Kinijos apžvalga 2023-1

1. JAV ir Kinijos santykių krizė: oro baliono skandalas

Nors pastaruoju metu buvo atšilimo ženklų, Kinijos ir JAV dvišaliai santykiai pateko į naują krizę. Įtampą sukėlė įtariamo šnipinėjimo atvejis: sausio 28 d. – vasario 4 d. JAV oro erdvėje buvo pastebėtas Kinijai priklausantis aukštumų oro balionas; JAV karinės oro pajėgos jį vėliau numušė.

Iš pradžių Kinija lyg ir pareiškė apgailestaujanti dėl „netyčinio oro erdvės pažeidimo“, tačiau po JAV sprendimo numušti nepilotuojamą oro balioną retorika iš esmės pasikeitė. Vasario 4 d. JAV prezidento įsakymu objektą eliminavus, Kinijos valdžia įniršo dėl „neteisėtų veiksmų“. Vasario 5 d. Kinijos užsienio reikalų viceministras Sie Fengas (Xie Feng) išplatino oficialų pareiškimą, kuriame tvirtino, kad „Kinijos bepiločio civilinio orlaivio įskridimas į JAV oro erdvę yra visiškai netyčinis atsitikimas dėl force majeure“, ir pasmerkė JAV veiksmus, kurie yra „visiškai pertekliniai ir pažeidžiantys tarptautinę teisę ir praktiką“.

JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas, reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, atšaukė planuotą savo vizitą Kinijoje. Komentuodamas šį sprendimą, Pekinas pareiškė: „JAV ir Kinija niekada neskelbė jokio vizito planų, JAV pareiškimas yra jų pačių reikalas ir mes tai gerbiame.“

Per aštuonias dienas JAV oro pajėgos sunaikino keturis skraidančius objektus virš JAV ir Kanados. Šnipinėjimo balionų tema įaudrino ir kitų šalių visuomenes. Vasario 15 d. Japonijos valdžia pareiškė, kad nuo 2019 m. šalies oro erdvėje pastebėti neatpažinti skraidantys objektai galimai buvo Kinijos šnipinėjimo balionai. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Vangas Venbinas (Wang Wenbin), reaguodamas į Japonijos pareiškimus, atkirto, kad „Japonija turi būti objektyvi ir nešališka, o ne sekti JAV pavyzdžiu dramatizuojant situaciją“. Vasario 8 d. JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas per konferenciją su NATO vadovu J. Stoltenbergu teigė, kad pastaruosius kelerius metus šnipinėjimas oro balionais vyksta visuose žemynuose. Savo ruožtu Pekinas taip pat nepraleido progos apkaltinti JAV dėl šnipinėjimo. Vasario 16 d. Kinija pareiškė, kad nuo 2022 m. gegužės mėn. JAV oro balionai daugiau nei 10 kartų kirto Kinijos oro erdvę virš Tibeto ir Sindziango regionų.

Nors valstybinė Kinijos žiniasklaida su skandalu susijusius įvykius nušvietė itin kritiškai ir akcentavo, kad Vašingtono reakcija buvo visiškai neadekvati, Kinijos visuomenėje nuotaikos buvo kiek linksmesnės. „Balionas keliautojas“ buvo plačiai aptarinėjamas Kinijos socialiniuose tinkluose, kai kurie komentatoriai juokavo, kad orlaivis iš dalies primena ryžių kamuolį, kuris yra tradicinis Kinijos žibintų festivalio patiekalas. Kadangi festivalis vyksta vasario 5 d., internautai juokavo, kad baliono tikslas buvo tik pasveikinti amerikiečius su švente.

Vis dėlto abi šalys jau rodo pirminius ženklus dėl noro deeskaluoti situaciją. Vasario 16 d. JAV prezidentas Džo Baidenas paskelbė, kad „tikisi susitikti su prezidentu Si ir pasikalbėti apie [baliono skandalą] iš esmės“. O JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas vasario 18 d. Miuncheno saugumo konferencijos metu susitiko su KKP Centrinio užsienio reikalų biuro direktoriumi Vangu Yi (Wang Yi). Pokalbyje aptartas ne tik baliono skandalas, bet ir karas Ukrainoje.

2. Kinijos technologijų eksportas į Rusiją ir dvišalių santykių dinamika

Vasario 4 d. Wall Street Journal publikavo straipsnį, kuriame teigiama, kad Kinija teikia pagalbą Rusijai, kariaujančiai Ukrainoje. Pasak I. Talley ir A. DeBarros, Rusijos muitinės duomenys rodo, kad Kinija teikia technologinę pagalbą Rusijos karinei pramonei, nepaisydama tarptautinių sankcijų. Rusija iš Kinijos importavo navigacinių prietaisų, signalų blokatorių ir naikintuvų dalių. Reaguodamas į naujienas, Kinijos prekybos ministerijos atstovas Šu Dzietingas (Shu Jueting) patikino, jog „Kinija reikalauja iš savo įmonių griežtai laikytis vietinių įstatymų bei taisyklių ir užtikrinti, kad eksportuojamos prekės atitiktų Kinijos nacionalinio saugumo ir tarptautinius interesus“.

Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi Kinijos veiksmus ir santykių su Rusija dinamiką, tačiau ženklų dėl Pekino noro aiškiai atsiriboti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą nėra. Vasario 2–3 d. Kinijos užsienio reikalų viceministras Ma Džaosiu (Ma Zhaoxu) lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu. Pokalbyje buvo akcentuojama, kad abi šalys šiais metais tikisi „naujo progreso“ stiprinant dvišalius santykius ir bendradarbiaujant dėl tarptautinių ir regioninių problemų sprendimo. Sausio 30 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime taip pat skelbiama, kad šį pavasarį planuojamas Si ir Putino susitikimas Maskvoje, kuris „taps pagrindiniu metų įvykiu dvišalių santykių kontekste“. Kol kas Pekinas nėra pateikęs užuominų dėl planuojamo susitikimo.

3. Popandeminiai Taivano ir Kinijos atstovų tarpusavio vizitai

Vasario 8 d. Kinijos Respublikos (Taivano) nacionalistų partijos (Kuomintangas – KMT) delegacija, vadovaujama partijos vicepirmininko Endriaus Šijos (Andrew Hsia), atvyko į Kiniją su oficialiu 9 dienų vizitu. Įvyko susitikimai su KKP Politinio biuro nuolatinio komiteto nariu Vangu Huningu (Wang Huning), Valstybės Tarybos Taivano reikalų biuro vadovu Songu Tao (Song Tao) ir kitais aukšto lygio politikais. Vizito metu lankytasi Pekine, Šanchajuje, Čengdu ir kituose miestuose. Nors Kuomintangas laikosi nuomonės, kad reikia palaikyti glaudesnius santykius su Kinija, šiuo metu valdžioje esančios Demokratinės pažangos partijos (DPP) pozicija daug atsargesnė. Prieš susitikimą Taivano valdžia įspėjo opozicinę partiją, kad bet kokių susitarimų su Pekinu priėmimas neigiamai paveiktų salos interesus.

Vasario 18 d. Taipėjaus miesto kvietimu į Taivaną dalyvauti žibintų festivalyje atvyko šešių Kinijos politikų delegacija, vadovaujama Liu Siaodongo (Liu Xiaodong). Tai pirmas popandeminis Kinijos politikų vizitas saloje po trejų metų pertraukos. Nors nuo Cai Ingven (Tsai Ing-wen) prezidentavimo pradžios oficialus dvišalis dialogas beveik nutrūko, bendradarbiavimas tarp miestų ir toliau buvo palaikomas. Taipėjaus ir Šanchajaus miestų forumas (įkurtas 2010 m.) pastaruosius trejus metus metinę konferenciją rengė nuotoliniu būdu. 

4. Pietryčių Azijos šalių požiūriai į karą Ukrainoje

Ipsos instituto (Ipsos Institute for the Study of War Conference) sausio mėnesį publikuotas tyrimas parodė ryškius Vakarų šalių ir Pietryčių Azijos požiūrio į karą Ukrainoje skirtumus. Regione tebevyrauja gana atsainus požiūris: pavyzdžiui, Malaizijoje su teiginiu „Ukrainos problemos nėra mūsų ir neturėtume kištis“ sutiko 54 proc. apklaustųjų, Tailande – 60 proc., Indonezijoje – 48 proc., o Singapūre – 44 proc. Požiūris į sankcijas taip pat gerokai skiriasi nuo vakariečių pozicijos: priešingai nei Vakarų šalyse, Pietryčių Azijos regione teigiamas požiūris į sankcijas neperkopia 50 proc. ribos. Pasak Ian Storey, „panašiai kaip ir JAV ir Kinijos konkurencijos kontekste, regionas nori palaikyti gerus santykius tiek su JAV, tiek su Rusija, išvengti vėlimosi į jų varžybas ir išlaikyti strateginį autonomiškumą“. Vis dėlto šiais metais Tailande, Kambodžoje ir Mianmare planuojami nacionaliniai rinkimai gali būti sudėtingi: didėjantis visuomenės spaudimas dėl prastėjančios ekonominės padėties gali paveikti šalių poziciją karo Ukrainoje atžvilgiu.

5. Išaugusi JAV galios projekcija Pietų Kinijos jūroje

Vasario pradžioje JAV ir Filipinai paskelbė priėmę sprendimą plėsti bendradarbiavimo gynybos srityje sutarties (Enhanced Defense Cooperation Agreement – EDCA) aprėptį, kuris suteiks JAV kariuomenei galimybę naudotis dar keturiomis Filipinų karinėmis bazėmis. Iki šiol JAV Filipinuose naudojo penkias bazes, o JAV ir Filipinų abipusio saugumo sutartis, pasirašyta 1951 m., yra seniausia dvišalė sutartis su JAV regione.

