Stažuotės
Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Stažuotės
Apžvalga Geg 07, 2024

Kandidatų į Lietuvos prezidentus nuostatos užsienio politikos srityje (papildyta I. Vėgėlės atsakymais)

Nuotraukos šaltinis: Wikimedia Commons

Rytų Europos studijų centras (RESC), siekdamas prisidėti prie Lietuvos demokratijos tradicijų stiprinimo, organizavo pokalbių ciklą su kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Ciklo tikslas buvo aptarti svarbiausias kandidatų nuostatas užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais. Kandidatai prieš pokalbį užpildė RESC paruoštą klausimyną, pagal kurį Lietuvos piliečiai gali susipažinti su kandidatų nuostatomis bei požiūriu į užsienio ir saugumo politiką.

Klausimyną sudaro 15 klausimų užsienio ir saugumo politikos tema. Klausimai suformuluoti taip, kad kandidatas galėtų aiškiai pristatyti savo poziciją ir perspektyvą dėl santykių su JAV, ES, Ukraina, Pietryčių Azijos regionu, Rusija bei Baltarusija.

Pateikiame kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus atsakymus į klausimyną bei kandidatų pateiktus komentarus.

Kandidatas R. Žemaitaitis į RESC kvietimą pristatyti užsienio ir nacionalinio saugumo politikos idėjas nesureagavo.

  1. Lietuva turėtų pervadinti Taivaniečių atstovybę Vilniuje į Taipėjaus atstovybę
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėle +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Taipėjaus vardo atstovybės yra įprasta tarptautinė praktika, laikantis Vienos Kinijos politikos, kas buvo priimtina visoms pusėms. Dabar atstovybė Lietuvoje yra pavadinta netradiciniu vardu („taivaniečių“), negana to, ekspertai teigia, jog ir tokio pavadinimo vertimas anglų ir kinų kalbomis skiriasi ir būtent kinų kalbos vertimas kelia didelį Kinijos nerimą. Teigiamai vertinant iš principo tokios atstovybės įsikūrimą Lietuvoje, santykių su Kinija stabilizavimo kontekste matyčiau poreikį keisti atstovybės pavadinimą. Visuose žingsniuose turi būti pagarbus dialogas su visom suinteresuotomis pusėm ir sutarimas tiek su Taivanu, tiek su Kinija. Korekcija  galėtų būti kaip Lietuvos signalas normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija.
Dainius Žalimas: Visų pirma, tai būtų nesolidus žingsnis, liudijantis nenuoseklią ir nuolaidžią spaudimui politiką. Jis taip pat būtų nederantis su pagarba taivaniečių apsisprendimui kurti liberalią demokratiją, t. y. kartu ir su konstituciniu siekiu prisidėti prie teise ir teisingumu grindžiamos tarptautinės tvarkos kūrimo. Antra, nėra pagrindo tvirtinti, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas pažeidžia kokius nors Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant dvišales sutartis su KLR. Trečia, apskritai vienašališkai to padaryti neįmanoma, nes Taivaniečių atstovybės pavadinimas priklauso ir nuo taivaniečių valios.
Ignas Vėgėlė: Šios atstovybės su tokiu pavadinimu atidarymas buvo neapgalvotas žingsnis, kuris Lietuvai kainavo diplomatinį konfliktą su Kinija ir padarė nemažą ekonominę žalą. Atstovybės su tokiu pavadinimu Taivanas neturi jokioje kitoje ES šalyje. Keisčiausia, kad dabartinė Vyriausybė, prieš keletą metų pasitraukdama iš 17+1 formato, ragino kitas ES šalis pereiti prie vieningų ES santykių su Kinija, tačiau pati ėmėsi avantiūros su Taivano atstovybės atidarymu, užuot suderinusi tokį veiksmą ES mastu.
