Sveiki skaitantys savaitinį Rytų Europos studijų centro naujienlaiškį, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų.
Turkijoje sekmadienį paaiškės, ar dabartinis prezidentas R. T. Erdoganas valdys šalį dar penkerius metus. Nors tai – pirmasis kartas, kuomet Turkijoje vyksta antrasis prezidento rinkimų turas, šansų, jog valstybės vairą gali perimti opozicijos atstovas K. Kilicdaroglu, nėra daug. R. T. Erdogano reitingai išlieka aukšti – tą parodo ne tik pirmojo prezidento turo, bet ir parlamento rinkimai, kuriuose Erdogano Teisingumo ir plėtros partija kartu su koalicija užsitikrino daugumą dar vienai kadencijai. Tuo tarpu, opozicija, norėdama nusverti rinkimų rezultatus savo naudai, privalo ne tik pritraukti trečioje vietoje likusio kandidato S. Ogano elektoratą, bet ir išlikti vieningai, nepaisant tam tikro nusivylimo dėl pirmojo rinkimų turo rezultatų. „Be to, opozicija sieks prie balsadėžių pritraukti jaunesnės kartos rinkėjus ir rinkimuose ne taip aktyviai dalyvavusius kurdus. Tikimasi, kad šiuose ypač įtemptuose rinkimuose pirmajame ture nepasirodę rinkėjai padės opozicijai pasiekti pergalę antrajame ture“, – teigė RESC projektų vadovas J. Kulys.
Japonijoje, Hirošimoje gegužės 19-21 dienomis vyko Didžiojo septyneto (G7) valstybių viršūnių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Susitikimo metu jam pavyko užsitikrinti dar didesnę karinę paramą iš lyderiaujančių Vakarų valstybių, įskaitant ir vakarietiškus F-16 naikintuvus, kurie, neabejojama, turės didelę įtaką Ukrainos oro erdvės saugumo užtikrinimui. „Zelenskis buvo susitikęs ir su Arabų šalių lyderiais, ir su Didžiojo septyneto šalimis, ir, be abejo, tai yra paskata ir konkretiems sprendimams, susijusiems su parama Ukrainai. Galbūt tai sutapimas, kad F-16 naikintuvų klausimu buvo pajudėta į priekį, bet kuriuo atveju, šitas susitikimas prie to prisidėjo. Dabar matome, kad F-16 naikintuvai Ukrainą pasieks, dėl to abejonių nebėra, raudona linija buvo peržengta. Niekas negali tiksliai įvardinti, kada tai įvyks, nes reikia apmokyti lakūnus, parengti techninį procesą, bet tai yra sprendimas kuris bus pradėtas realizuoti. Tai yra labai ryški Zelenskio pergalė“, – komentavo RESC direktorius L. Kojala.
Gegužės 24 dieną RESC politikos analitikas A. Roževič dalyvavo LR ambasados Jungtinėje Karalystėje, Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (angl. Royal United Services Institute, RUSI) ir Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ir vystomojo bendradarbiavimo ofiso (sutr. FCDO) organizuotoje apskritojo stalo diskusiją apie NATO viršūnių susitikimo Vilniuje siektinus rezultatus, paramą Ukrainai, saugumo politikos iššūkius. Kaip pabrėžė A. Roževič, buvo diskutuojama apie Europos valstybių pajėgumų ir gynybos pramonės stiprinimą, gynybos biudžetų didinimą bei prioritetinių sričių, kurioms turi būti skirtas didesnis politinis ir karinis dėmesys, išsigryninimą. „Naujas pajėgų modelis ir gynybos planai yra svarbus žingsnis į priekį, tačiau jų įgyvendinimas nebus lengvas. Tranzicija nuo esamų link planuojamų pajėgumų kels įtampą ir dilemas, kur geriau investuoti ribotą kapitalą ir išteklius“, – rašė A. Roževič.
RESC kviečia teikti paraišką dalyvauti NATO viešojo forumo, vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu, renginiuose. Paraiškos priimamos iki birželio 6 dienos. Su atrinktais dalyviais bus susisiekta asmeniškai. Daugiau informacijos: https://natopublicforum2023.lt/en
Šį penktadienį diskusijų formate „Kava ir tarptautinė politika“ vyko diskusija, skirta aptarti aktualius įvykius Baltarusijoje, susijusius su visuomene ir žiniasklaida bei prieš jas taikomas represijas. Pagrindinė pranešėja – Freedom House Lietuvos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Živilė Dambrauskaitė.
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
