TEISMAS DĖL 1999 m. OPOZICIONERIŲ DINGIMO BALTARUSIJOJE. Rugsėjo 28 d. Šveicarijos teismas St. Galeno kantone skelbė nuosprendį buvusiam Baltarusijos specialiojo greitojo reagavimo padalinio (rus. Специальный отряд быстрого реагирования, СОБР, SOBR) kovotojui Jurijui Garavskiui, kaltinamam dėl trijų garsių Baltarusijos opozicijos aktyvistų pagrobimo. 1999 m. buvo pagrobti ir vėliau, kaip įtariama, nužudyti buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Zacharenka, buvęs Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Hančaras ir verslininkas Anatolijus Krasovskis.
J. Garavskis 2018 m. pabėgo iš Baltarusijos į Šveicariją, kur po metų Vokietijos leidiniui „Deutsche Welle“ teigė, jog dalyvavo pagrobiant J. Zacharenką, V. Hančarą ir A. Krasovskį, o juos nužudė tuometinis SOBR vadas Dmitrijus Pavličenka. Šie buvusio teisėsaugos pareigūno prisipažinimai sudarė bylos pagrindą.
Patį J. Garavskį teismas išteisino. Aiškindamas savo sprendimą teisėjas sakė, kad opozicionierių dingimas buvo ypatinga byla, kurioje „dalyvavo valdžios institucijos“ ir būtent jos „yra atsakingos už priverstinius dingimus. Šie faktai neturėtų kelti abejonių. Tačiau apklausos metu kaltinamasis susipainiojo savo parodymuose“. Per apklausas tyrimo metu J. Garavskis kelis kartus pakeitė savo parodymus dėl kelių bylos aspektų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis tikėtinai tarnavo SOBR, tačiau jo asmeninis vaidmuo pagrobimuose liko neaiškus ir nesudarė pakankamo pagrindo kaltinamajam nuosprendžiui.
Visgi J. Garavskio teismo procesas sukūrė keletą precedentų. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai iš centro „Viasna“ kartu su kolegomis iš Europos organizacijų FIDH ir „Trial International“ pirmą kartą istorijoje pasiekė, kad būtų išnagrinėta šių trijų asmenų pagrobimo byla. J. Garavskio teismas taip pat tapo pirmuoju praėjusiu universaliosios jurisdikcijos teismu dėl įvykių Baltarusijoje.
BALTARUSIJOS EKONOMIKOS DINAMIKA. Rugsėjo 26 d. analitinis centras BEROC išleido glaustą Baltarusijos ekonominės būklės analizę, remiantis 2023 m. devynių mėnesių statistiniais rezultatais.
Remiantis ja, po praėjusių metų nuosmukio, per pirmuosius aštuonis 2023 m. mėnesius Baltarusijos BVP išaugo 3,1 proc., o devynių mėnesių pabaigoje apibendrintas BVP augimas gali siekti 3,2-3,5 proc. Tačiau tolesnį spartų BVP augimą stabdo pasiūlos apribojimai, susiję su darbo jėgos trūkumu, technologijų neprieinamumu ir vis sudėtingesne logistika.
2023 m. Baltarusijoje augo investicijos į statybą, mašinų, įrenginių ir transporto pramonę, taip pat didėjo mažmeninės prekybos apyvarta, viešojo maitinimo įstaigų apyvarta, bei kitų paslaugų, neįskaitant transporto, prekybos ir informacijos bei ryšių, pridėtinė vertė.
Vis dėlto Baltarusijoje atsigaunant pramonei, statybai ir prekybai, neauga transporto krovinių apyvarta, kuri rugpjūčio mėn. vis dar buvo apie 38 % mažesnė už 2021 m. vidutinį to paties mėnesio lygį. To priežastis yra didelė prarastų tranzitinių pervežimų dalis. Toliau stagnuoja ir IT sektorius, kurio pridėtinė vertė per metus sumažėjo apie 14,3 %.
Žemės ūkio pridėtinė vertė taip pat sumažėjo apie 13,5 %, palyginus su praėjusiais metais, tačiau tai lėmė mažesnis bendrasis grūdų derlius šiemet, mažesnis derlingumas ir mažesnis apsėtas plotas. Kita vertus, šių metų grūdų derlius nėra ypatingai blogas, jo rodikliai yra panašūs į 2019 m. ir 2021 m. rodiklius.
Metinė infliacija sudarė 2,3 %, kas siejama su tebesitęsiančiu masiniu vyriausybės kainų reguliavimu tam tikrose pagrindinėse srityse. Tačiau nereguliuojamų paslaugų infliacija sudarė apie 9-10%.
DIPLOMATINIAI VIZITAI. Spalio 17 d. Aleksandras Lukašenka Minske susitiko su Irano pirmuoju viceprezidentu Mochamadu Mochberu. Pasak Lukašenkos spaudos tarnybos, jis pabrėžė būtinybę bendrai priešintis Vakarų sankcijoms. Irano politikas, savo ruožtu, paragino savo kolegą „stoti engiamos Palestinos tautos pusėn ir padėti nutraukti šiuos nusikaltimus“.
Spalio 26 d. į Baltarusiją atvyko Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, sutikęs dalyvauti konferencijoje apie saugumą Eurazijoje. Konferencijoje dalyvavo ir Rusijos užsienio reikalų ministras. Tai jau antras Szijjártó vizitas Minske nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Tą pačią dieną į Kiniją išvyko Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas, kur susitiko su naujuoju Kinijos gynybos ministru ir sudalyvavo Sianšano saugumo forume. Pekine V. Chreninas taip pat susitiko ir su Irano karinių pajėgų vadu Jachja Rachim Safavi, tačiau oficialių komentarų apie susitikimo turinį išleista nebuvo.
KARINIŲ ĮTVIRTINIMŲ STATYBOS PASIENYJE. Spalio 6 d. Bresto srities Žabinkos rajone A. Lukašenka apžiūrėjo netoli sienos su Lenkija vasarą įrengtą naują inžinerinę karinę poziciją, susidedančią iš apkasų, griovių ir blindažų sistemos.
Anksčiau taip pat buvo pranešta apie panašių įtvirtinimų statybas Gomelio srityje, už 20 km nuo sienos su Ukraina. Baltarusijos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų kovinio rengimo skyriaus viršininkas Jurijus Burnaševas tuo metu sakė, jog „Baltarusijos ginkluotosios pajėgos prieš karą Ukrainoje skyrė deramą dėmesį kovinių veiksmų inžinerinės įrangos klausimams. Tačiau analizuodami kovų Ukrainoje eigą priėjome prie išvados, kad įtvirtinimai, skirti sienai pridengti, taip pat svarbūs socialiniai ir pramonės objektai turi būti parengti iš anksto.“
Apžiūrėdamas naujus įtvirtinimus netoli Žabinkos, A. Lukašenka teigė, kad „Baltarusijos sienos perimetre bus kelios panašios gynybos linijos, bet dar platesnės.“ Taigi karinių įtvirtinimų palei sieną statybos greičiausiai yra susijusios su pasirengimu gynybai nuo išorinės agresijos ir bus toliau tęsiamos ateityje pietiniuose ir vakariniuose Baltarusijos regionuose.