Kinijos apžvalga 2023-10. Bideno ir Si susitikimas

Kontekstas: San Fransiske vykusio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo paraštėse su JAV prezidentu Joe Bidenu susitikęs Kinijos lyderis Si Dzinpingas pažymėjo, kad Kinija „neturi plano aplenkti Jungtines Valstijas ar perimti jų pozicijas“ ir kad „Žemės planeta pakankamai didelė ir joje turi pakakti vietos abiem šalims“. Šios Si Dzinpingo žinutės akivaizdžiai prieštarauja jo ankstesniam pareiškimui, esą „Rytai kyla, o Vakarai žlunga“. Tai rodo, kad diplomatijos srityje Pekinas pripažįsta poreikį mažinti įtampą su JAV švelninant poziciją ir demonstruojant mažiau konfrontacinį, pozityvesnį, taikytis linkusį toną.

VIDAUS POLITIKA IR UŽSIENIO REIKALAI

1. Bideno ir Si susitikimas: ar teigiamas momentas išliks?

Lapkričio mėn. pasaulinės žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė JAV prezidento Joe Bideno ir Kinijos lyderio Si Dzinpingo susitikimas San Fransiske vykusio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo paraštėse. Atsižvelgiant į JAV ir Kinijos santykių prastėjimo ciklą, kurį sukėlė agresyvūs kariniai Kinijos veiksmai Taivano sąsiauryje ir Pietų Kinijos jūroje ir JAV taikomi pažangioms puslaidininkių technologijoms ribojimai, lūkesčiai dėl persilaužimo ar didesnių pokyčių dvišaliuose santykiuose po susitikimo buvo itin menki. Vis dėlto abu lyderiai gavo tai, ko norėjo.

Pirma, Kinija iš JAV gavo pakartotinį patvirtinimą dėl „vienos Kinijos“ politikos: prezidentas Bidenas pabrėžė, kad JAV savo politikos dėl „vienos Kinijos“ nepakeitė ir jos nuosekliai laikosi. Antra, noras iš naujo pradėti tiesioginį dialogą su JAV pozicionavo Kiniją kaip atsakingą pasaulinės politinės arenos veikėją. Si Dzinpingui tai svarbu todėl, kad taip gerinamas šalies įvaizdis savų piliečių akyse, mat Kinijos lyderis šiuo metu susiduria su iššūkiais daugybėje savo šalies frontų, pavyzdžiui, ekonomikos sulėtėjimu. Kadangi Dzinpingui tenka sukti galvą, kaip suteikti impulsą ekonominiam augimui, nėra ko stebėtis, kad jo kelionės kulminacija tapo susitikimas su JAV verslo elitu, kuris Si priėmė plojimais atsistojus. JAV verslo įmonės ir investuotojai dėl sulėtėjusios ekonomikos ir itin griežtos privačiojo sektoriaus subjektų kontrolės į verslo klimatą Kinijoje žvelgia nepatikliai, todėl užsienio investicijos Kinijoje sumažėjo, o šį lapkritį pirmą kartą per 25 metus investicijų skaičiai tapo neigiami. Tad, šalį kamuojant ekonominėms negandoms, nutaisęs pabrėžtinai draugišką, mielaširdingą toną Si siekė atkurti verslo įmonių ir investuotojų pasitikėjimą, nors tai iš tiesų yra praktiškai neįmanoma užduotis visuotinio skepticizmo fone.

Tuo tarpu JAV pasiekė pažangą tokiose srityse kaip tiesioginio kariuomenių dialogo atkūrimas, kuris buvo sustojęs po buvusios JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į Taivaną 2022 m. Be to, prezidentas Bidenas paragino Kinijos prezidentą prisidėti prie pirminių cheminių medžiagų skirtų gaminti fentanilį, kuris per pastaruosius kelerius metus pražudė dešimtis tūkstančių JAV piliečių, importo į Meksiką stabdymo. Dar vienas JAV prioritetas buvo dvišaliai pokalbiai dėl pažangių DI sistemų keliamų pavojų sprendimo ir DI saugumo didinimo.

Abiem lyderiams išties pavyko rasti sutarimą daugelyje sričių, tačiau susitarimams įgyvendinti prireiks reikšmingų politinių įsipareigojimų iš abiejų pusių ir tik laikas parodys, kaip sąžiningai šie susitarimai bus įgyvendinami ir ar galės atlaikyti dar vieną santykių krizę, nesvarbu, kas ją sukeltų – ar dar vienas Kinijos šnipinėjimo balionas, ar kokia nors kita aplinkybė. Nepaisant to, pagrindinis susitikimo rezultatas yra daugiau nuspėjamumo ir stabilumo dviejų supergalių santykiuose ir šito, bent kuriam laikui, turėtų pakakti.