Taivano atstovybės atidarymas nebuvo jokia Lietuvos „vertybinė politika“, o iš tiesų kai kuriems politikams finansinę naudą atnešęs sprendimas. Įkuriant Taivaniečių atstovybę valstybė ir jos verslai patyrė žalą, tuo tarpu kelios įmonės – „Teltonika“, „Oxipit“ ir „Solitek“ – gavo konkrečią naudą. „Teltonika“ – 14 mln. eurų investicijų, „Oxipit“ – 3,5 mln. investicijų, „Solitek“ – 8 mln. eurų paskolą. 2024 metais Prezidentą Gitaną Nausėdą „Teltonikos“ savininkas parėmė beveik 18 tūkst. eurų suma. Premjerę Ingridą Šimonytę 18 tūkst. eurų suma 2019 metais paremia asmenys, šiuo metu esantys „Oxipit” akcininkais. „Solitek“ akcininkai taip pat parėmė Šimonytę mažesne suma. Jie taip pat 3 tūkst. eur suma parėmė ir konservatorių Ž.Pavilionį. Akivaizdu, kad čia nėra jokios vertybinės politikos, o tiesiog politikų naudos politika, kuri sukėlė žalą Lietuvai. Tokie valstybei žalingi politikų veiksmai turėtų kelti ne tik politinės, bet ir teisinės atsakomybės klausimus.
Beje, Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constance H. Wang pripažįsta, kad Taivano kompanijos eksportavo staklių komponentus, kuriuos naudoja Rusijos karo pramonė. Anot „The Insider“, taivanietiškas stakles ar net ištisus cechus perka net rusų ginkluotės įmonės, kurioms įvestos amerikiečių sankcijos. Tarp jų ir rusų branduolinės įmonės. Mūsų interneto portalai skelbė, kad dar 2023-iųjų rugpjūtį Teltonika prekiavo Rusijoje, šiuo metu Rusijos internetinė parduotuvė skelbiasi esanti oficialus Teltonika prekių distributorius Rusijoje. Taigi tokia ta lietuviškoji „vertybinė“ politika.
  1. Lietuvos santykių glaudinimas su Taivanu pastaraisiais metais atnešė daugiau politinės / ekonominės naudos nei Kinijos spaudimo sukelti kaštai
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: O kokiu matu matuoti įšaldytus diplomatinius santykius su 2-a pasaulio ekonomika? Lietuva nebeturi ambasados Pekine. Lietuvos eksporto apimtys į Kiniją sumažėjo 3 kartus (nuo 316 mln. 2020 m. iki 108 mln. 2023 I-III ketv.), Lietuvos eksportas į Taivaną yra apie 30 mln EUR. Gerai vertinu Taivano iniciatyvas bendradarbiauti, bet ryšių glaudinimas su Taivanu galėjo vykti ir mažiau konfrontaciniu keliu. Žinoma, Lietuvos verslas persiorientuoja, atsiranda naujų tarpininkų tiekimo grandinėse, tačiau tai turi savo kainą, o Kinijos ekonominio spaudimo poveikio priemonės, deja, tebėra taikomos. Pamatuoti šiuos praradimus kiekybiškai būtų sudėtinga. Politine prasme Lietuvos tarptautinis matomumas padidėjo, turėjom progą pamatyti tarptautinės bendruomenės paramą, bet to kaina per didelė.
Dainius Žalimas: Politinė ir ekonominė Lietuvos santykių su Taivanu nauda išryškės ilgesniuoju laikotarpiu. O Kinijos spaudimo kaštai mūsų šaliai (ne pavieniams verslo subjektams) apskritai nepasirodė esantys neproporcingai dideli. Atvirkščiai, ligtoliniai santykiai su KLR nepateisino turėtų vilčių, tolesnis intensyvesnis jų plėtojimas keltų rizikų nacionaliniam saugumui. Tuo tarpu santykių su Taivanu glaudinimas atitinka bendrą paramos demokratijoms politiką, suponuojamą ir konstitucinio užsienio politikos tikslo prisidėti prie teise ir teisingumu grindžiamos tarptautinės tvarkos kūrimo, taip pat sudarė prielaidas diversifikuoti ekonominius ryšius, pirmenybę teikiant demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principais besivadovaujančioms valstybėms, pademonstruoti solidarumą su JAV ir patikimumą šios strateginės sąjungininkės akyse; grynai ekonominiu požiūriu ryšių su Taivanu plėtojimas ateičiai teikia technologinių pranašumų ir yra orientuotas į modernią ekonomikos raidos kryptį.
  1. Lietuva turėtų aktyviai ieškoti būdų gerinti santykius su Kinijos politine valdžia
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Pirmiausia reikia atkurti diplomatinį atstovavimą abejose valstybėse– atstatyti ambasadorių lygmens atstovavimą.
Ėjimas į dialogą nereiškia, kad turi būti daromi kompromisai dėl tarptautinių taisyklių, tarptautinės teisės pažeidimų ar ypač nacionalinio saugumo sąskaita. Dialogas galimas tik remiantis abipuse pagarba ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymu.
