MĖNESIO FRAZĖ:
„Kai alkani vilkai pastoja kelią ir puola, Kinijos diplomatai privalo šokti su vilkais“ (当豺狼挡道、恶狼来袭，中国的外交官必须“与狼共舞 – dāng cháiláng dǎng dào, è láng lái xí, zhōngguó de wàijiāo guān bìxū „yǔ láng gòng wǔ“),
– atsakė Qinas Gangas, naujasis užsienio reikalų ministras, gerai žinomas kaip „vilkas karys“, kai žurnalistas paklausė apie Kinijos „vilko kario diplomatijos“ likimą.
VIDAUS POLITIKA IR UŽSIENIO REIKALAI
1. Karo Ukrainoje metinėms – Kinijos taikos planas
Vasario 24 d., per Rusijos invazijos į Ukrainą metines, Kinijos užsienio reikalų ministerija paskelbė savo taikos planą, pavadintą „Kinijos pozicija dėl krizės Ukrainoje politinio sprendimo“. 12 punktų plane pateikiamas raginimas atsisakyti šaltojo karo mentaliteto, kad būtų galima sudaryti sąlygas grūdų eksportui. Nors plane nėra konkrečių detalių, kaip jį įgyvendinti, juo siekiama sudaryti įspūdį, kad Kinija pradėjo aktyviai veikti kaip tarpininkė sprendžiant šį konfliktą. Vis dėlto Li Mingjiangas, Singapūro Nanjango technologijos universiteto profesorius, sako, kad „šios politikos pagrindinis tonas ir esminė žinutė yra gana prorusiški“.
2. Lukašenkos apsilankymas Kinijoje
Kovo 1 d. autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka atvyko į Pekiną su trijų dienų valstybiniu vizitu Kinijoje. Per susitikimą Xi Jinpingas gyrė tvirtą Kinijos ir Baltarusijos draugystę, o Lukašenka pakartojo remiąs Kinijos taikos planą karui Ukrainoje užbaigti. Vizito pabaigoje abu lyderiai pasirašė bendrą pareiškimą, dvišalius santykius pakeliantį į „Kinijos ir Baltarusijos visapusiškos strateginės partnerystės“ lygį, ir keletą bendradarbiavimo susitarimų įvairiose srityse – nuo saugumo iki prekybos.
3. „Brangiųjų draugų“ susitikimas – Xi vizitas į Rusiją
Kovo 20 d. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyko į Maskvą, pradėdamas savo dviejų dienų valstybinį vizitą Rusijoje – tai pirmas vizitas po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Kaip nurodė Kinijos užsienio reikalų ministerija, Xi lydėjo aukšto lygio delegacija, įskaitant Politinio biuro Nuolatinio komiteto narį Cai Qi, Centrinės užsienio reikalų komisijos direktorių Wangą Yi ir užsienio reikalų ministrą Qiną Gangą. Turint omenyje tai, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas neseniai išdavė Putino arešto orderį, Xi susitikimas su Putinu rodo tvirtą Kinijos paramą Rusijai. Putinui tai buvo ryškiausias šių metų diplomatinis įvykis – Kinijos prezidentas netgi gyrė stiprią Putino lyderystę ir ragino Rusijos gyventojus jį paremti per kitus rinkimus. Nors buvo kalbama apie Ukrainą ir Putinas patvirtino susipažinęs su Kinijos taikos planu, nesiimta jokių konkrečių veiksmų, taip pat nebuvo jokių užuominų apie kokius nors pokyčius. Galbūt vienas įdomiausių momentų buvo, kai Xi, atsisveikindamas su Putinu, ištarė: „Šiuo metu vyksta pokyčiai, kokių nematėme 100 metų. Ir būtent mes kartu skatiname šiuos pokyčius.“
4. Kinijos taikos receptas Artimiesiems Rytams
Kinija dalyvavo derybose dėl galutinio susitarimo atkurti diplomatinius ryšius tarp ilgamečių varžovų Irano ir Saudo Arabijos. Apie tai buvo paskelbta per Kinijos didžiausią metinį teisės aktų leidžiamąjį susirinkimą „Dvi sesijos“. Tai galima laikyti veiksminga taktika, leidžiančia tiek savo šaliai, tiek pasaulinei auditorijai parodyti, kad Kinija yra „taikos jėga“. Persijos įlankos regione, kur dešimtmečius įtakingiausia veikėja buvo JAV, šis susitarimas tarpininkaujant Kinijai, neturinčiai čia tradicinių karinių pajėgų ir nevykdančiai jokių saugumo iniciatyvų, yra ryškus Kinijos diplomatijos laimėjimas. Pekinas stipriną įtaką regione, kuris yra už jos strateginės įtakos zonos Azijoje ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regione ribų. Tai – Kinijos prezidento Xi Jinpingo neseniai paskelbtos Globalaus saugumo iniciatyvos (GSI) pradžia ir sėkminga jos apraiška, atverianti naują skyrių ir reiškianti naują Pekino ir Vašingtono tarpusavio konkurencijos pasaulinėje arenoje etapą.
