Baltarusijos Tendencijos 2024-4. Atnaujinta karo doktrina

PAVASARINIS ŠAUKIMAS IR PROCEDŪRŲ KEITIMAI. Balandžio mėnesį Baltarusijoje prasidėjo planinis šauktinių pavasarinis siuntimas į karinę tarnybą. Iš viso pašaukta apie 10 tūkst. jaunuolių – šis rodiklis išlieka beveik nekintantis jau apie 10 metų. Dar keli tūkstančiai asmenų kasmet ateina tarnauti savo noru.

Balandžio 29 d. taip pat pradėtas atsargos karininkų šaukimas į karo tarnybą. Šis šaukimas palies jaunuolius, baigusius atsargos karininkų rengimo programas universitetų karinėse katedrose ar fakultetuose ir turinčius karininko laipsnį, tačiau neatlikusius privalomosios karo tarnybos arba esančius tarnybos rezerve. Virš dešimtmečio į karo tarnybą Baltarusijoje kasmet buvo šaukiama lygiai 100 tokių asmenų, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, šaukiamų atsargos karininkų skaičius pradėjo didėti. 2022 m. į tarnybą buvo pašaukta 150 asmenų, o 2023 m. – jau 230 atsargos karininkų. Šių metų planuojamųjų pašaukti atsargos karininkų skaičius dar nepaviešintas.

Balandžio 3 d. A. Lukašenka taip pat pasirašė įstatymą, kuriuo numatyti keli svarbūs pakeitimai, susiję su karine tarnyba ir mobilizacija Baltarusijoje. Pakeitimai iš dalies atkartoja anksčiau priimtus Rusijoje.

Nuo šiol piliečius į komplektavimo skyrių bus galima iškviesti ne tik popieriniu šaukimu, bet ir SMS žinute į mobilųjį telefoną. Šaukimas bus laikomas įteiktu nuo tos akimirkos, kai žinutė bus išsiųsta. Popierinius šaukimus asmeniui taip pat bus galima įteikti bet kurioje vietoje, o ne tik jo namų ar darbo adresu, kaip buvo numatyta anksčiau. Be to, yra sugriežtinta atsakomybė už karinės tarnybos vengimą ir neatvykimą į karo prievolės vykdymo vietą, o teistumą turintiems asmenims yra leista tapti profesinės karo tarnybos kariais.

Taip pat, dar nuo 2023 m. Baltarusijoje yra išplėstas ligų, kuriomis sergantis asmuo gali būti pašauktas į kariuomenę, sąrašas.

NAUJA KARINĖ DOKTRINA. Balandžio 25 d. Visuotinio Baltarusijos liaudies susirinkimo delegatai priėmė atnaujintą Baltarusijos karinę doktriną bei atnaujintą nacionalinio saugumo koncepciją.

Kitaip nei ankstesnėje Baltarusijos karinėje doktrinoje, priimtoje 2016 m., naujame dokumente grėsme ir potencialiu Baltarusijos priešininku yra aiškiai įvardijami „kolektyviniai Vakarai“. Atskirai minimos Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Lenkija bei Baltijos šalys. Doktrinoje taip pat yra užfiksuotas Baltarusijos nepritarimas NATO plėtrai ir valstybių narių ginklavimuisi bei įvesta nauja nuostata, pagal kurią Rusijos ir Baltarusijos Sąjunginės valstybės arba jos dalies užpuolimo atveju Baltarusija įsipareigoja suteikti karinę pagalbą. Didelis dėmesys doktrinoje taip pat yra skirtas „vidinėms karinėms grėsmėms“.

Taip pat pažymėtina, jog ankstesnės doktrinos keitimas buvo leidžiamas tik naudojantis specialiais kariuomenės parengtais dokumentais: šalies gynybos planu ir kitais strateginio planavimo dokumentais. Naujoji karinė doktrina suteikia A. Lukašenkai teisę asmeniškai keisti jos nuostatas be procedūrinių apribojimų.

DRONŲ ATAKA. Visuotinio Baltarusijos liaudies susirinkimo metu balandžio 25 d. taip pat kilo diplomatinis skandalas, kai Baltarusijos valstybinio saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Ivanas Tertelis, pristatydamas savo ataskaitą, pareiškė, jog Baltarusijos saugumo tarnybos užkirto kelią bepiločių orlaivių smūgiams iš Lietuvos teritorijos į objektus Minske. Anot I. Tertelio, KGB „su kolegomis iš kitų struktūrų įvykdė keletą akcijų“, kurios „leido užkirsti kelią karinių dronų smūgiams iš Lietuvos teritorijos į objektus Minske ir jo apylinkėse“. I. Tertelis nepateikė jokių savo žodžių įrodymų, nurodydamas, jog „viešai paskelbti išsamios informacijos nėra įmanoma“.

Kitą dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė griežtą protestą Baltarusijos laikinajam reikalų patikėtiniui ir įteikė protesto notą dėl nepagrįstų kaltinimų Lietuvai, kurioje pareikalavo, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paneigtų dezinformaciją, bei priminė, kad Lietuvos Respublika imsis visų įmanomų priemonių, siekdama užtikrinti savo saugumą, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Gegužės 5 d. Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Aleinikas davė interviu, kuriame vėl apkaltino Lietuvą sukarintų grupuočių, skirtų nuversti Baltarusijos valdžią, rengimu ir finansavimu, bei pareiškė, jog emocinga Lietuvos užsienio reikalų ministerijos reakcija tik įrodo šį faktą. Visgi, jis nurodė, jog „KGB pirmininkas kalbėjo apie tai, kad sugebėjo užkirsti kelią bepiločių smūgiams iš Lietuvos teritorijos, bet ne apie tai, kad Lietuva ketina bepiločiais pulti Baltarusijos Respubliką“.

KGB SKUNDAI. Baltarusijos hakerių grupė „Kiberartizany“ balandžio 26 d. paskelbė įsilaužusi į Baltarusijos KGB interneto svetainę. Kaip pagrindimą grupė paskelbė 40 tūkst. pranešimų, išsiųstų į KGB nuo 2014 iki 2023 m., duomenų bazę. Bazėje viešai paskelbti skundai KGB bei bendradarbiavimo su KGB, kuriuo daugiausia ieškojo užsienyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai, prašymai. Taip pat paviešinti besikreipusiųjų asmens duomenys.

Tuo pat metu išsamesnė duomenų bazės analizė parodė, jog nemažą dalį į KGB išsiųstų pranešimų sudaro brukalas (angl. spam) bei kitokie nepageidaujami laiškai, ir tikrų skundų skaičius yra artimesnis keliems, o ne keliasdešimčiai tūkstančių.

Baltarusijos KGB šios naujienos nekomentavo. Tuo pat metu oficiali komiteto interneto svetainė yra neaktyvi jau daugiau kaip du mėnesius.