BALTARUSIAMS NEBEIŠDUOS PASŲ UŽSIENYJE. Rugsėjo 6 d. įsigaliojo naujas A. Lukašenkos dekretas, kuriuo buvo panaikinta anksčiau egzistavosi galimybė užsienyje esantiems Baltarusijos piliečiams keisti pasus ambasadose ir konsulatuose. Nuo šiol tai bus galima daryti tik pačioje Baltarusijoje pagal oficialią registracijos vietą.
Naujasis dekretas taip pat taikomas ir kitoms paslaugoms. Anksčiau mokslo baigimo pažymėjimus ir diplomus, jei asmuo, būdamas užsienyje, neturėjo jų su savimi, taip pat buvo galima užsakyti, gauti ar perduoti per ambasadą. Tas pats galiojo ir gimimo, mirties, santuokos, tėvystės ar motinystės, skyrybų, įvaikinimo liudijimams. Ambasados taip pat galėjo išdavinėti apostiles ir dėl kitų dokumentų. Pagal naująjį A. Lukašenkos dekretą visus šiuos dokumentus dabar bus galima gauti tik pačioje Baltarusijoje.
A. Lukašenka šio savo sprendimo nekomentavo, tačiau kai kurie Baltarusijos parlamento nariai, taip pat oficiali valstybinė televizija pareiškė, kad šis sprendimas yra techninis, ir užsienyje gyvenantiems baltarusiams nėra ko baimintis, nes jei jie nėra padarę Baltarusijoje jokių nusikaltimų ar nusižengimų, pasikeisti pasą jiems bus nesunku.
Tačiau šis sprendimas akivaizdžiai išgąsdino Baltarusijos diasporos dalį, kuri kritikuoja Lukašenkos režimą ir negali grįžti į savo šalį. Baltarusijos opozicija, reaguodama į A. Lukašenkos įsakymą, šiuo metu svarsto alternatyvių Baltarusijos pasų išdavimo, kuris galėtų prasidėti kitų metų pradžioje, galimybę.
GALIMAS SIENOS UŽDARYMAS. Rugpjūčio 28 d. Varšuvoje įvyko Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrų susitikimas, kuriuo metu buvo aptarta galimo bendros ES išorinės sienos su Baltarusija uždarymo tvarka. Susitikimo metu buvo sutarta, jog sprendimas visiškai uždaryti sieną su Baltarusija būtų priimtas ginkluoto incidento pasienyje atveju arba įvykus organizuotam masiniam migrantų prasiveržimui.
Migraciniai srautai šiuo metu yra ženkliai sumažėję Lietuvos ir Lenkijos pasieniuose, tačiau nuo rugsėjo pradžios padidintą spaudimą patiria Latvija, rugsėjo 7 d. sustabdžiusi 173 migrantų bandymus kirsti valstybės sieną iš Baltarusijos, o rugsėjo 10 d. jau fiksuota virš 250 tokių bandymų.
Visgi, visiško sienos uždarymo perspektyva kol kas mažai tikėtina. Lietuvos vadovybės nuomone silpsta galimų Vagner samdinių provokacijų pasienyje grėsmė, o dalis pačių samdinių galimai pradėjo išvykti iš Baltarusijos. Tokius vertinimus rugsėjo pradžioje davė tiek Lietuvos krašto apsaugos ministras, tiek šalies Prezidentas.
Tačiau vertinimai, ar išties samdiniai pradėjo kraustytis iš Baltarusijos taip pat išsiskiria. Karinio aktyvumo stebėsenos projekto „Belaruski Hajun“ rugsėjo 8 d. vertinimu, nors Vagner grupuotės stovykloje prie Osipovičių miestelių išties demontuota virš ketvirtadalio joje buvusių palapinių, per visą rugpjūtį ir rugsėjo mėnesio pradžią nebuvo fiksuota jokio ženklaus samdinių judėjimo Baltarusijos teritorijoje, taip pat beveik nepakitęs išlieka ir grupuotės stovykloje esančios technikos kiekis.
RUSIJOS KARIŲ IŠVYKIMAS. Nors dėl Vagner samdinių judėjimo vis dar lieka dvejonių, rugsėjo pradžios duomenimis, Baltarusijoje ženkliai sumažėjo pastovios Rusijos kariuomenės dalis. Prieš kelis mėnesius šalyje buvo iki 11 tūkst. Rusijos kariškių, tačiau dabar jų liko apie 2 tūkst., iš kurių iki 600 karių yra dislokuota Mozyriaus ir Ziabrovkos oro bazėse, o dar iki 1450 Baranavičių ir Vileikos ryšių centruose. Dar apie 100 žmonių dalyvavo KSSO pratybose, kurios baigėsi rugsėjo 6 d.
Be to, visi šie kariai nepriklauso vadinamajai Regioninei kariuomenės grupuotei, t. y., jos sudėtyje esančių Rusijos kariškių, dislokuotų Baltarusijoje, iš esmės neliko, nors jokių oficialių abiejų šalių gynybos ministerijų komentarų apie tai nebuvo.
6-oji BALTARUSIJOS POKYČIŲ ATASKAITA. Rugsėjo 15 d. buvo pristatyta 6-oji kasketvirtinė Baltarusijos pokyčių ataskaita už 2023 m. birželį-rugpjūtį, analizuojanti ekonomikos, valstybinės politikos ir viešosios nuomonės pokyčius įvairiuose Baltarusijos visuomenės sluoksniuose.
Remiantis ataskaita, pagrindinės Baltarusijos užsienio ekonominių santykių tendencijos 2023 m. vasarą buvo šaliai taikomų sankcijų suintensyvinimas, besitęsiantis užsienio kapitalo nutekėjimas, naujų būdų gauti Rusijos paramą paieška. Ataskaitiniu laikotarpiu tęsėsi Baltarusijos ekonomikos prisitaikymas ir atsistatymas, tačiau taip pat išryškėjo pirmieji ekonomikos perkaitimo dėl pernelyg didelio stimuliavimo požymiai. Nepaisant to, vyriausybė toliau laikėsi laisvos pinigų politikos, kartu užtikrindama administracinę kainų kontrolę. Taip pat tęsėsi ekonomikos nacionalizavimo tendencijos.
Visuomenės nuostatos Baltarusijoje tebėra prieštaringos. Tiek dabartinio režimo oponentų, tiek šalininkų segmentai ir toliau laikosi priešingų požiūrių į politinę ir ekonominę situaciją šalyje, taip pat į Baltarusijos užsienio politiką ir Rusijos karą su Ukraina. Vis dar yra didelis įtemptų tarpusavio nesutarimų lygis. Apklausos rezultatai vis gi rodo, kad branduolinio ginklo ir Vagnerio grupės dislokavimas Baltarusijoje nesulaukė didelio pritarimo visuomenėje: net tarp ištikimų valdžios šalininkų šiems veiksmams pritaria mažiau nei pusė.
Pagrindinės represinės sistemos veikimo tendencijos tęsiasi, ir represijų nutraukimas atrodo mažai tikėtinas. Šalyje toliau griežtėja viešosios erdvės kontrolė.