Dainius Žalimas: Tris dešimtmečius plėtoti santykiai su KLR neatnešė jokių reikšmingų rezultatų. Atvirkščiai, jie visada buvo susiję su rizikomis nacionaliniam saugumui, įskaitant KLR spaudimą dėl demokratinių laisvių įgyvendinimo Lietuvoje ir interesą investuoti į Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbius objektus. Galiausiai ne Lietuva yra atsakinga už dabartinę santykių su KLR būklę, ne Lietuvos iniciatyva žeminamas diplomatinio atstovavimo lygis; todėl ne Lietuva, o KLR turėtų rodyti iniciatyvą šiuos santykius gerinti (atkurti realų atstovavimą ambasadorių lygiu), kaip labiau įprasta tarptautinėje praktikoje.
Ignas Vėgėlė: Politinių kontaktų su Kinija atnaujinimas ir apskritai santykių normalizavimas yra Lietuvos interesas. Pakeiskime atstovybės pavadinimą į Taipėjų, ir bandom normalizuoti ekonominius santykius su Kinija. Aišku, atsižvelgdami į nacionalinio saugumo specifiką.
  1. Lietuvos gynybos finansavimas iki 2025 m. turėtų pasiekti ir išlikti ne mažesnis nei 3 proc. BVP
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Prielaidų, kad mūsų saugumo aplinka galėtų keistis į gerą deja nėra. Gynybos finansavimo didinimas mums, kaip valstybei,– egzistencinė būtinybė, o ne brangi užgaida. Savo saugumu pirmiausia privalome rūpintis patys. Antraip, – ką mes pasakysime savo sąjungininkams, iš kurių tikimės saugumo garantijų, vis didesnio nuolatinio buvimo, vis daugiau gynybinių pajėgumų?
Dainius Žalimas: Dabartinėmis sąlygomis gynybai reikia skirti tiek, kiek iš tikrųjų reikia patikimam atgrasymui ir pasirengimui veiksmingai, kartu su sąjungininkėmis, vykdomai gynybai. Todėl 3 proc. BVP atrodo toli gražu ne riba. Tačiau kartu būtini aiškūs ir realistiški gynybos finansavimo prioritetai, apimantys tiek esamų nacionalinių pajėgumų pastatymą „ant kojų”, tiek sąjungininkių pajėgų dislokavimui būtiną infrastruktūrą, tiek visuotinės gynybos sistemos sukūrimą. Svarbiausia, kad šie prioritetai ir jų suponuojamas finansavimo poreikis būtų suprantamai išaiškintas visuomenei, taip pat būtų aiškiai atsakyta į jai rūpimus klausimus, ypač dėl darnios pajėgumų plėtros, oro gynybos, išmaniųjų technologijų diegimo, platesnio nacionalinės gynybos pramonės galimybių išnaudojimo. Tai sukurtų palankias sąlygas plačiai visuomenės paramai galimai susijusiam mokestinės naštos didėjimui.
Ignas Vėgėlė: Akivaizdu, kad turime skirti ne mažiau, nei reikalauja NATO standartai. Kadangi į savo krašto gynybą laiku neinvestavome, turime tai daryti dabar ir investuoti daugiau, nei tai darėme iki šiol. Todėl krašto gynybai jau šiuo metu investuojame 2,77 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, t.y. virš 2 mlrd. eurų.
Visgi, esminis klausimas turi būti ne kiek pinigų skirti daugiau, o ką už tuos papildomai skiriamas lėšas nupirkti, t.y. kam jos būtų naudojamos. Nelogiška kelti klausimą apie būtinumą didinti išlaidas, nepateikiant aiškių argumentų, kam – vienkartiniai pirkimai ar nuolatinės – kasmetinės išlaidos, prieš tai apibrėžus būtinų investicijų tikslus. Atėjęs į prezidento pareigas, reikalausiu skubaus krašto apsaugos sistemos audito realiai situacijai nustatyti ir resursams mobilizuoti ten, kur jų iš tiesų reikia.
