MĖNESIO FRAZĖ:
„Interneto techninės priežiūros diena“ (互联网维护日hùliánwǎng wéihù rì)
Kontekstas: birželio 4 d. sukako trisdešimt ketvirtosios 1989 m. vykusių Tiananmenio aikštės žudynių, per kurias buvo žiauriai susidorota su demokratijos reikalaujančiais protestuotojais, metinės. Vis dėlto net ir dabar Kinijos interneto erdvė sumaniai kontroliuojama, kad į ją neprasprūstų žinių apie 1989 m. protestus bei siekiama, jog atrodytų, tarsi nieko niekada ir neįvyko. Tad nestebina, kad maždaug nuo 2002 metų, birželio 4-oji diena Kinijos internautų šmaikščiai vadinama „interneto techninės priežiūros diena“, nes daugybė interneto svetainių tądien stabdo veiklą „dėl techninės priežiūros“, kad išvengtų nemalonumų iš vyriausybės interneto cenzorių ar saugumo agentų.
VIDAUS IR UŽSIENIO POLITIKA
1. „Pirmas žingsnis kopiant į stačią įkalnę“: JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas Pekine
Nors A. Blinkeno dviejų dienų vizitas Kinijoje (pirmas tokias aukštas pareigas einančio JAV pareigūno apsilankymas Pekine nuo 2018 m.) nedavė konkrečių rezultatų jautriausiais dvišaliais klausimais, kaip antai kariuomenių dialogo (angl. military to military exchange) atnaujinimas, atrodo, kad jis buvo gana sėkmingas. Pažymėtina, kad abi pusės padarė pažangą santykių normalizavimo kryptimi: sutarė skatinti žmonių (angl. people-to-people exchange) ir švietimo mainų programas, didinti keleivinių skrydžių tarp šalių skaičių.
Iš tiesų, JAV ir Kinijos santykiai nusmuko į žemiausią tašką dėl virš JAV teritorijos numušto, kaip įtariama, kinų šnipinėjimo oro baliono, padidėjusio Kinijos karinio aktyvumo aplink Taivaną ir Pietų Kinijos jūroje bei Pekino atsisakymo pasmerkti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą. Tad A. Blinkeno vizitą galima interpretuoti kaip pirmąjį iš daugelio susitikimų, kuriais bus siekiama sustabdyti tolesnį sudėtingų santykių blogėjimą, bent kiek sumažinti įtampą ir padėti pagrindą bendradarbiavimui tais klausimais, kuriais abiejų šalių interesai sutampa (klimato, maisto saugumo, visuotinės sveikatos).
Šios pastangos, be abejo, turės būti abipusės. Vis dėlto Kinijos valstybinio dienraščio „Global Times“ straipsnyje A. Blinkeno vizitas buvo nušviestas kaip „laikas dar kartą patikrinti JAV patikimumą“, pažymint, kad „pačių JAV problemos virto dvišalių santykių problemomis, kurias išspręsti turi JAV“. Taigi Kinijai atrodo, jog dėl įtampos tarp JAV ir Kinijos iš esmės yra atsakingos Jungtinės Valstijos, o dabar būtent JAV eilė imtis veiksmų.
2. „Gemeinsam nachhaltig handeln“ (liet. „Tvariai veikime išvien“) – 7-ųjų Vokietijos ir Kinijos dvišalių konsultacijų tema
Nors didžiausias dėmesys teko A. Blinkeno apsilankymui Kinijoje, dar vienas ilgai lauktas vizitas vyko ir Europoje. Kinijos premjeras Li Čiangas lankėsi Vokietijoje 7-osiose Vokietijos ir Kinijos vyriausybių konsultacijose – tai buvo pirmoji jo kelionė į užsienį einant šias pareigas.
