Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Apžvalga Vas 28, 2024

Baltarusijos tendencijos 2024–2. Parlamento rinkimai Baltarusijoje

Nuotraukos šaltinis: Lhoon/Flickr
Santrauka

RESC tęsia „Baltarusijos tendencijų“ formatą, kuriuo siekiama palaikyti pulsą ant einamųjų Baltarusijos įvykių ir suteikti galimybę besidominantiems šalies aktualijomis gauti tiesiogines nuorodas į platesnius šaltinius. Pagrindinės formato temos yra susijusios su Baltarusijos užsienio ir vidaus politika, ekonomika, opozicijos veikla, karinėmis naujienomis, socialinių pokyčių stebėjimu.

RINKIMAI BALTARUSIJOJE. Sekmadienį, vasario 25 d., Baltarusijoje pasibaigė Atstovų rūmų (žemutinių parlamento rūmų) deputatų ir vietos savivaldos tarybų deputatų rinkimai. Rinkimai vyko mažoritariniu būdu, į 110 vietų Atstovų rūmuose pretendavo 265 kandidatai.

Dauguma kandidatų priklauso keturioms oficialiai įregistruotoms partijoms: „Baltoji Rusia“, Komunistų partija, Liberalų demokratų partija ir Darbo ir teisingumo partija. Visos jos remia Aliaksandro Lukašenkos politiką. Daugiau kaip dešimt kitų partijų buvo atsisakyta įregistruoti rinkimuose.

Rinkimai praėjo be tarptautinių stebėtojų iš ESBO, nors Baltarusija turėjo juos kviesti pagal savo iki šiol turimus tarptautinius įsipareigojimus. Balsavimą stebėjo tik NVS misija, kuriai vadovavo buvęs Baltarusijos valstybės kontrolės komiteto  pirmininkas Leonid Anfimov, o pati misija susidėjo iš 77 žmonių, kurių 31 yra Baltarusijos piliečiai.

2020 m. baltarusiai socialiniuose tinkluose masiškai skelbė savo užpildytų balsavimo biuletenių nuotraukas ir siuntė jas kelioms pilietinėms balsų skaičiavimo iniciatyvoms, todėl per šiuos rinkimus buvo uždrausta darytis biuletenių nuotraukas. Be to, nebuvo numatyti rinkimai šalies atstovybėse užsienyje.

Baltarusijos opozicija kvietė balsavimą boikotuoti arba balsuoti prieš visus kandidatus.

Aliaksandras Lukašenka po balsavimo rinkimuose taip pat pirmą kartą oficialiai pareiškė, jog dalyvaus 2025 m. Baltarusijos prezidento rinkimuose ir sieks septintos kadencijos. Savo sprendimą jis motyvavo sudėtinga šalies padėtimi ir noru apsaugoti ją ir savo šalininkus nuo opozicijos bei baltarusių diasporos spaudimo.

 

REPRESIJOS. Parlamentinių rinkimų išvakarėse Baltarusijoje sustiprėjo teisėsaugos institucijų veikla. Vien sausio 23-26 d. KGB pareigūnai visoje Baltarusijoje sulaikė daugiau kaip 150 žmonių, kas tapo didžiausia sulaikymo akcija nuo 2022 metų. Kai kurie sulaikytieji yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „dalyvavimą ekstremistinėje veikloje“ ir „padėjimą vykdyti ekstremistinę veiklą“, kitiems sulaikytiesiems iškeltos tik administracinės bylos.

Tarp sulaikytųjų buvo ir 14 metų laisvės atėmimo nuteisto opozicinio politiko Nikolajaus Statkevičiaus žmona Maryna Adamovič.

Vasario 15 d. Minsko miesto teismas specialioje byloje nuteisė buvusių teisėsaugininkų organizacijos BYPOL įkūrėjus ir dalyvius – visiems jiems skyrė nuo 11 iki 25 metų laisvės atėmimo bausmes. Visi kaltinamieji yra išvykę iš Baltarusijos, todėl nuosprendis paskelbtas už akių.

Sausio ir vasario mėnesį Baltarusijoje įkalinimo metu mirė du politiniai kaliniai. Sausio 9 d. kolonijoje Nr. 3 „Vitba“ mirė 50-metis programuotojas Vadim Chrasko, nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme už ekstremistinės veiklos finansavimą. Pagrindas iškelti bylą vyrui buvo piniginės aukos, kurias jis išsiuntė kelioms Baltarusijoje uždraustoms organizacijoms.

Vasario 20 d. Mogiliovo 15-ojoje pataisos kolonijoje mirė 63 metų žurnalistas ir visuomenės veikėjas Igor Lednik, nuteistas trejų metų laisvės atėmimui dėl šmeižto prieš Aleksandrą Lukašenką. Lednik mirė Minsko rajono ligoninėje sustojus širdžiai, jo sveikata labai pablogėjo kolonijoje po atliktos virškinamojo trakto operacijos.