2. Kinijos diplomatinis spaudimas Estijai

Lapkričio 3 d. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna paskelbė pareiškimą apie vyriausybės politiką Kinijos Liaudies Respublikos atžvilgiu, kuriame informavo apie vyriausybės sprendimą leisti Taivanui atidaryti savo atstovybę Taline. Kinijai šis klausimas, be abejo, itin jautrus, todėl nieko stebėtina, kad pranešime itin atsargiomis formuluotėmis patvirtinamas Estijos įsipareigojimas laikytis „vienos Kinijos“ politikos ir reiškiamas noras plėtoti pabrėžtinai neoficialius ryšius su Taivanu, kurio galima atstovybė būtų vadinama Taipėjaus atstovybe. Neilgai trukus Taivano užsienio reikalų ministerija išplatino savo pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad planai atidaryti atstovybę Estijoje vis dar svarstomi. Tai rodo, kad šalys galbūt nesutaria dėl konkrečių detalių, o viena iš jų gali būti būtent atstovybės pavadinimas. Nors šiuo tikslu jokių konkrečių veiksmų kol kas nesiimta, Kinija jau pradėjo taikyti diplomatinį spaudimą Estijai. Susitikime su Estijos ir Kinijos reikalų parlamentine grupe Kinijos ambasadorė Estijoje Guo Siaomei perspėjo, kad dėl Taipėjaus atstovybės atidarymo ji gali būti priversta palikti šalį. Sureagavo ir Kinijos užsienio reikalų ministerija: ji pabrėžė prieštaraujanti „bet kokios formos oficialiems santykiams tarp Taivano regiono ir diplomatinius ryšius su Kinija palaikančių šalių“ ir paragino Estiją „likti įsipareigojusią laikytis „vienos Kinijos principo“.

3. Arabų ir islamo šalių užsienio reikalų ministrų vizitas Kinijoje

Lapkričio 20 d., toliau liepsnojant konfliktui tarp Izraelio ir Palestinos, Kinijos užsienio reikalų ministras Vang I priėmė arabų ir islamo šalių užsienio reikalų ministrų iš Saudo Arabijos, Jordanijos, Egipto, Indonezijos ir Palestinos delegaciją, prie kurios taip pat prisijungė Islamo bendradarbiavimo organizacijos generalinis sekretorius. Šiame daugiašaliame susitikime Vang I pabrėžė poreikį išlaikyti glaudų bendravimą tarp regiono ir pasaulio įtakingųjų valstybių ir nedelsiant imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią konflikto Gazoje tąsai ir plitimui.

Kinija vis aiškiau rodo interesą daryti įtaką Artimuosiuose Rytuose. Dabartinio konflikto kontekste Pekino aktyvumas išreiškia siekį ir toliau pozicionuoti save kaip taikdarį Artimuosiuose Rytuose ir, žvelgiant iš platesnės perspektyvos, stiprinti savo, kaip atsakingos didžiosios pasaulio galios, įvaizdį. Pažymėtina, kad šios pastangos šiemet jau davė reikšmingų vaisių: tarpininkaujant Kinijai buvo pasirašytas susitarimas tarp Irano ir Saudo Arabijos.

4. Kinijos ir Australijos poslinkis link santykių normalizavimo

Australijos ir Kinijos santykiams šiltėjant, Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese’is lapkričio 4 d. atvyko į Pekiną su ilgai lauktu keturių dienų valstybiniu vizitu. Šis apsilankymas – svarbus ženklas, rodantis galimą dvišalių santykių atšilimą, ir pirmasis Australijos vyriausybės vadovo vizitas į Kiniją nuo 2016 m. Šių šalių santykiai buvo smarkiai pablogėję metais, kai vyko su „Huawei“ susiję ginčai, šnipinėjimo skandalai ir siautė COVID-19 pandemija. Pernai prisiekusi Albanese’io vyriausybė, atrodo, itin aktyviai siekia ryšius stabilizuoti. Kinija, savo ruožtu, į šias pastangas sureagavo panaikindama daugumą 2020 m. nustatytų ekonominių sankcijų, o neseniai taip pat pranešta apie australiško šieno eksporto į Kiniją pratęsimą.

SAUGUMAS IR GYNYBA

1. Kinijos paranoja dėl nacionalinio saugumo: dar viena grėsmė?

Kinijos Valstybės saugumo ministerija pranešė visoje šalyje aptikusi šimtus „neteisėtų“, su užsienio valstybėmis susijusių meteorologinių stočių, kurias tiesiogiai finansuoja užsienio valstybių vyriausybės ir kurios realiu laiku joms siunčia meteorologinius duomenis, galimai keliančius pavojų Kinijos nacionaliniam saugumui. „Meteorologiniai duomenys – neatskiriamas duomenų saugumo ir išteklių saugumo elementas. Šie duomenys glaudžiai susiję su kariuomenės, maisto ir ekologiniu saugumu, klimato kaita ir viešaisiais interesais, – teigiama ministerijos pranešime. „Neteisėtas meteorologinių duomenų rinkimas ir siuntimas už valstybės sienų kelia pavojų Kinijos suverenumui, saugumui ir plėtros interesams.“

Susidorojimas su šiomis „neteisėtomis“, su užsienio valstybėmis susijusiomis meteorologinėmis stotimis – vėliausias Kinijos veiksmas šaliai siekiant platesniu mastu griežtinti tarpvalstybinio duomenų srauto kontrolę ir stiprinti kontržvalgybą stiprėjančių geopolitinių įtampų kontekste. Jis atspindi Si Dzinpingo pastangas siekti „visapusiško saugumo“, kurios persmelkia kiekvieną įmanomą sritį – net ir klimato mokslo duomenis, bei toliau stiprina šalyje paranoją dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.

