2022 m. Vengrijos parlamento rinkimai: ar nebeliks V. Orbano?

Šiuo metu, remiantis rinkėjų apklausomis, nedidele persvara prieš Vengrijos opozicinę jėgą (angl. Everybody‘s Hungary Movement) pirmauja „Fidesz“ su V. Orbanu priešakyje. Remiantis IDEA instituto 2022 m. kovo mėn. 2-11 d. atlikta reprezentatyvia apklausa, abiejų pagrindinių politinių blokų parama, prasidėjus karui Ukrainoje, šiek tiek išaugo: opozicinis aljansas – 37 proc. (vasario mėn. – 34 proc.), „Fidesz“ – 40 proc. (vasario mėn. – 38 proc.) palaikymas. Tuo tarpu „Fidesz“ pranašumas tarp apsisprendusių rinkėjų yra didesnis: parama jiems siekia apie 50 proc. (vasario mėn. – 49 proc.), opozicinei jėgai – 43 proc. (vasario mėn. – 44 proc.). Viena vertus, tai preziumuoja mintį, kad šį kartą „Fidesz“ gali laukti išties įtempta ir sunkiai nuspėjama kova. Kita vertus, žvelgiant retrospektyviai, matomas nuoseklus „Fidesz“ palaikymo rinkimuose augimas: 2014 m. rinkimuose „Fidesz“ atiteko 45,04 proc., o 2018 m. rinkimuose – netgi 49,28 proc. rinkėjų palaikymas. Atitinkamai, galima stebėti ir akivaizdų parlamento rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų skaičiaus augimą: 2014 m. balsavo beveik 62 proc., o 2018 m. – beveik 70 proc. rinkėjų, o tai yra daugiau nei EBPO šalių vidurkis (daugiau žr. grafike). Tiesa, palyginti su kitomis Rytų Europos regiono šalimis, rinkėjų aktyvumas šioje šalyje yra vienas didžiausių.

Nuoseklų Vengrijos rinkėjų aktyvumo ir „Fidesz“ partijos palaikymo augimą galima vertinti iš populistinės perspektyvos. Populistinių jėgų įsigalėjimas neretai apibūdinamas kaip keliantis grėsmę atstovaujamajai demokratijai ir jos stabilumui (Abts ir Rummens, 2007; Müller, 2016). Nors užsienio tyrėjai Cas Mudde ir Rovira Kaltwasser (2017) neatmeta neigiamos populizmo įtakos, vis dėlto, pasak jų, populizmas gali turėti ir teigiamą poveikį liberaliajai demokratijai, skatindamas politinį dalyvavimą.

Tai reiškia, kad populistinės partijos gali sutelkti nepakankamai atstovaujamus piliečius ir taip didinti rinkėjų aktyvumą šalyje. Pritaikius šią teoriją nagrinėjamos šalies atvejui, galima atrasti tam tikras paraleles, kodėl augant rinkėjų aktyvumui Vengrijoje, atitinkamai didėja parama populistinei „Fidesz“ partijai.

Konkrečiai analizuojant „Fidesz“ elektoratą, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Remiantis 2019 m. tyrimų instituto „Tarki“ studija, su kiekviena V. Orbano pergale stebima palankesnė „Fidesz“ rinkėjų pozicija Rusijos atžvilgiu – 2018 m. „Fidesz“ elektorato palaikymas Rusijai siekė beveik 60 proc. Be to, 2018 m. dauguma „Fidesz“ elektorato pirmenybę teikė Rusijai  (51 proc.), o ne JAV (39 proc.), kaip artimiausiai Vengrijos sąjungininkei. Tų pačių metų „Political Capital“ ir „Böll Stiftung“ apklausa dar kartą patvirtino „Fidesz“ elektorato palaikymą Rusijai. Šios apklausos duomenimis, „Fidesz“ rinkėjai labiausiai sutiko su tokiais teiginiais, kaip „pabėgėlių krizė yra sąmoningai sukelta JAV interesų“, „Ukrainos konfliktas yra sukeltas Vakarų ir NATO, o ne Rusijos“ ir pan.

Per pastaruosius dvylika V. Orbano valdymo metų Vengrijos ir Rusijos ekonominiai bei politiniai saitai dar labiau sustiprėjo, o tai liudija ne vienas faktas. Pirma, 2021 m. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas įteikė „Draugystės ordiną“ (angl. the Russian Order of Friendship), laikomą prestižiškiausiu Rusijos apdovanojimu, kuris yra skiriamas užsienio valstybių atstovams už tarptautinio bendradarbiavimo su Rusija skatinimą, Vengrijos užsienio reikalų ministrui Péteriui Szijjártó. Be to, likus kelioms savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainą, V. Orbanas apsilankė pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Maskvoje ir pareiškė, kad Rusijos saugumo reikalavimai yra pagrįsti, o numatomos sankcijos – beprasmiškos. Antra, milžiniška Vengrijos priklausomybė nuo rusiškų dujų – apie 95 proc. importuojamų dujų Vengrija gauna iš Rusijos, o sumažėjusias mažmenines energijos kainas per pastarąjį dešimtmetį dabartinė vyriausybė įvardijo svarbiausiu savo pasiekimu. Be to, praeitų metų rugsėjo mėnesį Vengrija su Rusijos valstybine energetikos bendrove „Gazprom“ pasirašė 15 metų trukmės dujų pirkimo sutartį, kuri užtikrins ilgalaikį šalies energetinį saugumą. Trečia, koronaviruso pandemijos kontekste Budapeštas vienas pirmųjų Europos Sąjungoje įsigijo rusišką vakciną nuo COVID-19 „Sputnik V“, kurios nepatvirtino Europos Sąjungos reguliavimo institucijos. Vis dėto, kaip teigė P. Szijjártó, toks sprendimas buvo priimtas dėl pernelyg lėto Europos Sąjungos vakcinų įsigijimo proceso. Toks glaudus Vengrijos ir Rusijos bendradarbiavimas ne vienoje srityje atitinkamai kelia klausimą, kaip Rusijos invazija į Ukrainą paveiks Vengrijos ir Rusijos dvišalius santykius?