Atsižvelgiant į birželio 14 d. paskelbtą pirmąją Vokietijos nacionalinio saugumo strategiją, kurioje pažymima, kad Kinija „išlieka partnerė, be kurios negalima išspręsti daugelio svarbiausių pasaulinių iššūkių“, vienos iš pagrindinių konsultacijų temų buvo klimato kaita ir ekonominės restruktūrizacijos poreikis. Nors Vokietija ir Kinija iš dalies nesutarė keliais klausimais, pavyzdžiui, dėl bendrų tikslų, susijusių su klimato problemomis, nustatymo, daugiausia nesutarimų sukėlė Rusijos karo Ukrainoje klausimas. O. Scholzas ragino Kiniją aktyviau išnaudoti savo įtaką Rusijai: „Kaip nuolatinei JT Saugumo Tarybos narei, Kinijai tenka labai ypatinga pareiga <…> Mūsų vertinimu, Rusija privalo išvesti savo kariuomenę, priešingu atveju nebus įmanoma pasiekti tinkamos taikos,“ – sakė O. Scholzas. Vis dėlto Kinijos premjeras, kurio pirmenybė verslo interesams išryškėjo jam einant ankstesnes pareigas Šanchajuje, Dziangsu ir Džedziange, ignoravo Vokietijos kanclerio prašymą dėl Ukrainos ir didžiausią dėmesį skyrė prekybos ryšių stiprinimui, apskritai vengdamas net minėti Rusiją ar Ukrainą.
Li Čiango vizitas panašus į subtilų balansavimą Kinijai siekiant pagerinti pašlijusius dvišalius santykius, kai Vokietijoje vyksta prieštaringos diskusijos dėl tolesnės santykių su Kinija, didžiausia pastarųjų septynerių metų prekybos partnere, krypties. Vokietijos strategija Kinijos atžvilgiu turėtų būti paskelbta artimiausiu metu.
SAUGUMAS IR GYNYBA
1. Ne tiek ir daug suvokiamo artumo?
Europos užsienio santykių tarybos atlikta apklausa parodė, kad dauguma europiečių (62 proc.) neremtų JAV šios hipotetiniame konflikte su Kinija dėl Taivano ir rinktųsi neutralumą. 45 proc. europiečių Kiniją vertina kaip „būtiną partnerę“, o 35 proc. Pekiną suvokia kaip „varžovą“ ar „priešą“. Tokia europiečių pozicija sunkiai suderinama su J. Bideno administracijos noru užsitikrinti Europos paramą numatomų ateities konfliktų su Kinija atveju.
2. Daugiau aiškumo dėl Kinijos visuomenės požiūrio į užsienio politiką
Činghua universiteto Tarptautinio saugumo ir strategijos centras išplatino ataskaitą „Kinų požiūris į tarptautinį saugumą“, kurioje apžvelgiamas 2662 apklaustų Kinijos piliečių tarptautinės aplinkos suvokimas.
Viena iš pagrindinių ataskaitos išvadų – Kinijos tarptautinio saugumo aplinką 40 proc. kinų vertina visai optimistiškai, o 62 proc. nurodo, kad tarptautinis saugumas daro gana didelę ar labai didelę įtaką jų gyvenimui. Šie rezultatai itin reikšmingi Si Dzinpingui, atsižvelgiant į tai, kad jo legitimumas yra glaudžiai susijęs su gebėjimu suvaldyti Kinijos tarptautinę saugumo aplinką.
Šio laikotarpio aktualijų įtakos kontekste esminės išvados taip pat rodo, kad Kinijos piliečiams daugiausia susirūpinimo kelianti tarptautinio saugumo grėsmė yra pandemijos, o po jos rikiuojasi tarptautinių galių intervencija į Taivaną bei Kinijos ir JAV varžybos. Pažymėtina, kad daugelis respondentų mano, jog didžiausią įtaką Kinijos saugumui daro JAV, o apie 60 proc. palankiausiai vertina Rusiją. Skeptiškiausių vertinimų susilaukia santykiai su Indija. Indiją palankiai vertina vos 8 proc. respondentų – gerokai mažiau nei Kinijos didžiąsias varžoves JAV ir Japoniją (atitinkamai 12 ir 13 proc.).
