Pagrindiniai akcentai:
- Karinis mobilumas šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių atgrasyti priešininką. Lietuvos gynybos efektyvumas ir apginamumas tiesiogiai priklauso nuo sklandaus ir greito NATO valstybių karinių pajėgų atvykimo į mūsų šalį.
- Karinės grėsmės atveju Lietuvos saugumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai NATO valstybių pajėgos bus perdislokuotos mūsų šalyje, todėl būtina pasiekti, kad karinis mobilumas taptų vienu iš pagrindinių nacionalinio saugumo prioritetų, tam skiriant reikiamus išteklius ir telkiant pastangas. Akcentuotina, kad gerai parengtas karinis mobilumas pirmiausia bus atgrasymo faktorius, o jo nauda – gerai išvystyta šalies transporto infrastruktūra – bus vertinga visuomenei.
- NATO dokumentuose ir įvairiose saugumo studijose pabrėžiama, kad būtina plėtoti sąveiką tarp NATO, ES institucijų ir ES valstybių narių, sprendžiant karinio mobilumo Europoje trukdžius, nes būtent ES kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis disponuoja politiniais ir instituciniais instrumentais, kurie leistų išspręsti daugumą šios srities probleminių klausimų.
- 2018 m. liepos 10 d. ES ir NATO pasirašius bendrą deklaraciją, karinis mobilumas tapo bene svarbiausiu ES ir NATO bendradarbiavimo prioritetų. Periodiškai yra ruošiamos ataskaitos, kurios įvertina pažangą vystant transporto infrastruktūrą, tobulinant procedūrų derinimą ir tarpvalstybinio judėjimo leidimų išdavimo greitį.
- 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės perspektyvos biudžete yra numatyta 1,69 mlrd. eurų karinio mobilumo gerinimui Europos infrastruktūros („Connecting Europe Facility“ – CEF) priemone.
- Lietuvoje yra numatyti konkretūs prioritetai transportavimo infrastruktūros plėtrai („Via Baltica“ dalies nuo Marijampolės iki Lietuvos sienos infrastruktūros atnaujinimas; karinio transportavimo poreikius atitinkančios Kaune intermodalinio terminalo su papildomais statiniais įrengimas „Rail Baltica“ geležinkelio plėtros projekte), tačiau poreikiai šiai sričiai yra didesni. Pavyzdžiui, būtina parengti antrąjį karinio mobilumo koridorių Augustovas (Lenkija)–Lazdijai–Alytus–Vilnius, nes remtis vieninteliu „Via Baltica“ sausumos keliu karinėms reikmėms yra nesaugu ir neefektyvu. Lietuvos kariuomenė parengė transporto infrastruktūros vystymo poreikių sąrašą kariniam mobilumui gerinti, kuriame yra įvardinta virš 20 viešojo sektoriaus transporto infrastruktūros objektų, kuriuos būtina rekonstruoti ar pastatyti.
- Vystant karinį mobilumą pasiekta akivaizdžių rezultatų: Lietuvos institucijų pastangomis atlikti kai kurie transporto infrastruktūros gerinimo darbai; Lietuvos institucijoms pavyko sutrumpinti leidimų dėl sąjungininkų atvykimo į Lietuvą prašymo išdavimo terminus; KAM, URM ir SM bendradarbiauja ruošiantis paraiškos teikimui ES kofinansavimui dėl TEN-T priklausančios dvigubos paskirties infrastruktūros gerinimo.
- Būtina pagerinti tarpžinybinį koordinavimą, ypač infrastruktūros plėtros planavimo ir projektinio finansavimo srityje. Tai padėtų efektyviau priimti atitinkamus sprendimus: svarbiausia, parengti ir patvirtinti nacionalinį karinio mobilumo planą bei tobulinti nacionalinius teisės aktus, reikalingus sprendžiant kitus su kariniu mobilumu susijusius klausimus.