Nors kovo 3 d. paskelbtame interviu leidinių grupei „Mandiner“ Vengrijos premjeras pažymi, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra smerktina, vis dėlto jis nesitiki nutraukti energetinio bendradarbiavimo su Rusija, kas iš esmės gali reikšti netiesioginę paramą Rusijai. „Nėra svarių argumentų nutraukti energetinį bendradarbiavimą su Rusija. Jei nutrauktume bendradarbiavimą energetikos srityje su Rusija, kiekvienos vengrų šeimos sąskaitos už energiją per vieną mėnesį padidėtų trigubai. Todėl nepritariu tokiam žingsniui. Vengrų šeimos neturėtų mokėti karo kainos“, – tvirtino V. Orbanas. Kitaip tariant, premjeras pabrėžia, kad sankcijos neturi apimti naftos ir dujų importo, nes būtent tai leidžia funkcionuoti Vengrijos ekonomikai.

Kita vertus, tokie premjero pareiškimai gali pasirodyti kiek kontroversiškai, kadangi Vengrija remia tiek Ukrainos integraciją į ES, tiek pritaria griežtoms sankcijoms, žlugdančioms Rusijos ekonomiką.

Daugiau nei dešimtmetį besitęsiantis V. Orbano valdymas iš esmės transformavo šalį, o tai patvirtina demokratijos kokybės įverčių kaita. Pažvelgus į organizacijos „Transparency International“ 2021 m. sudarytą korupcijos suvokimo indeksą (KSI), kur šimto balų sistemoje 100 žymi labai skaidrią valstybę, o 0 – labai korumpuotą, globaliu mastu Vengrija surinko 43 balus, užimdama 73 vietą iš 180. Tiesa, visą V. Orbano vyriausybės valdymo laikotarpį galima stebėti akivaizdų korupcijos augimą (daugiau žr. grafike). Tuo tarpu, remiantis 2021 m. „Freedom House“ duomenimis, Vengrija, surinkusi 69 balus iš 100, yra įvardijama iš dalies laisva (angl. partly free) valstybe. Taigi, vertinant retrospektyviai, galima stebėti Vengrijos demokratijos indekso kritimą žemyn, o tai patvirtina šalies vyriausybės vykdoma nepriklausomos žiniasklaidos kontrolė, pertvarkyta teismų sistema. Be to, verta prisiminti, kad „Fidesz“ dauguma 2010-2014 m. drastiškai sumažino šalies, kurioje gyvena kiek mažiau nei 10 mln gyventojų, parlamento narių skaičių nuo 386 iki 199 ir perbraižė visas apygardų ribas. Tiesa, Budapešto ekspertų grupės „Political Capital“ skaičiavimai rodo, kad su šiuo vietų perskirstymu kairiųjų aljansui būtų reikėję 300 tūkst. balsų daugiau, nei „Fidesz“ norint laimėti daugumą (Lendvai, 2017). Prasidėjus COVID-19 pandemijai, šalyje buvo priimtas įstatymas, kuris V. Orbanui suteikė neribotas galias valdyti. Ne vienas kritikas teigė, kad tokia reforma koronaviruso krizės akivaizdoje įvykdyta siekiant sustiprinti savo valdžią. Taigi pastarieji įvykiai Vengrijos politinėje arenoje gali preziumuoti tam tikras autoritarizmo užuomazgas. Dar vienas rodiklis, į kurį verta atkreipti dėmesį – organizacijos „Pasaulio teisingumo projektas“ (angl. World Justice Project) sudarytas teisinės valstybės principo taikymo indeksas, matuojantis įstatymų aiškumą, stabilumą ir teisingumą valstybėje. Remiantis šio indekso 2021 m. duomenimis, iš 139 valstybių Vengrijai skirta 69 vieta (0,52 balo), o regioniniame reitinge, kurį sudaro 31 Europos Sąjungos, Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) ir Šiaurės Amerikos šalis, Vengrija užima paskutinę vietą.

Taigi šiuo metu nedidele persvara prieš opoziciją pirmaujančios „Fidesz“ tikimybė laimėti parlamento rinkimus gali priklausyti nuo daugelio veiksnių – tiek vidinių (politinė ir ekonominė situacija šalyje), tiek išorinių (Rusijos pradėta nelegali karinė invazija į Ukrainą). Viena vertus, V. Orbano palaikomi glaudūs santykiai su agresoriumi, vykdančiu karo nusikaltimus Ukrainoje, gali paskatinti vengrus permąstyti, kokių pažiūrų premjerą ir partiją jie nori matyti parlamente artimiausius ketverius metus. Kita vertus, jau daugiau nei dešimtmetį vengrai nekreipė didelio dėmesio į artimus V. Orbano ryšius su V. Putinu, o anksčiau atliktos apklausos patvirtino „Fidesz“ rinkėjų paramą Rusijai.