  1. Lietuva turėtų siekti kiek įmanoma greitesnės Ukrainos narystės NATO
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Ukrainos narystė NATO suteiktų didesnį saugumą tiek visam regionui, tiek Ukrainai. Saugumo garantijos, įsipareigojimai, tai laikini ir tarpiniai sprendimai. Kolektyvinė gynyba, 5 straipsnis yra aukščiausio  lygio saugumo garantijos. Svarbūs sprendimai ir instrumentai kaip priartinti Ukrainą prie NATO buvo priimti Vilniaus NATO viršūnių susitikime. Šiandien jau nebeklausiame, AR Ukraina taps NATO nare. Klausimas – KADA ji taps NATO nare. Labai tikimės, kad Vilniaus NATO Viršūnių susitikimo dvasia bus pratęsta Vašingtone ir bus priimti pozityvūs žingsniai dėl greitesnės Ukrainos narystės NATO.
Dainius Žalimas: „Kiek įmanoma greitesne” suprantu ir realistinę narystės perspektyvą, kuri greičiausiai realizuotųsi jau tik atkūrus Ukrainos teritorinį vientisumą. Tačiau galima galvoti apie specialią pakvietimo stoti formulę jau dabar. Bet kuriuo atveju mąstant apie ilgalaikę Lietuvos, regioninio ir tarptautinio saugumo užtikrinimo perspektyvą Ukrainos narystė NATO yra būtina. Taip būtų sunaikinta „rusų pasaulio” vizija, kuria grindžiama agresyvus karas ir kiti Rusijos vykdomi tarptautiniai nusiklatimai. Kartu taip būtų įgyvendinta tarptautinės teisės viršenybė, t. y. jos garantuojama kiekvienos valstybės teisė stoti į tarptautines organizacijas ir pasirinkti saugumo garantijas.
Ignas Vėgėlė: Ukraina galėtų tapti NATO nare, kai joje baigsis karas.
  1. Lietuva turėtų siekti kiek įmanoma greitesnės Ukrainos narystės ES
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Labai teigiamai vertinu ES lyderių sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina. Puiku, kad Ukraina jau įgyvendino beveik visus likusius žingsnius. Raginame EK kuo greičiau įvertinti UA pažangą. Norime, kad stojimo derybos prasidėtų nedelsiant, greitai patvirtinus derybų programą ir sušaukiant tarpvyriausybinę konferenciją, iki Europos Parlamento rinkimų sezono pradžios. [nuo 2024 m. liepos mėn. ES pirmininkavimą iš Belgijos perims Vengrija]. Lietuva pasiruošusi suteikti Ukrainai visą įmanomą paramą artėjančiose derybose dėl narystės ES.
Dainius Žalimas: Panašūs argumentai kaip dėl Ukrainos narystės NATO – Ukrainos narystė NATO išplėstų laisvės ir teisingumo erdvę, kurioje būtų įgyvendinami bendri teisės viršenybės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principai, t. y. būtų užtikrinamas ne tiek kietasis, kiek kiti europinio saugumo aspektai. Žinoma, narystės ES perspektyva turi lemti realias reformas Ukrainoje kartu su lanksčiu narystės kriterijų įgyvendinimo grafiku.
Ignas Vėgėlė: Lietuva turėtų siekti, kad Ukraina taptų ES nare, kai atitiks stojimo reikalavimus.
  1. Lietuva turėtų pritarti kvalifikuotos balsų daugumos taikymui priimant svarbiausius ES užsienio ir saugumo politikos sprendimus
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Esminė ES sprendimų priėmimo reforma jau buvo įtraukta į Lisabonos sutartį  – pakeitus kvalifikuotos balsų daugumos taisykles Taryboje (kas gerokai sumažino mažesnių valstybių narių balsavimo teises), išplečiant kvalifikuotą balsų daugumos taisyklės taikymą į daugiau nei 40 naujų politikos sričių ir didinant Europos Parlamento teisėkūros galias.
Vienbalsiškumas vis dar taikomas tik keliose jautriausiose srityse (BUSP, ES finansų, netiesioginių mokesčių, ES plėtros, kai kuriais TVR klausimais); taip užtikrinama, kad visos valstybės narės būtų traktuojamos vienodai. Vienbalsiškumas suteikia daugiau pasitikėjimo.
Vienybė, solidarumas ir tvirta visų valstybių narių parama bendriems sprendimams didina ES patikimumą ir jos vaidmenį visame pasaulyje.
Siekdami didesnio veiksmingumo, galėtume efektyviau išnaudoti esamas galimybes, pvz., platesnį „konstruktyvaus susilaikymo“ naudojimą arba  padidintą bendradarbiavimą, ir skatinti mūsų sutarimo kultūrą. Viskas, ko mums reikia, yra politinė valia.
