- 2022 m. Europoje buvo kritiniai energetikos pokyčių metai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Tai įvairiai paveikė ir Rytų partnerystės šalis – Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą.
- 2022 m. Ukraina visiškai atitrūko nuo Rusijos energijos išteklių. Šis persiorientavimas buvo labiau šokas nei gerai suplanuotas, sklandus perėjimas.
- Viena svarbiausių energijos rūšių Ukrainos energetikos sektoriuje buvo branduolinė energija, tačiau šalis buvo labai priklausoma nuo rusiško branduolinio kuro. Prasidėjus karui, Ukraina visiškai perėjo prie vakarietiško kuro importo ir puoselėja planus pati užsiimti visapusiška jo gamyba.
- Iki plataus masto karo Ukraina didžiąją dalį anglių importavo iš Rusijos, ypač po to, kai Rusijos remiami separatistai po 2014 m. užėmė svarbias anglies gavybos teritorijas Donbase.
- Moldova yra viena energetiškai skurdžiausių valstybių Europoje, todėl patyrė energetinį šantažą likti priklausoma nuo Rusijos tiek iki, tiek po karo Ukrainoje pradžios. Tuo tikslu Rusija išnaudoja Moldovos visuomenės nesantaiką ir pakilusias energijos išteklių kainas.
- Moldova stokoja finansinių pajėgumų ir patikimo statuso skolintis rinkose, o tai trukdo kurti energetikos infrastruktūrą, kurios reikia siekiant atitrūkti nuo Rusijos. Padėtį taisytų narystė ES, tačiau iki tol svarbu bendradarbiauti su kaimynėmis dalyvaujant bendruose energetikos projektuose.
- Taip pat svarbu, kad Moldova toliau žengtų energetikos sektoriaus skaidrinimo keliu. Rusija daro reikšmingą įtaką Moldovai per „Gazprom“ priklausančias energijos gamybos bendroves šalyje. Skaidrumą didinančios priemonės turi būti prioritetas Moldovai, jos taip pat susilauktų ES paramos.
- Sakartvelas nėra priklausomas nuo Rusijos energetiškai – didžioji dalis elektros gaminama šalies hidroelektrinėse. Daugiausia gamtinių dujų importuojama iš Azerbaidžano, o naftos produktų importas yra diversifikuotas.
- Dėl palankaus valdžios požiūrio į Rusiją šalis nesiima veiksmų visiškai atsiriboti nuo Rusijos energijos. Sakartvelas nėra prisijungęs prie sankcijų Rusijos energetikos sektoriui. ES turėtų spausti Sakartvelą, kad šis suvoktų, jog norint tapti Bendrijos nariu reikia palaikyti sankcijas Kremliui, ir raginti nekurti naujos energetikos infrastruktūros su Rusija.
Daugiau nei metai karo, sankcijų ir krizės aplinkoje: Rytų partnerystės šalių energetinės priklausomybės nuo Rusijos kaita 2022–2023 m.
Santrauka
2022-ieji Europoje buvo kritinių pokyčių energetikoje metai. Europa ilgai kliovėsi Rusijos energijos ištekliais. Neretai tai buvo grindžiama įsitikinimu, kad iš intensyvios prekybos atsirasianti tarpusavio priklausomybė leis Rusiją paversti tarptautinių taisyklių besilaikančia veikėja. Toks požiūris sunyko Vakarams pradėjus taikyti sankcijas dėl invazijos į Ukrainą. Sankcijos įvairiai veikia bene visą Rusijos energetikos sektorių – nuo naftos ir gamtinių dujų iki branduolinės energijos. Šis tipinės prekybos suardymas vertė Europą ieškoti alternatyvių energijos išteklių importo kelių – pavyzdžiui, apsirūpinti suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) ir nafta iš JAV, taip pakeičiant priklausomybę nuo „Gazprom“ ir nuo rusiškos naftos importo. Rusija taip pat buvo priversta ieškoti alternatyvių eksporto kelių savo ištekliams: reikšmingomis naftos pirkėjomis tapo Indija ir Kinija, dujų – Kinija ir Turkija. Be abejonės, tiekimo kelių pokyčiai yra ekonomiškai sunkus procesas abiem pusėms. Europoje tai pasireiškė sparčiai kylančiomis dujų ir elektros kainomis (kiek mažiau kilo naftos ir jos produktų kainos, nes šie ištekliai lengviau pakeičiami pasaulinėje rinkoje). Rusijoje pirmiausia mažėjo išteklių gavybos apimtis, o susitraukus eksporto rinkoms ir išteklių kainoms smarkiai nukritus pradėjo mažėti ir pajamos už juos.
Šie įvykiai neabejotinai paveikė ES ir NATO nepriklausančias, tačiau sąsajų su Vakarais siekiančias Rytų partnerystės programos šalis. Be abejo, didžiausią poveikį pajuto Rusijos agresiją patirianti Ukraina, tačiau energetinės priklausomybės nuo Rusijos klausimai taip pat jautrūs Moldovoje ir Sakartvele. Šioje publikacijoje nebus aptariamos kitos dvi Rytų partnerystės šalys – Armėnija ir Azerbaidžanas. Šios dvi valstybės skiriasi savo geopolitine specifika ir integracijos su Vakarais pažanga. Pavyzdžiui, iš Rytų partnerystės šalių prašymus stoti į ES pateikė tik Ukraina, Moldova ir Sakartvelas, iš jų tik pastarajai valstybei nebuvo suteiktas oficialus kandidatės statusas.
Nors Ukraina, Moldova ir Sakartvelas savo ekonomine ir politine padėtimi reikšmingai skiriasi, tačiau turi ir daug bendrų bruožų – visos trys šalys savo nepriklausomybės laikotarpiu vienokia ar kitokia forma patyrė Rusijos agresiją ir energetinį spaudimą, visų pirma susijusį su gamtinių dujų tiekimu. Vertinant kiekvienos šalies energetikos sektoriaus išsivystymą arba jo kryptis, tarpusavio skirtumai smarkiai išryškėja.
Skaitykite pilną tekstą čia.
RESC Naujienlaiškis
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.