Šis žingsnis leis JAV reikšmingai įsitvirtinti pietrytinėje Pietų Kinijos jūros dalyje, kuri yra itin svarbi JAV planams didinti savo karinę įtaką Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Tai vertinama ir kaip papildoma atgrasymo priemonė, kuri gali sumažinti įtampą tarp Kinijos ir Filipinų dėl išliekančių teritorinių nesutarimų. Be to, šis žingsnis turės reikšmingos įtakos Taivano saugumui, nes atstumas nuo Filipinų bazių iki salos – tik apie 300 km.

Kinijos užsienio reikalų ministerija į šias naujienas reagavo kritiškai: apkaltino JAV veikiant „iš savanaudiškų paskatų ir besivadovaujant nulinės sumos mentalitetu siekiant toliau stiprinti savo karinį kontingentą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“. Ministerija pridūrė, kad „tai tik padidins įtampą ir neigiamai paveiks saugumą ir stabilumą regione. Regiono šalys turi išlikti budrios ir vengti būti išnaudojamos JAV.“

6. Čekijos prezidento Petro Pavelo pokalbis su Taivano prezidente

Naujai išrinktas Čekijos, kuri pastaruoju metu vis aktyviau signalizuoja norą plėtoti glaudesnius santykius su Taivanu, prezidentas Petras Pavelas sulaužė nusistovėjusį diplomatinį tabu ir sausio 30 d. telefonu pasikalbėjo su Taivano prezidente Cai Ingven. Kinijos užsienio reikalų ministerija sureagavo itin kritiškai: šį veiksmą įvertino kaip „oficialų kontaktą su Taivano vadovybe, kuris yra šiurkštus Kinijos vidaus reikalų ir vienos Kinijos principo pažeidimas“, ir patikino, kad tai padarys itin neigiamą įtaką Kinijos ir Čekijos dvišalių santykių raidai. Prezidentės Cai viešas pareiškimas apie telefoninį pokalbį su kitos šalies, oficialiai nepripažįstančios Taivano, vadovu yra itin retas įvykis: paskutinį kartą panašus pokalbis įvyko 2016 m. su tuo metu naujai išrinktu JAV prezidentu D. Trumpu.

7. Kinijos ir Vokietijos varžybos dėl ličio Pietų Amerikoje

Sausio 28 d. Vokietijos kancleris Olafas Šolcas su keturių dienų vizitu lankėsi Argentinoje, Čilėje ir Brazilijoje. Pagrindinis tikslas – stiprinti ekonominius ryšius su Pietų Amerikos šalimis, kurios turi itin reikšmingų retųjų metalų išteklių rezervų. Šie rezervai apima ir litį – vieną svarbiausių metalų elektrinių automobilių gamyboje. Pagrindinė konkurentė dėl šio metalo – Kinija, kuri apdirba iš Pietų Amerikos importuojamą litį ir parduoda Vokietijai ir kitoms pasaulio šalims. Tad vienas iš pagrindinių O. Šolco tikslų – regiono šalis įtikinti, kad Vokietija rimtai domisi galimybe aktyviai prisidėti prie ličio pramonės, ypač ličio apdorojimo plėtros šiose šalyse, ir taip potencialiai mažinti priklausomybę nuo Kinijos.

Kiniją dar aktyviau siekti savarankiškumo spaudžia ir varžybos puslaidininkių sektoriuje. Sausio 31 d. JAV patvirtino JAV, Japonijos ir Nyderlandų trišalio susitarimo dėl puslaidininkių egzistavimo faktą. Pagrindinis susitarimo tikslas – nustatyti papildomų ribojimų lustų gamybos technologijos eksportui į Kiniją. Vis dėlto konkrečios detalės ir mechanizmai, kaip tai bus įgyvendinama, dar nėra viešinami.

8. Kinijos lazerinio ginklo panaudojimas prieš Filipinų pakrančių apsaugos laivą

Vasario 6 d. Pietų Kinijos jūroje tarp Kinijos ir Filipinų laivų įvyko pavojingas incidentas. Pasak Filipinų užsienio reikalų departamento, Ajungino seklumos teritorijoje Kinijos pakrančių apsaugos laivas ėmėsi pavojingų manevrų prieš Filipinų pakrančių apsaugos laivą ir prieš įgulos narius panaudojo karinį lazerį. Vasario 14 d. Manila pateikė Kinijos ambasadai diplomatinį protestą dėl neteisėtų Kinijos veiksmų šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Tai nėra retas incidentas: dėl Filipinų ir Kinijos istoriniai teritorinių nesutarimų Pietų Kinijos jūroje pavojingų susidūrimų įvyksta gana dažnai. Ajungino seklumoje, šiuo metu kontroliuojamoje Filipinų kariuomenės, yra vienas pagrindinių šio konflikto epicentrų dėl Pekino pretenzijų į šias teritorijas. 2016 m. Filipinai iškovojo itin reikšmingą pergalę tarptautinėse institucijose: Nuolatinis arbitražo teismas konstatavo, kad Kinijos veiksmai prieš Filipinus Pietų Kinijos jūroje pažeidžia JT jūros teisės konvenciją. Kinija teisme nedalyvavo ir šio sprendimo iki šiol nepripažįsta.