Dainius Žalimas: Dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis, kurios neturi tendencijos gerėti, nematau rimtų priežasčių, kodėl reikėtų išlaikyti vienbalsiškumą svarbiausiais užsienio ir saugumo politikos klausimais. Ypač jei norime stiprinti ES kaip globalinę žaidėją ir jos gebėjimus užtikrinti Europos saugumą dar platesnės ES narystės sąlygomis. Nematau ir Lietuvai tokių klausimų, kuriais iš principo reikėtų būti vienai prieš likusias ES šalis. Vis dėlto derėtų įsivertinti, ar tam tikrais atvejais „veto” galimybė negalėtų būti panaudota pasiekiant Lietuvai naudingesnių sprendimų. Galbūt galima galvoti ir apie palaipsnį vienbalsiškumo atsisakymą ar tam tikrų klausimų palikimą spręsti vienbalsiai (pavyzdžiui, dėl bendros gynybos ar bendrų operacijų kaip NATO).
Ignas Vėgėlė: Jokiu būdu negalima keisti balsavimo daugumos procedūrų Europos Sąjungoje. Tai Lietuvai nenaudinga. Ypač ydingas sprendimas kvalifikuotos daugumos balsavimui perduoti BUSP (bendrąją užsienio ir saugumo politiką). Negalime atiduoti eurofederalistams mūsų teisės spręsti savo šalies likimo. Noriu priminti, kad visa ES istorija buvo kuriama, Europos politikos kultūra remiasi į bendro kompromiso paiešką. Didelės dalies sprendimų atidavimas didžiosioms ES valstybėms pakeis pačią ES esmę: iš tarpvalstybinio bendradarbiavimo organizacijos, ji virs panašia į federacinę valstybę.
Tiesa, reikia paaiškinti keletą svarbių aspektų. Visų pirma, ES Sutartys nenumato jokios veto teisės. Jos numato vienbalsiškumą, tačiau tik kai kuriose jautriausiose srityse – užsienio politikos, saugumo ir gynybos, mokesčių ir dar keliose kitose. Vienbalsiškumas užtikrina ES vienybę, valstybių narių lygiateisiškumą ir ES sprendimų demokratinį legitimumą.
Nestebina, kad didžiosios ES šalys, pasinaudodamos būsimos ES plėtros pretekstu, siekia dar labiau padidinti savo įtaką ES sprendimams ir išplėsti kvalifikuotos daugumos balsavimą į BUSP sritį. Tačiau tokiai mažai valstybei kaip Lietuva, turinčiai Taryboje vos 0,6 proc. balso svorį, kvalifikuotos daugumos įvedimas BUSP srityje iš esmės reikštų savarankiškos užsienio politikos atsisakymą ir jos perdavimą į Berlyno, Paryžiaus ir kitų sostinių rankas. Kitaip tariant, toks ES žingsnis prilygtų papildomam esminių suverenių galių perdavimui, todėl Lietuva tam neturėtų pritarti jokiomis aplinkybėmis.
  1. Lietuvos ambasada Izraelyje turėtų būti Jeruzalėje
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Izraelis nuo spalio 7d. kariauja su „Hamas“ teroristine organizacija, tik prasidėję 2024-ieji metai Izraelyje jau vadinami „karinių veiksmų metais“. Karinė operacija Gazoje tęsis, eskalacijos tikimybė šiaurėje su „Hezbollah“ pasienyje su Libanu išliks didelė, o Vakarų krantas išliks uždelsto veikimo bomba. Tokiame saugumo kontekste, ambasadų, diplomatinių atstovybių įsteigimas Jeruzalėje, šiuo metu Izraeliui bei jo piliečiams nėra pirmaeilės svarbos klausimas, kaip ir visai tarptautinei bendruomenei. Tikslas siekti konflikto sureguliavimo Vidurio Rytuose, o ne atvirkščiai – jį dar labiau eskaluoti perkeliant ambasadas į Jeruzalę.
Dainius Žalimas: Toks klausimas galėtų būti svarstomas nebent esant dviem sąlygoms: pirma, turime aiškiai žinoti, kokią naudą gautume mainais iš Izraelio; antra, turėtume tokį žingsnį suderinti su ES partnerėmis, kad jos bent jau neprieštarautų tokiam apsisprendimui. To nesant Lietuva negali leisti sau prabangos būti vienintele ES šalimi, turinčia ambasadą Jeruzalėje (iš Europos, atrodo, tik Kosovas turi ambasadą Jeruzalėje), kad ir ką mes begalvotume apie Jeruzalės tarptautinį teisinį statusą.