3. 20-asis „Šangri La“ dialogas
Šių metų birželio 2–4 d. vyko jubiliejinis 20-asis Azijos saugumo forumas. Tradiciškai dėmesio centre atsidūrė JAV ir Kinijos gynybos vadovai. Nors tarptautinėje žiniasklaidoje į šį forumą dėta daug vilčių ir abi pusės signalizavo norą taisyti santykius, jų atstovai laikėsi griežtų pozicijų. Paprastai tariant, dialogo šiemet būta nedaug – ypač tarp Kinijos ir JAV: jų atstovai savo pareiškimais kritikavo vienas kito elgseną ir kratėsi atsakomybės. Dar blogiau tai, kad forumo paraštėse jokios dvišalės diskusijos nevyko.
Nepaisant augančio nerimo regione ir aktyvių raginimų abiem pusėms stabilizuoti pašlijusius santykius, šių metų forumas labiau priminė ne dialogo, o monologų tribūną, nes tiek JAV, tiek Kinijos atstovai siekė patraukti regiono šalis į savo pusę. Forume Singapūro gynybos ministras Ngas Eng Henas išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl dialogo stokos tarp dviejų supergalių ir perspėjo, kad nesant konfliktų sprendimo mechanizmų regionas gali susilaukti pražūtingų padarinių. „Šangri La“ dialogas aiškiai parodė, kad, nepaisant augančių rizikų, pradėti konstruktyvų dialogą saugumo ir krizių valdymo klausimais ir toliau nelengva.
4. Retas įvykis: bendros Kinijos, Rusijos ir JAV karinių jūrų laivynų pratybos
Birželio 5–8 d. Indonezijoje vyko 4-osios dukart per metus rengiamos daugiašalės karinių jūrų pajėgų pratybos „Komodo 2023“. Šiose „nekarinio pobūdžio“ pratybose, skirtose jūrų bendradarbiavimui, humanitarinėms operacijoms ir nelaimių valdymui gerinti, dalyvavo 36 šalys. Įdomu tai, kad, nepaisant dabartinių geopolitinių neramumų, jose kartu dalyvavo Kinijos, Rusijos ir JAV kariniai jūrų laivynai: Kinijos liaudies išlaisvinimo armija atsiuntė eskadrinį minininką „Zhanjiang“ ir fregatą „Xucheng“, o JAV prisidėjo pakrančių koviniu laivu. Pratybose dalyvavo net Šiaurės ir Pietų Korėjos atstovai. Kaip nurodoma Kinijos kariuomenės interneto svetainėje, dalyvių užduotys – vykdyti paieškos ir gelbėjimo, asmenų sulaikymo jūroje ir žalos suvaldymo, ir oro žvalgybos pratybas. Sausumoje buvo surengta laivybos paroda, vyko medicinos pagalbos civiliams pratybos, civilinės inžinerijos programa, keitimasis patirtimi ir paskaitos.
Visa tai vyko JAV ir Kinijos kariniams jūrų laivynams įtemptu laiku. Birželio 3 d. pranešta apie incidentą tarp JAV ir Kinijos karo laivų: JAV ir Kanados kariniams jūrų laivynams vykdant bendras pratybas Taivano sąsiauryje, Kinijos karo laivas „nesaugiai“ išplaukė priešais JAV minininką. Per „Šangri La“ dialogo renginį naujasis Kinijos gynybos ministras Li Šangfu gynė Kinijos veiksmus teigdamas: „Privalome užkirsti kelią bandymams naudotis navigacijos laisve (patruliniais laivais), tuo nekaltu praplaukimu, siekiant navigacijos hegemonijos.“ Pavojingi incidentai vis dažnėja. Vos prieš savaitę kinų naikintuvas atliko „nereikalingai agresyvius manevrus“ netoli Pietų Kinijos jūroje skridusio JAV žvalgybinio lėktuvo.
VERSLAS IR TECHNOLOGIJOS
1. Kinijos ekonomikai pavyksta atgauti pasaulio pasitikėjimą?
Po trejus metus trukusių, atvykimą į šalį apsunkinusių griežtų COVID-19 suvaržymų vėl atsivėrusioje Kinijoje vyko tikras užsienio įmonių vadovų paradas: šalyje lankėsi vienas iš „Microsoft“ steigėjų, filantropas Billas Gates’as, „Apple“ vadovas Timas Cookas ir „Teslos“ vadovas Elonas Muskas. Kinijos užsienio reikalų ministerija savo pranešime tvirtino, kad šie amerikiečių bendrovių vadovų vizitai rodo užsienio pasitikėjimą Kinijos ekonomika.