Vadim Chrasko ir Igor Lednik tapo ketvirtuoju ir penktuoju politiniu kalniu, kurie mirė Baltarusijoje bausmės atlikimo metu po 2020 m. protestų.

 

BALTARUSIŲ POŽIŪRIS Į KARĄ. 2023 m. pabaigoje Chatham House išleido 2023 m. lapkritį vykdytos Baltarusijos miestų gyventojų apklausos apie jų požiūrį į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje rezultatus. Tai jau ketvirta apklausa šia tematika. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma Baltarusijos miestų gyventojų nekeičia savo pozicijos dėl Rusijos kariuomenės veiksmų, tiesa, pastebimas karo veiksmus vienareikšmiškai nepalaikančių arba greičiau nepalaikančių asmenų skaičiau sumažėjimas. 2022 m. birželį 43% respondentų visiškai nepalaikė arba greičiau nepalaikė karo veiksmų, o 33% juos visiškai palaikė arba greičiau palaikė. 2023 m. lapkričio duomenimis, abi šios grupės beveik susilygino ir atotrūkis tarp jų sumažėjo nuo 10% iki vos 2%. Dar apie ketvirtadalis respondentų stabiliai vienareikšmiškai neatsako į klausimą apie savo požiūrį į karą.

Karo veiksmų įvertinimas aiškiai koreliuoja su tuo, kokius informacijos šaltinius – valstybinius ar nevalstybinius – seka respondentai.

Atsižvelgiant į Ukrainos kontrpuolimo rezultatus, padaugėjo respondentų, kurie Rusijos karių veiksmus laiko veiksmingais, o Ukrainos karių – neveiksmingais. Taip pat mažėja dalis tų, kurie mano, kad kariniame konflikte Ukraina laimės. Daugeliu atvejų šie nuostatų pokyčiai įvyko būtent tarp nevalstybinės žiniasklaidos auditorijos, kadangi valstybinės žiniasklaidos auditorija nuo pat karo veiksmų pradžios ir taip yra šių veiksmų rėmėjų grupės pagrindas.

 

UŽSIENIO VIZITAI. Sausio 29 d. Sankt Peterburge įvyko Rusijos ir Baltarusijos Sąjunginės valstybės Aukščiausiosios tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. Šio susitikimo metu buvo patvirtintosnaujos 2024-2026 m. integracijos programos, tarp kurių – 2024-2026 m. suderintų veiksmų užsienio politikoje programa, Bendros gamybos produkcijos patvirtinimo taisyklės, Bendra mokslo ir technologijų plėtros iki 2035 m. strategija. Atskirai taip pat buvo svarstomas geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros klausimas, kuris yra svarbus Baltarusijos užsienio prekybai.

Vasario 7 d. Lukašenka taip pat lankėsi Uzbekistane, kur tarėsi dėl Baltarusijos ir Uzbekistano bendradarbiavimo plėtros 2024-2025 m.

 

KARINIS AKTYVUMAS. Sausio ir vasario mėnesį Rusijos ginkluotųjų pajėgų aktyvumas Baltarusijoje nesikeitė ir išliko žemu. Šiuo metu skaičiuojama, kad Baltarusijoje yra apie 2000 Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių, dauguma kurių yra dislokuoti dvejose radijo ryšio stotyse Vilejkoje ir Baranovičiuose. Be to, Baltarusijoje iki šiol yra keli šimtai „Vagner“ samdinių, vykdančių Baltarusijos karinių pajėgų mokymus.

Vasario 22 d. Baltarusijos gynybos ministras Viktor Chrenin pranešė, kad 2025 m. Baltarusijoje vyks didelės bendros Baltarusijos ir Rusijos „regioninės kariuomenių grupės“ karinės pratybos.

Baltarusijos ir Rusijos pratybos yra rengiamos kas dvejus metus bendru strateginiu („Zapad-2009“, „Zapad-2013“, „Zapad-2017“, „Zapad-2021“) arba bendru operatyviniu („Sąjungos skydas-2011“, „Sąjungos skydas-2015“, „Sąjungos skydas-2019“) formatais, t.y., kas dvejus metus vyksta arba pratybos „Zapad“, arba „Sąjungos skydas“. 2023 m. pagal seką turėjusios vykdyti „Sąjungos skydo“ pratybos buvo atšauktos, apie jų perkėlimą į 2024 m. taip pat nebuvo pranešama, tad jos, atitinkamai, buvo tiesiog praleistos.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistras, prie RESC komandos prisijungė 2022 m. Antonas prisideda prie analitinio ir informacijos turinio kūrimo, koncentruojasi į Rusijos, Baltarusijos, Rytų partnerystės šalių tematiką.