Ignas Vėgėlė: Tai ne prioritetinis klausimas. Strateginis tikslas – kuo greičiau baigti karą ir stabdyti politikų veiksmus, kurie kelia rūpestį humanitarinės teisės požiūriu. Tuomet būtina grįžti prie taikaus konflikto sureguliavimo, siekiant sutarimo tarp Izraelio ir Palestinos. Kai bus išspręstas Izraelio/Palestinos konfliktas, tada bus galima spręsti sostinės ir ambasados klausimą.
  1. Lietuva turi finansiškai svariai prisidėti prie Baltarusijos opozicijos veiklos, įskaitant Sviatlanos Tsikhanouskayos biurą Lietuvoje
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Baltarusijos demokratinė ateitis yra viso regiono, Europos ir Vakarų demokratijų atsakomybė ir rūpestis. Tai klausimas, kuris matyt greitu metu teigiamai neišsispręs, tam reikės visų Vakarų strateginės išminties ir kantrybės, tame tarpe ir ilgalaikių finansavimo šaltinių.  Lietuva jau skiria nemažai finansinių išteklių išlaikydama Baltarusijos demokratinių jėgų lyderės biurą. Bet prieš kalbant apie finansavimo šaltinius, būtų labai gerai, kad Vakarų demokratijos turėtų savo viziją ir strategiją Baltarusijos atžvilgiu. Taip pat, kaip ir lietuviška diaspora okupacijos metais, Baltarusijos diaspora turi aktyviai dirbti vardan laisvos ir demokratinės Baltarusijos idėjos. Lietuvos diaspora Vakaruose ne tik buvo aktyvi, ji visais būdais, taip pat ir finansiniais ištekliais prisidėdavo prie Lietuvos reikalų, net ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Dainius Žalimas: Nežinau, kodėl tik „finansiškai”, nes parama, kaip ir dabar, Baltarusijos pilietinei visuomenei bei demokratinėms politinėms jėgoms turėtų išlikti ir pirmiausia politinė, įskaitant per tarptautines institucijas. Be abejo, negali būti nė kalbos apie Sviatlanos Tsikhanouskayos biuro uždarymą. Lietuva privalo investuoti į saugią kaimynystę ir skatinti tai daryti valstybes, ES ir NATO sąjungininkes. Demokratinė Baltarusija būtų viena iš ilgalaikio saugumo prielaidų, kartu taip iš esmės griaudama „rusų pasaulio” viziją.
  1. Rusija šiuo metu kelia tiesioginę saugumo grėsmę Lietuvai
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Rusijos imperinės ambicijos ir tikslai neapsiriboja tik Ukraina. Rusija yra grėsmė visos Euroatlantinės erdvės saugumui. Visiškai pritariu NATO Strateginėje koncepcijoje įvardintai Rusijos grėsmei kaip didžiausiai ir tiesioginei sąjungininkių saugumui bei taikai ir stabilumui Euroatlantinėje erdvėje („The Russian Federation is the most significant and direct threat to Allies’ security and to peace and stability in the Euro-Atlantic area“).
Dainius Žalimas: Akivaizdu. Pagal „rusų pasaulio” (rašizmo) ideologiją nėra pripažįstamos lygiateisėmis visos buvusios SSRS ar jos okupuotos šalys, Baltijos valstybių nepriklausomybė nelaikoma legitimia. Apie Rusijos planus imtis tiesioginės agresijos prieš Baltijos valstybes pakanka viešųjų šaltinių informacijos.
Ignas Vėgėlė: Istoriškai Rusija buvo ir yra grėsmė Lietuvai. Putino pasakymas, kad didžiausia XX a. tragedija yra Sovietų sąjungos žlugimas, patvirtina, kad Rusijos valdžia mums kelia grėsmę.
  1. Lietuva turi kaip įmanoma greičiau sukurti reikiamas sąlygas nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Sąjungininkių karinių pajėgumų nuolatinis buvimas Lietuvoje stiprina atgrasymą ir įprasmina kolektyvinės gynybos principą prireikus gintis kartu nuo pat pirmų agresijos akimirkų. Mano ir Vokietijos Kanclerio priimtas Komunikatas dėl Vokietijos brigados Lietuvoje turi būti kuo greičiau įgyvendintas. Iki 2026 m. pabaigos turime būti visiškai pasirengę priimti visą Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigadą.
