Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Apžvalga Rgp 31, 2023

Baltarusijos tendencijos 2023-13. „Zapad 2023” pratybos gali neįvykti

Nuotraukos šaltinis: Sergey Pivovarov / Sputnik

VAGNER BALTARUSIJOJE. Rugpjūčio 24 d. Tverės srityje žuvus Vagner karinės grupuotės savininkui Jevgenijui Prigožinui, iš karto iškilo klausimas dėl samdinių ateities. Aliaksandras Lukašenka jau kitą dieną pasisakė apie Prigožino mirtį, teikdamas kad susitarė su juo tik dėl baudžiamųjų bylų nutraukimo bei Vagner grupuotės persikėlimo į Baltarusiją, ir niekada neteikė Prigožinui saugumo garantijų.

Rugpjūčio 24 d. taip pat buvo pranešta, kad dar iki Prigožino mirties Vagner samdinių stovykla prie Osipovičių buvo pradėta demontuoti. Rugpjūčio 23 d. darytoje palydovo nuotraukoje buvo matyti, kad šiaurinėje stovyklos dalyje dingo apie 65 palapinės iš 129, vakarinėje dalyje iš 64 palapinių išardytos 27, o centrinėje dalyje – 9 iš 80. Buvo skaičiuojama, kad stovyklos teritoriją turėjo palikti apie 2000 samdinių iš maždaug 5000 prieš tai joje buvusių.

Vis dėlto kalbėdamas apie Vagner samdinių ateitį šalyje, Lukašenka pažymėjo, kad visi jie liks Baltarusijoje, bei nurodė, kad tolimesniam samdinių dislokavimui šiuo metu yra remontuojamos kareivinės. Keliomis savaitėmis anksčiau taip pat buvo skelbta, kad poligone šalia Osipovičių miestelio yra kasamos ir statomos žeminės. Koks yra tolimesnio Vagner samdinių dislokavimo tikslas šiuo metu neaišku, tačiau numanoma, kad jų pagrindu Lukašenka gali bandyti reformuoti Baltarusijos kariuomenę arba pervilioti dalį samdinių tarnybai į savo valstybines jėgos struktūras.

ZAPAD 2023 – ATŠAUKIAMOS? Šiemet rugsėjį buvo planuojama surengti didžiausias tradicines Rusijos ir Baltarusijos bendras karo pratybas „Zapad 2023“. Visgi pratybos „Zapad“ greičiausiai neįvyks, galimai dėl Rusijos karinės technikos ir personalo stygiaus. Tačiau rugsėjo 1-6 dienomis Baltarusijoje bus surengtas mažesnio masto pratybų kompleksas „Bojevoje bratstvo – 2023“. Iš viso pratybose dalyvaus daugiau kaip 2,5 tūkst. karių ir daugiau kaip 500 karinės ir specialiosios technikos vienetų. Rugsėjo 22-26 dienomis Rusijoje taip pat vyks bendros su Baltarusija pratybos „Ščit Sojuza – 2023“.

IT SEKTORIAUS SUSITRAUKIMAS. Rugpjūčio 25 d. paskelbta, kad IT sektoriaus dalis Baltarusijos BVP per 2022 metus sumažėjo iki 4,7% nuo 5,7% užpernai. Tačiau IT sektoriaus įmonių skaičius per metus išaugo iki 3697 nuo 3675 (2021 metais), o visas informacinių ir ryšių technologijų sektorius vienija 5437 įmones. Bendra šio sektoriaus įmonių prekių ir paslaugų savikaina per metus sumažėjo 5,1% to meto kainomis ir sudarė 12,586 mlrd. Baltarusijos rublių (4,614 mlrd. eurų).

Remiantis pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis, IT pramonės indėlis į BVP dar susitrauktė iki 4,4%, o 2023 m. sausio-gegužės mėn. informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus produktyvumo sumažėjimas buvo didžiausias, palyginti su kitomis ekonomikos sritimis, ir sudarė 15,9%. Palyginimui, dar 2021 m. šis sektorius augo 9,2%, kai visa ekonomika kilo 2,3%.

KINIJOS GYNYBOS MINISTRAS BALTARUSIJOJE. Rugpjūčio 17 d. Baltarusiją su vizitu aplankė Kinijos Liaudies Respublikos gynybos ministras Li Šanfu (Li Shangfu). Minske jis susitiko su Aleksandru Lukašenka. Prieš pat vizitą į Baltarusiją Li Šanfu lankėsi Rusijoje. Li Šanfu teigė, kad jo vizito Baltarusijoje tikslas – įgyvendinti svarbius susitarimus ir stiprinti dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Nei Baltarusija, nei Kinija nepateikė išsamios informacijos apie tai, ką apims šis bendradarbiavimas, tačiau abi šalys susitarė kitais metais surengti bendras karines pratybas. Ekspertai mano, kad pagrindinė Kinijos gynybos ministro užduotis Baltarusijoje buvo įvertinti Baltarusijos karinę pramonę ir rasti būdų, kaip paspartinti Kinijos kariuomenės aprūpinimą naujais ginklais bei karine įranga tęsiant karines reformas Kinijoje.

PROTESTINĖS VISUOMENĖS DALIES NUOTAIKOS. Rugpjūčio 8 d. buvo paskelbtas „Narodnyj opros“ atliktas sociologinis tyrimas, skirtas ištirti Baltarusijos pro-demokratinės visuomenės nuostatų dinamiką.

Remiantis tyrimu, daugiau nei pusė respondentų atmeta mintį, kad „2020 m. protesto judėjimas pralaimėjo“. 2022 m. taip manė 59% respondentų, 2023 m. – 55%. Didžioji dauguma apklaustųjų tiek Baltarusijoje, tiek užsienyje nesigaili, kad dalyvavo protestuose ar juos palaikė. Į klausimą, kaip būtų pasielgęs respondentas, jei būtų galimybė grįžti į 2020 m., 52% atsakė, kad elgtųsi taip pat, kaip tada; o kiek daugiau nei 40%  teigia, jog būtų aktyvesni.

Palyginus su praėjusiais metais bemaž nepakito ir informacinio susidomėjimo politinėmis aktualijomis lygis. Tiek tada, tiek dabar bent kartą per dieną naujienas apie Baltarusiją tikrina apie 80% respondentų. Tačiau nepriklausomos žiniasklaidos auditorija senka, o protesto visuomenė segmentuojasi – žmonės atsisako prenumeruoti daugybę informacinių kanalų ir išlaiko tik ribotą informacijos šaltinių rinkinį.

Bendrai vertinama, jog 2020 metų protestų įtaka ir reikšmė baltarusiams, kaip tautai, išlieka didelė. 2022 metais taip manė 66%, 2023 metais – 70%, o tarp iš Baltarusijos išvykusių respondentų šių įvykių reikšmingumo vertinimas yra dar didesnis – 75%. Tokie aukšti vertinimai siejami ne tik su įtaka visai tautai, bet ir atskiriems žmonių likimams, kadangi daugiau nei 80% respondentų tiek 2022, tiek 2023 metais pažymėjo, kad 2020-2021 metų įvykiai visiškai arba reikšmingai pakeitė jų asmeninius gyvenimus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistras, prie RESC komandos prisijungė 2022 m. Antonas prisideda prie analitinio ir informacijos turinio kūrimo, koncentruojasi į Rusijos, Baltarusijos, Rytų partnerystės šalių tematiką.