KARIUOMENĖS TIKRINIMAS IR KARO METO ĮSAKYMAS. Nuo pirmos kovo mėnesio pusės Baltarusijoje vyksta kariuomenės kovinės parengties patikrinimas. Baltarusijos kariuomenės daliniai patikrinime dalyvauja ir pasienyje su Lietuva – Gožoje, Pariečėje, Ašmenoje, Pastovyje. Pagrindinį vaidmenį kovinės parengties patikrinime atlieka 19-oji mechanizuotoji brigada, į kurią patikrinimo metu buvo pašaukta apie 5 000 rezervistų, suformuojant brigadą iki pilno karo meto pajėgumo. Be jos, patikrinime taip pat jau dalyvavo 120-oji priešlėktuvinių raketų brigada, 6-oji mechanizuotoji brigada, bei dar kelių brigadų artilerijos padaliniai.
Be to, kovo 4 d., prieš pat kovinės parengties patikrinimo pradžią, Aleksandras Lukašenka pasirašė įsakymą „Dėl valstybinių įstaigų ir kitų organizacijų perkėlimo dirbti karo sąlygomis“. Remiantis oficialiu spaudos pranešimu, įsakymas nustato valdžios institucijų veiklos tvarką „didėjančios karinės grėsmės laikotarpiu ir karo metu“, juo apibrėžiamas valstybės institucijų, kurioms jis taikomas, sąrašas, bei numatoma galimybė įvedus karo padėtį atskirų valstybės įstaigų vadovams skirti karinius laipsnius. Pats dokumentas nėra viešai prieinamas.
GRASINIMAI SUVALKŲ KORIDORIUI. Baltarusijos kariuomenės kovinės parengties patikrinimo fone, kovo 26 d. A. Lukašenka atvyko į 19-tos mechanizuotos brigados tankų bataliono dislokacijos vietą Ašmenos rajone. A. Lukašenkos spaudos tarnyba paskelbė jo pokalbio su Šiaurės vakarų operatyvinės vadavietės vadu Aleksandru Naumenko vaizdo įrašo fragmentą, kuriame A. Lukašenka teiraujasi kariškių apie Suvalkų koridoriaus plotį ir jų galimybes bei pasiruošimą jį užimti, į ką gauna A. Naumenkos atsakymą, jog „Yra suplanuoti visi veiksmai, derinami kovinės parengties klausimai, ruošiamas personalas … vykstame į realias zonas, kad personalas ir karininkai žinotų reljefą, žinotų kelius, kad jie galėtų tikslingai priimti sprendimus vietoje ir būtų tiesiogiai pasirengę realiems veiksmams“.
Balandžio 2 d., kalbos Gardine metu, A. Lukašenka taip pat pareiškė, jog „Mes ruošiamės karui, aš apie tai sakau atvirai. Jei nori taikos, ruoškis karui – ne aš taip sugalvojau. Tai labai teisingai pasakyta.“ Tiesa, toje pačioje kalboje jis iškart nurodė, jog Baltarusijai nereikia niekam grasinti ir ji nesikėsina į kaimynes: „Mes nenorime svetimos žemės … Norime taikaus gyvenimo. Aš kartoju: nenorime nieko svetimo.“ – teigė A. Lukašenka.
EKONOMINĖ PADĖTIS PO 2023 METŲ. Remiantis Baltarusijos nacionalinio statistikos komiteto paskelbtais duomenimis, Baltarusijos BVP per 2023 m., palyginti su 2022 m., padidėjo 3,9 proc. ir sudarė 216,1 mlrd. rublių (68,7 mlrd. JAV dolerių). Pramonės produktų gamyba 2023 m., palyginti su 2022 m., padidėjo 7,7 % ir sudarė 187,267 mlrd. rublių (59,5 mlrd. JAV dolerių). Žemės ūkio produktų gamyba visų kategorijų ūkiuose 2023 m., palyginti su 2022 m., padidėjo 1,1 % ir sudarė 33,123 mlrd. rublių (10,5 mlrd. JAV dolerių).