Dainius Žalimas: Akivaizdu dėl tiesioginės Rusijos grėsmės. Vokietijos brigada būtų veiksmingesnio atgrasymo ir sąjunginių įsipareigojimų pagal Šiaurės Atlanto Sutartį vykdymo priemonė.
  1. JAV yra kertinis Lietuvos saugumo garantas
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Ryšiai su JAV visuomet bus aukščiausios strateginės svarbos prioritetas Lietuvai. Be Jungtinių Valstijų įsitraukimo Europa negali išlikti nei vieninga, nei saugi. Lietuva buvo ir bus stiprių transatlantinių saitų ir jų nepakeičiamumo advokatė. Tai pasakiau ir JAV Prezidentui Vilniuje. JAV, kaip ir Europa, įžengia į sudėtingą rinkimų ciklą. Turėsime daug nežinomųjų abiejose Atlanto pusėse. Bet tikslai dėl JAV dėmesio išlaikymo Lietuvos ir Baltijos regiono saugumui liks tie patys. Turime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad JAV dėmesys Lietuvai ir mūsų regionui nemažėtų. Įskaitant ir nuolatinį JAV karinių pajėgų buvimą Lietuvoje.
Dainius Žalimas: Akivaizdu, nes JAV yra galingiausia NATO valstybė, nuo kurios daugiausia priklauso sąjunginių įsipareigojimų pagal Šiaurės Atlanto Sutartį vykdymas.
Ignas Vėgėlė: Ten kur kiti turi jėgų kalbėti, JAV turi jėgų padaryti. Todėl JAV yra itin svarbus partneris gynybos srityje.
  1. Lietuva turėtų ieškoti būdų megzti politinį dialogą su Baltarusijos režimu
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Šiandieniniame geopolitiniame ir saugumo kontekste toks dialogas sunkiai įsivaizduojamas. Vakarų demokratijos ir bendraminčiai stiprina bendradarbiavimą įvairiuose srityse, nuo saugumo iki ekonominių, kultūrinių ryšių. Atitinkamai procesai vyksta kitame šalių bloke. Lietuva nepripažino 2020 m. Baltarusijos Prezidento rinkimų ir nelaiko A. Lukašenkos išrinktu Prezidentu.  Bendravimas su režimu prieštarautų Baltarusijos demokratinei vizijai.
Dainius Žalimas: Dabartinėmis sąlygomis nebėra jokios politinio dialogo su Lukašenkos režimu prasmės. Jis yra Rusijos bendrininkas vykdant agresiją prieš Ukrainą, taip pat vykdo nusikaltimus žmoniškumui prieš Baltarusijos žmones, ėmėsi instrumentalizuotos migracijos prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją. Atvirkščiai, būtina siekti šio režimo atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus.
Ignas Vėgėlė: Šiuo metu Baltarusija realiai yra tapusi Rusijos provincija. Bet kas įstūmė Baltarusiją į Rusijos glėbį? Tai buvo ir mūsų politikų – šios valdančiosios daugumos – veiksmų pasekmė. Tenka apgailestauti, kad šiai konservatorių politikai pritarė prezidentas.
Šios šalies valdantysis režimas atsakingas už nuolatinę paramą Rusijos agresijai, už grubius demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimus, taip pat hibridinius išpuolius prieš Lietuvą bei kaimynines šalis, tarp jų – pasitelkiant migrantus iš trečiųjų šalių. Kita vertus, privalome turėti ilgalaikę santykių su Baltarusija strategiją – juk negalime visam laikui susitaikyti su tuo, kad Rusijos siena realiai yra ir bus 40 km nuo Vilniaus. Turėtume siekti atkurti Baltarusiją kaip „buferinę zoną” tarp Lietuvos ir Rusijos. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje būsime priversti galvoti apie selektyvių ekonominių kontaktų atnaujinimą (užtikrinant, kad nebūtų apeinamos sankcijos Rusijai, t.t.). Lietuva yra suinteresuota, kad ši valstybė išsaugotų bent minimalų savarankiškumą ir nebūtų galutinai praryta Rusijos. Todėl ateityje neturėtume atmesti tikslinių politinių kontaktų žemesniame lygyje konkretiems dvišaliams klausimams spręsti.
