„BELARUSKALIJ“ 1 MILIJARDO IEŠKINYS PRIEŠ LIETUVĄ. Lapkričio 13 d. buvo pranešta, jog šių metų spalio mėnesį didžiausia Baltarusijos kalio įmonė „Belaruskalij“ pateikė į tarptautinį arbitražą 1 mlrd. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvą dėl jai taikomo draudimo vežti kalio trąšas per Lietuvos uostus. Bendrovė teigia, kad šiuo draudimu Lietuva padarė bendrovei žalą ir pažeidė tarptautines prekybos ir laisvo prekių judėjimo taisykles, o taip pat 1999 m. dvišalį susitarimą dėl investicijų apsaugos.
Kreipimosi į tarptautinį arbitražą procedūrą „Belaruskalij“ pradėjo po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 9 d. konstatavo, kad Vyriausybės nutarimas ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada, kurie nurodė, kad sutartis su „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra teisėti ir pagrįsti.
KSSO SUSITIKIMAS MINSKE. Pagrindiniu mėnesio diplomatiniu įvykiu Minske tapo lapkričio 23 d. įvykęs Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos (KSSO), kuriai 2023 m. pirmininkauja Baltarusija, susitikimas. Susitikime dalyvavo Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos ir Tadžikistano vadovai, tačiau jame nebuvo šeštosios valstybės narės, Armėnijos, atstovų.
Susitikimo metu buvo priimti sprendimai dėl priemonių, skirtų plėtoti KSSO reagavimo į krizes sistemą. Buvo patvirtintas naujas reglamentas dėl KSSO reagavimo į krizes ir kolektyvinio saugumo sistemos pajėgų ir priemonių panaudojimo. Kitu sprendimu nutarta sukurti jungtinį KSSO spaudos centrą. Taip pat buvo patvirtinti Jungtinio štabo struktūros pakeitimai.
Prieš KSSO susitikimą A Lukašenka taip pat turėjo atskirus susitikimus su Kirgizijos ir Tadžikistano prezidentais. Pagrindinis jų dėmesys buvo skirtas prekybos klausimams. V. Putinas ir Kazachstano prezidentas K. Žomart-Tokajevas į Minską buvo atvykę išimtinai KSSO susitikimui, ir išvyko iš karto jam pasibaigus.
KARINIS AKTYVUMAS BALTARUSIJOJE LAPKRIČIO MĖNESĮ. Lapkričio mėnesį Baltarusijos ginkluotose pajėgose vyko 2022/2023 metų šauktinių tarnybos rezultatų apibendrinimas.
Taip pat, lapkričio 13 d. įvyko Baltarusijos gynybos ministro Viktoro Chrenino ir Jungtinių Arabų Emyratų gynybos reikalų ministro susitikimas, kurio metu šalys pasirašė susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo. Tą pačią dieną Baltarusijos karinė delegacija lankėsi tarptautinėje aviacijos parodoje „Dubai Airshow 2023“.
Lapkričio 15 d. antra Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų raketinės artilerijos brigada (336-oji) gavo 300 km nuotolio raketų sistemos B-300 „Polonez-M“ komplektą.
Lapkričio 17 d. Baltarusijos kariuomenės pajėgose taip pat buvo sukurta nauja pareigybė – darbo su religiniu personalu instruktorius. Į šias pareigas skiriami dvasininkai, turintys dvasinį išsilavinimą, įšventinti į kunigus ir tinkami karinei tarnybai. Kaip oficialiai nurodoma, šios pareigybės tikslas – naudoti dvasininkų potencialą ugdant ir palaikant karinio personalo motyvaciją.
UKRAINOS VAIKŲ IŠVEŽIMAS Į BALTARUSIJĄ. Lapkričio 16 d. buvo išleistas Jeilio universiteto Visuomenės Sveikatos mokyklos tyrimas apie iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Baltarusiją išvežtus vaikus. Remiantis juo, nuo karo pradžios mažiausiai 2442 6-17 metų vaikai iš 17 Ukrainos miestų buvo išvežti į Baltarusiją, kur, prisidengiant sveikatinimo tikslais, susidūrė su vadinamuoju „kariniu-patriotiniu perauklėjimu“.
Po liepos mėnesį kilusio skandalo, kuomet Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus generalinis sekretorius Dmitrijus Ševcovas pranešė, jog organizacija tiesiogiai dalyvauja perkeliant vaikus iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Baltarusiją, Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos valdyba, atlikusi tyrimą dėl D. Ševcovo kelionių, paragino Baltarusijos Raudonąjį Kryžių iki lapkričio 30 d. atleisti jį iš generalinio sekretoriaus pareigų. To nepadarius, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus valdyba nuo lapkričio 30 d. automatiškai sustabdė Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus narystę federacijoje, ir nutraukė jai visą finansavimą tol, kol D. Ševcovas eis generalinio sekretoriaus pareigas.
SANKCIJŲ POLITIKOS VERTINIMAS. Lapkričio 23 d. „Naujųjų idėjų centras“ išleido analitinį straipsnį su Vakarų taikomų sankcijų poveikio Baltarusijai vertinimu. Remiantis juo, dabartinių sankcijų poveikis Baltarusijos ekonomikai yra didelis, ir daro įtaką maždaug ⅔ Baltarusijos ekonomikos. Tačiau tiesioginis sankcijų poveikis išlieka mažesnis, negu buvo numanoma, visų pirma – dėl plačiai paplitusių apeidinėjimo schemų ir paralelinio importo.
Sankcijas Baltarusijai taiko du pagrindiniai subjektai: ES ir JAV. Analitikų vertinimu, JAV įtaka Baltarusijai yra ribota dėl labai mažų prekybos apimčių tarp šių šalių. ES ekonominė įtaka yra žymiai didesnė, tačiau pagrindinė problema, susijusi su ES sankcijomis, yra ta, kad dėl komplikuotos ES struktūros, sąjungoje nėra vienos institucijos, kontroliuojančios sankcijas Baltarusijai. Situaciją taip pat apsunkina ir ES valstybių narių teisės aktų skirtumai, bei nevienoda nacionalinių vyriausybių politinė laikysena Baltarusijos atžvilgiu.
Autorių nuomone, siekdama spręsti pirmiau aprašytus iššūkius, ES turėtų teikti pirmenybę tam, kad būtų užkirstas kelias apeidinėti sankcijas. Ateityje ES vertėtų atskirti naujų sankcijų įvedimą nuo papildomų priemonių, nukreiptų prieš tarpines įmones, ir jau taikomų sankcijų kontrolės priemones bei perorientuoti pagrindinį sankcijų spaudimą nuo mažų ir vidutinių įmonių į stambias valstybines įmones, kurios pagrinde ir yra svarbiausi A. Lukašenkos režimo remėjai.