5. „Tvirtas kaip bambukas“: trumpai apie Kinijos „Dvi sesijas“
Per Kinijos didžiausią politinį teisėkūros susirinkimą „Dvi sesijos“ Xi Jinpingas savo kalboje pavartojo frazę iš 300 metų senumo Čingų dinastijos poemos „Bambukas akmenyje“, kurią parašė kaligrafas ir poetas Zhengas Xie, matyt, mėgstamas Xi: „Tvirtas kaip bambukas, išleidęs šaknis kalno uolienose“ (咬定青山不放松 – yǎodìng qīngshān bú fàngsōng). Bambukas (metafora, reiškianti tvirtumą ir savo pozicijos laikymąsi, kad ir kas nutiktų, kartu aktyviai veikiant ir ieškant pagrindo įsitvirtinti visur, kur tik įmanoma) apibūdina Kinijos pasirinktą kelią ir prioritetus 2023 metais – su naujai išrinktu premjeru Li Qiangu Kinija bando užtikrintai atkurti ir stabilizuoti ekonomikos augimą po ekonomikos nuosmukio: ketinama pasiekti 5 % ekonominį augimą, o prastėjant strateginio saugumo aplinkai – aktyviai modernizuoti kariuomenę, padidinant gynybos išlaidas 7,2 %, ir greičiau tampant nepriklausoma mokslo ir technologijų srityse.
SAUGUMO IR KARINIAI KLAUSIMAI
1. Karinės pratybos visame pasaulyje
Kovo 15 d. Rusija, Kinija ir Iranas surengė savo trečiuosius 5 dienų bendrus jūrinius manevrus „Security Bond-2023“ (kai kuriuose šaltiniuose vadinamas „Security Belt 2023“) Omano įlankoje. Tai jau antros bendros Rusijos ir Kinijos karinių jūrų pajėgų pratybos šiais metais. Vasario 17 d. Rusija, Kinija ir Pietų Afrika vykdė 10 dienų bendras karinių jūrų pajėgų pratybas „Exercise Mosi II“ prie Pietų Afrikos krantų. Karinės pratybos sulaukė didelio dėmesio, nes jos vyko tuo metu, kai pasaulis žymėjo Rusijos invazijos į Ukrainą metines. Pirmosios bendros šių šalių karinių jūrų pajėgų pratybos vyko 2019 metais.
2. Kinijos nerimas dėl AUKUS partnerystės
Kadangi Kinijos karinių pajėgų didinimas ir elgesys Indijos ir Ramiojo vandenyno regione mažina saugumą, organizacijos AUKUS – svarbiausios trišalės gynybos technologijų partnerystės šiuolaikinėje istorijoje – narės (JAV, Jungtinė Karalystė ir Australija) pasirašė svarbų paktą, kurio vertė yra beveik 400 mlrd. JAV dolerių ir kuris leis Australijai pirmą kartą įsigyti tolimojo nuotolio branduolinius povandeninius laivus. Kinija griežtai pasisakė prieš AUKUS ir susitarimą dėl branduolinių povandeninių laivų, teigdama, kad tai tik „padidins ginklavimosi varžybas, kels grėsmę tarptautiniam branduolinių ginklų neplatinimo režimui ir pakenks taikai ir stabilumui regione“.
