinas buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų valstybės simbolių įžeidimu bei neapykantos kurstymu, ir kalėjo Ivacevičių kolonijoje, tačiau prieš šešis mėnesius buvo perkeltas į griežtesnę uždaro tipo koloniją Gardine. Su A. Puškino mirties situacija susipažinęs šaltinis leidiniui MOST papasakojo, kad per trumpą laiką, praleistą Gardino kalėjime, Alesis Puškinas prarado 20 kilogramų svorio. Alesiui buvo perforavusi opa ir kalėjime jis laiku negavo medicininės pagalbos. Liepos 11 d. menininkas buvo atvežtas į ligoninę be sąmonės, o operacijos metu sustojo jo širdis.
Tą pačią dieną Baltarusijoje įsigaliojo Pilietybės įstatymo pakeitimai, kurie leis teisėsaugos institucijoms atiminėti baltarusių pilietybę dėl „ekstremistinės veiklos“ ir „didelės žalos Baltarusijos interesams darymo“. Pagal galutinę įstatymo redakciją, vienašališkai atiminėti pilietybę bus galima iš dviejų piliečių kategorijų: Baltarusijos piliečių, perėjusių į užsienio valstybės karo tarnybą, arba įsidarbinusių užsienio valstybių policijoje, saugumo, teisingumo ar kitose valstybės institucijose; užsienyje gyvenančių baltarusių, kurių atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs Baltarusijos teismo nuosprendis, patvirtinantis jų dalyvavimą „ekstremistinėje veikloje arba didelės žalos Baltarusijos Respublikos interesams daryme“.
Liepos 29-30 d. daugiau nei 20 nepriklausomų Baltarusijos žiniasklaidos priemonių surengė solidarumo su politiniais kaliniais Baltarusijoje maratoną. Parą trukusio renginio metu surinko virš pusės milijono eurų sumą, kuri bus skirta politinių kalinių ir jų šeimų rėmimui.
KAS LABIAUSIAI NUSIPELNĖ BALTARUSIJAI. Liepos 25 d. buvo paskelbti Baltarusijos tapatybės tyrimo, atlikto Naujų idėjų centro ir „Liaudies apklausos“ iniciatyvos 2023 m. gegužės–birželio mėn., rezultatai. Tyrimas fokusavosi į istorinį baltarusių savęs suvokimą, ir siekė nustatyti, kokie istoriniai periodai ir istoriniai veikėjai baltarusių yra labiausiai vertinami. Tyrimo imtis atspindi opozicinę visuomenės dalį. Tyrime dalyvavo 4000 žmonių, iš kurių 2127 yra Baltarusijoje.
Atsakant į klausimą, nuo kurio laikotarpio prasideda Baltarusijos valstybingumo istorija, daugiausiai respondentų įvardijo Polocko ir Pinsko kunigaikštystes (48%). Antroje vietoje atsidūrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (29 proc.), o trečioje – 1918 m. susikūrusi Baltarusijos Liaudies Respublika (9 proc.). Laikotarpiu, turėjusiu didžiausią įtaką baltarusių tautos formavimuisi, net 70% respondentų įvardijo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, dar po 36% pasirinko Abiejų Tautų Respubliką ir Baltarusijos Liaudies Respubliką, o 24% pasirinko dabartinės Baltarusijos Respublikos laikotarpį.
Tyrime taip pat buvo klausiama, kurie asmenys daugiausiai nusipelnė Baltarusijos ir baltarusių labui. Šis klausimas buvo atviras, ir respondentai į jį atsakinėjo visiškai savo nuožiūra. Dažniausiais atsakymais, išdėliojus juos mažėjimo tvarka, tapo: Kostas Kalinauskas, Pranciškus Skorina, Vytautas Didysis, visa Sapiegų bajoriška giminė, Tadas Kosciuška, Radvilų giminė, poetas Janka Kupala, ilgiausiai valdęs sovietinės Baltarusijos lyderis Petras Mašerovas, pirmasis Baltarusijos Respublikos vadovas Stanislovas Šuškevičius, ir švietėja bei stačiatikių šventoji Eufrosinija Polockietė.