Prieš tai, 2022 m., palyginti su 2021 m., Baltarusijos BVP sumažėjo 4,7 %. Tokiu būdu, Baltarusija dalinai išėjo iš recesijos, patirtos po karo Ukrainoje pradžios.
Tuo pat metu, 2024 m. vasarį Baltarusijos ekonomikoje buvo užimti 4 mln. 132,9 tūkst. žmonių – tai yra 3,8 tūkst. daugiau nei sausį, kas tapo pirmu užimtų žmonių skaičiaus padidėjimu per pusmetį. Nepaisant to, tai vis tiek yra 39,5 tūkst. dirbančiųjų mažiau nei šalyje buvo prieš metus, 2023 m. vasarį. Darbo jėgos trūkumo problema jau pripažįstama ir pačios Baltarusijos valdžios bei yra ypač opi sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų srityse.
VAKARŲ STRATEGIJA MINSKO ATŽVILGIU. Kovo 28 d. buvo paskelbtas didelės apimties baltarusių politologo Artiomo Šraibmano tekstas, kuriame jis apžvelgia esamos Vakarų valstybių politikos rezultatus Baltarusijai bei siūlo galimos ilgalaikės strategijos A. Lukašenkos režimo atžvilgiu gaires.
Autorius teigia, kad Vakarų šalys šiuo metu neturi realios atskiros strategijos ir jų laikysena Baltarusijos atžvilgiu yra reakcinė bei į Rusiją nukreiptos politikos dalis. Tačiau A. Šraibmanas remiasi dviem prielaidomis apie Rusijos ir Baltarusijos visuomenių skirtumą, kuris, jo manymu, ilgainiui gali tapti pagrindiniu veiksniu, skatinančiu Minską grįžti prie mažiau prorusiško kurso – tai Baltarusijos visuomenės neigiamas požiūris į karą Ukrainoje bei savo vietos regione supratimas, kuriuo remiantis Baltarusija siekia išsaugoti savo autonomiją, kai tuo tarpu Rusija siekia išplėsti savo dominavimo sferą.
A. Šraibmanas konstatuoja, kad šiuo metu nėra realių trumpalaikių sprendimų, galinčių apgręžti dabartinį Minsko politinį kursą, tačiau jis pasiūlo institucionalizuoti Baltarusijos demokratizavimosi klausimą bei sukurti stimulų ir sankcijų sistemą, kuri sukurtų sąlygas demokratiniam perėjimui ilgalaikėje perspektyvoje.
Anot autoriaus, pagrindinis būsimos Baltarusijos politinės modernizacijos variklis yra prodemokratinė visuomenės dalis, pasireiškusi 2020 m., todėl Vakarai turi skatinti šių žmonių ryšius su pasauliu bei saugoti ir plėsti Baltarusijos išeivijos žiniasklaidos infrastruktūrą kaip vienintelį nemokamos informacijos apie Baltarusiją šaltinį pasauliui ir patiems baltarusiams.
Minsko atžvilgiu vykdoma sankcijų politika tuo tarpu turėtų būti priemone siekiant keisti Minsko elgesį. Sankcijos turėtų versti A. Lukašenką arba tuos, kurie jį pakeis, imtis rimtų veiksmų sankcijoms panaikinti. Po to Vakarai turėtų susitarti ir aiškiai iškomunikuoti, kokių nuolaidų yra tikimasi iš Minsko mainais į laipsnišką sankcijų panaikinimą.
Galiausiai, A. Šraibmanas mano, jog jau dabar Vakarų šalys turėtų pastoviai ir reguliariai reikalauti, kad Rusija iš Baltarusijos atsiimtų savo taktinius branduolinius ginklus, kadangi jų buvimas stipriai susaisto Rusijos ir Baltarusijos karinę ir politinę sąjungą bei šių ginklų išgabenimą padaro ypač sudėtingu uždaviniu esamai ar būsimai Minsko valdžiai.