2. Vis didėjantis Kinijos nerimas dėl pilietinių neramumų Mianmare

Lapkričio 24 d. Kinijos ambasadorius Mianmare susitiko su šalies pareigūnais diskusijoms, daugiausia susijusioms su pastaruoju metu išryškėjusiais ženklais apie išaugusią įtampą dvišaliuose santykiuose, o tai – itin stebinantis posūkis, atsižvelgiant į itin glaudų ir įvairialypį šių dviejų šalių bendradarbiavimą. Ir išties, atrodo, problemų prisikaupė itin daug.  Pekinas stebi nerimą keliančias tendencijas Mianmaro regione, besiribojančiame su Kinija: ginkluotas etninės mažumos maištas prieš Mianmaro karinę chuntą, panašu, ima intensyvėti. Be to, visai neseniai Kinija ir Mianmaras kartu ėmėsi griežtų priemonių prieš gaujų valdomus internetinio sukčiavimo centrus regione po to, kai Pekinas pripažino, kad šie centrai taikosi išimtinai į Kinijos piliečius.

Tikėtina, kad maištininkai tęs pasipriešinimo veiksmus regione ir kartu reikš nepasitenkinimą Kinija, nes nuo 2021 m. perversmo ši buvo pagrindinė Mianmaro kariuomenės rėmėja. O situacija vis labiau kaista: Kinijos ambasadoriui diskutuojant su šalies pareigūnais buvo padegta krovinių iš Kinijos vilkstinė. Tai įvyko netrukus po to, kai vilkstinė kirto Mianmaro valstybinę sieną.

VERSLAS IR TECHNOLOGIJOS

1. Kinijos vaidmuo formuojant kibernetinės erdvės ateitį

2023 m. per Pasaulio interneto konferencijos Udžene, kurioje didžiausias dėmesys buvo skiriamas Kinijos internetinės erdvės valdymui ir plėtrai, atidarymo ceremoniją prezidentas Si Dzinpingas ragino „kurti bendruomenę, kurią sietų bendra ateitis kibernetinėje erdvėje“, siekiant sudaryti sąlygas tam, kad internetas teiktų didesnę naudą žmonėms visame pasaulyje. Savo kalboje Si pažymėjo, kad siekiant kurti taikesnę ir saugesnę kibernetinę erdvę privalu gerbti „kibernetinį suverenitetą“ ir kiekvienos šalies pasirinktą būdą valdyti savo internetinę erdvę.

Būtent šią „kibernetinio suvereniteto“ doktriną Si Dzinpingas jau ilgai bando paversti nauja pasauline norma. Pasak knygos „Didžioji Kinijos ugniasienė“ autoriaus Jameso Griffithso, ši doktrina – tai visapusiškos interneto kontrolės vizija, kylanti dėl gilaus nepasitikėjimo internetu ir jo potencialios grėsmės valstybės valdžiai. Ši doktrina gerokai viršija bet kokios kitos šalies nustatytas taisykles, taikomas vyriausybės teisei kontroliuoti žiniatinklį. Taigi naujausios Si Dzinpingo pastangos siekti „kibernetinio suvereniteto“ mažina pasaulinio interneto laisvę ir kelia didžiulę grėsmę šių laikų pasaulio žiniatinklio tvarkai.

2. ES sunkumai bandant griežtą „rizikos mažinimo“ retoriką paversti praktika

Artėjant kitą mėnesį vyksiančiam ES ir Kinijos viršūnių susitikimui Pekine, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė pranešimą renginyje, kurį bendrai organizavo Europos Užsienio Santykių Taryba ir Berlyne veikianti ekspertų grupė MERICS. U. von der Leyen dar kartą pabrėžė ES poreikį ištirti Pekino valstybines dotacijas elektrinių transporto priemonių pramonei, ir perspėjo, kad lėtėjant Kinijos ekonominiam atsigavimui pertekliniai elektrinių transporto priemonių pajėgumai dar labiau didės ir iškraipys ES rinką. Spalį pradėtas tyrimas, sulaukęs aršios Pekino kritikos, yra paremtas strategija, kuri dabar populiariai vadinama rizikos mažinimo strategija ir kurios vienas iš pagrindinių tikslų – ginti teisėtus ES ekonominius interesus.

Vis dėlto, Briuseliui tęsiant įtarimų keliančių Kinijos subsidijų šiam sektoriui tyrimą, kinų elektrinių transporto priemonių eksportas į ES praėjusį mėnesį pasiekė rekordines aukštumas ir, palyginti su praėjusių metų duomenimis, išaugo 32,25 proc. Šitai labai apsunkina ir silpnina ES bendro pobūdžio pastangas „mažinti riziką“ santykiuose su antra pagal dydį pasaulio ekonomika, kovojant su „nesąžiningomis“ prekybos praktikomis, iškreipiančiomis ES rinką.