VERSLAS IR TECHNOLOGIJOS
1. Sparnų pakirpimas Kinijos ambicijoms tapti ekonomiškai nepriklausomai
Per Kinijos metinį teisėkūros susirinkimą „Dvi sesijos“ Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, kalbėdamas Liaudies išlaisvinimo armijos ir Liaudies ginkluotųjų policijos pajėgų delegatų pilnai salei, sakė, kad Kinija turėtų „greičiau kurti aukšto lygio nepriklausomumą ir pajėgumus mokslo ir technologijų srityse“. Vis dėlto JAV ir jos Vakarų sąjungininkės sutelkė pastangas, kad sužlugdytų Kinijos ekonominės nepriklausomybės planus. Nyderlandų vyriausybė pirmą kartą patvirtino, kad ji taikys naujas eksporto kontrolės priemones į Kiniją vežamai lustų gamybos įrangai, prisidėdama prie JAV pastangų užkirsti kelią Kinijai apsirūpinti pažangiausiais lustais. O Vokietija traukiasi iš Merkel eros „Huawei“ mėgėjų klubo ir stabdo bendradarbiavimą su Kinijos bendrovėmis 5G srityje, ruošdamasi priversti telekomunikacijų bendroves iš savo tinklų pašalinti Kinijos bendrovių „Huawei“ ir „ZTE“ gaminamą įrangą.
2. Damoklo kardas virš „TikTok“
„TikTok“, Kinijos sėkmingiausia socialinės žiniasklaidos eksporto priemonė, Europoje ir JAV susiduria su didėjančiais draudimais, ribojimais ir specialiais tyrimais. Europos Sąjungos institucijos uždraudė šią programėlę savo pareigūnų įrenginiuose dėl pavojaus duomenų saugumui. O JAV „TikTok“ gali būti uždrausta apskritai. Vašingtone vis labiau pritariama, kad ši populiari Kinijai priklausanti socialinės žiniasklaidos programėlė šalyje būtų uždrausta, baiminantis, kad Kinijos valdžia gali pasiekti šios programėlės naudotojų duomenis. Visgi Zhou Shouzi, „TikTok“ generalinis direktorius, liudydamas JAV Atstovų rūmų Energetikos ir prekybos komitete, gynė įmonę teigdamas, kad „TikTok“ niekada neperdavė JAV naudotojų duomenų Kinijos valdžios institucijoms, taip pat niekada negavo jų prašymo tokius duomenis perduoti. Jei „TikTok“ kada nors ir gautų tokį prašymą, esą jo nevykdytų.
3. Teigiami ženklai Kinijos ekonomikoje
Kinijos ekonomika atsigauna po to, kai pernai buvo panaikinti COVID-19 apribojimai. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, sausio ir vasario mėn. pramonė pagamino 2,4 % daugiau produkcijos nei tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, nors gruodžio mėn. metinis augimas tesiekė 1,3 %. Be to, staigiai išaugo mažmeninės prekybos apimtis, nes vartotojai pirmą kartą per trejus metus galėjo laisvai apsipirkti.
MOKSLAS, SVEIKATA IR APLINKOSAUGA
1. Sunkumai Kinijai siekiant savo klimato srities tikslų
Pagal Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro parengtą naują ataskaitą, Kinija praėjusiais metais patvirtino didžiausią anglimis kūrenamų elektrinių plėtrą nuo 2015 m., o tai rodo, kad ji nukrypsta nuo įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pagal ankstesnį planą buvo tikimasi iki 2030 m. pasiekti didžiausią išmetamą ŠESD kiekį, o 2060 m. – nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį. Anglimis kūrenamoms elektrinėms aprūpinti Kinija naudojasi daug pigesnių Rusijos anglių eksportu, siekdama užtikrinti savo šalies energijos poreikių tenkinimą. Taip ji vis labiau tolsta nuo įsipareigojimo pereiti prie švaresnės energijos naudojant daugiau atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.
Šaltinis: https://energyandcleanair.org/publication/china-permits-two-new-coal-power-plants-per-week-in-2022/
2. Žalia šviesa pirmajai Kinijos mRNR vakcinai
Kinija patvirtino pirmąją šalyje pagamintą mRNR COVID vakciną, praėjus keliems mėnesiams po griežtų pandemijos taisyklių taikymo pabaigos. Vaistų reguliavimo institucijos davė leidimą skubiais atvejais naudoti „CSPC Pharmaceutical Group“ sukurtą vakciną. Iki šiol Kinija atsisakydavo naudoti Vakarų šalyse sukurtas COVID vakcinas, taip siekdama paskatinti mokslinius tyrimus šalyje, todėl mRNR technologijos pagrindu sukurta vakcina yra reikšmingas pasiekimas Kinijai.