  1. Ekonominės ir diplomatinės sankcijos Rusijai turi būti toliau plečiamos ir griežtinamos
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Lietuva nuosekliai ir aktyviai palaikė ekonominių sankcijų Rusijai stiprinimo  politiką, tai visų pirma susiję su jos karo mašinos ir karinių pajėgumų plėtros stabdymu. Taip pat Rusijai pažeidus JT Chartijos principus, įvykdžius agresiją prieš suverenią, nepriklausomą valstybę – diplomatinė izoliacija ir sankcijos buvo teisingas tarptautinės visuomenės atsakas. Tarptautinė tvarka yra paremta tarptautine teise, o ne jėgos vienašaliu naudojimu. Kol Rusija neatitrauks karinių pajėgų iš Ukrainos ir jos teritorinis vientisumas nebus atstatytas su 1991 sienomis, ekonominės ir diplomatinės sankcijos Rusijos atžvilgiu turi būti stiprinamos.
Dainius Žalimas: Rusijos atsakomybė už agresiją ir kitus tarptautinius nusikaltimus yra būtina tarptautinės taikos ir saugumo atkūrimo bei užtikrinimo sąlyga, kaip ir būtina prielaida tarptautinės teisės viršenybei tarptautinuose santykiuose ir nors minimaliam jos efektyvumui. Sankcijos yra pradinis žingsnis siekiant tokios atsakomybės realizavimo, kad pradžioje būtų nutraukti vykdomi tarptautiniai nusikaltimai. Atsakomybė apima tiek individualią fizinių asmenų baudžiamąją atsakomybę, tiek valstybės reparacijas. Pastarąsias būtina užtikrinti jau dabar „atšaldant” Rusijos lėšas, kad jos būtų panaudotos paramai Ukrainai ir jos atstatymui. Tai būtų žymiai veiksmingesnė priemonė nei dabartinės sankcijos.
Ignas Vėgėlė: Ekonominės sankcijos yra mažai efektyvios, apeinamos ir netenkinančios tų tikslų, dėl kurių jos buvo pritaikytos. Ekonominės sankcijos turėtų būti tokios, kurios realiai ir maksimaliai sumažintų galimybę tęsti karą Ukrainoje, ypač svarbios sankcijos dujų, naftos eksportui, o taip pat importo keliai, kuriais iki šiol keliauja karinės prekės ir jų komponentai. Sankcijų ateitis priklauso nuo karo Ukrainoje baigties.
  1. Santykių su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis vystymas yra vienas pagrindinių Lietuvos užsienio politikos prioritetų
Klausimas/atsakymo variantai Tikrai taip Greičiau taip Nei taip, nei ne Greičiau ne Tikrai ne N/A
Gitanas Nausėda +
Ingrida Šimonytė +
Eduardas Vaitkus +
Andrius Mazuronis +
Giedrimas Jeglinskas +
Dainius Žalimas +
Ignas Vėgėlė +

Komentarai:

Gitanas Nausėda: Tai yra svarbus, bet ne svarbiausias užsienio politikos prioritetas. LT eksportas į 10 Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalių 2023 I-III ketv yra nedaug didesnis (497 mln EUR) nei buvo LT eksportas vien į Kiniją 2020 (316 mln EUR), ir nesiekia 2 proc. viso Lietuvos eksporto. Ambasadų stiprinimo ir steigimo regione tikrai reikėjo, dabar pats laikas pamatyti ir kitą kontinentą, kuriame LT atstovavimas itin menkas – Pietų Amerika (generalinis konsulatas San Paule net teisiškai negali atstovauti interesams kitose žemyno valstybėse). Svarbus horizontalus darbas su visais bendraminčiais visuose žemynuose ir regionuose.
Dainius Žalimas: Greičiau taip, nes nesu tikras, kiek tai gali būti „vienas iš pagrindinių” Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Tačiau akivaizdu, jog būtina ekonominių, prekybos ir tiekimo ryšių diversifikacija, net jei santykių su KLR būklė imtų gerėti. Tam ir reikalingas santykių su pirmiausia demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėmis principais besivadovaujančiomis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, įskaitant Taivaną, Korėjos Respubliką, Japoniją, Australiją, Singapūrą, kt. Be kita ko, tai yra ir galimybė plėtoti ryšius su aukštųjų technologijų šalimis.ne Lietuva, o KLR turėtų rodyti iniciatyvą šiuos santykius gerinti (atkurti realų atstovavimą ambasadorių lygiu), kaip labiau įprasta tarptautinėje praktikoje.