Iš tiesų panašu, kad užsienio verslo rykliai demonstruoja norą išnaudoti vėl atsivėrusios Kinijos potencialą. E. Muskas sakė, kad „JAV ir Kinijos interesai yra tarpusavyje susiję tarsi kūnais suaugusių dvynių, kurie vienas nuo kito neatskiriami“ ir kad „„Tesla“ prieštarauja [tiekimo] grandinių atsiejimui ir nutraukimui ir yra pasirengusi toliau plėsti savo verslą Kinijoje ir dalyvauti jos plėtroje.“ O B. Gates’as, Si Dzinpingo „pirmasis amerikietis draugas“, su kuriuo Kinijos vadovas turėjo galimybę susitikti, teigė esąs „laimingas galėdamas susitikti su partneriais, siekiančiais įveikti pasaulinius sveikatos ir vystymosi sunkumus“ drauge su Billo ir Melindos Gates’ų fondu. „Tokioms problemoms kaip klimato kaita, sveikatos priežiūros lygio skirtumai ir nepakankamas aprūpinimas maistu spręsti reikalingos inovacijos, o Kinija šioje srityje turi daugybę patirties“, – pabrėžė filantropas.
Pažymėtina, kad Kinijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai anksčiau yra sakę, jog Pekinas išskėstomis rankomis priima užsienio kapitalo įmones, jei šios laikosi šalies įstatymų. Vis dėlto, atsižvelgiant į prezidento Si Dzinpingo išdėstytą poreikį, kad Kinija daugiau dėmesio skirtų nacionaliniam saugumui, kuris turįs būti svarbesnis ir už ekonomiką, ir už diplomatiją, galima numatyti, kad pamažu dėliojama nauja realybė. Kitaip tariant, perdėtas Kinijos susitelkimas į saugumą gali apkartinti šalies santykius su užsienio įmonėmis ir apsunkinti pastangas pritraukti investicijų. Naujausios kasmetinės verslo atstovų pasitikėjimo Kinija apklausos duomenimis, 64 proc. respondentų – daugiausia nuo apklausos vykdymo pradžios – nurodo, kad vykdyti verslą Kinijoje pastaraisiais metais tapo sunkiau.
2. Pekinas nusitaikė į „Apple“ paslaugą „AirDrop“?
Birželio 6 d. Kinijos kibernetinės erdvės administracija paskelbė konsultacijas dėl įstatymo, kuriuo siekiama kontroliuoti ir riboti failų bendrinimo trumpais atstumais galimybes Kinijoje, projekto siūlymo. Stebėtis nereikėtų: Kinijos valdžia šią sunkiai kontroliuojamą technologiją neigiamai vertina jau ilgą laiką, todėl užsienio bendrovės jaučia vis didesnį spaudimą riboti su ja susijusių produktų prieinamumą Kinijoje. Šį valdžios sprendimą iš dalies lėmė ir 2022 m. spalį vykę protestai prieš vyriausybę, nes esama duomenų, kad jų dalyviai naudojosi tokiomis technologijomis, siekdami dalytis informacija taip, kad jos negalėtų kontroliuoti Kinijos interneto cenzūros sistema. Užsienio bendrovės jau suskubo reaguoti į šiuos valdžios nuogąstavimus. Pavyzdžiui, pernai 20-ojo KKP kongreso išvakarėse „Apple“ apribojo savo failų bendrinimo paslaugos prieinamumą išimtinai žemyninėje Kinijoje prieš pat prasidedant protestams.
3. Kinijos C919: pirmasis šalyje pagamintas lėktuvas, pilnas užsienio technologijų?
Gegužės 28 d. į pirmąjį komercinį skrydį pakilo pirmasis Kinijoje pagamintas lėktuvas C919. Kinų žiniasklaida šį įvykį pavadino didžia akimirka šalies technologinės pažangos istorijoje. Kaip pažymi „Global Times“, tai – „svarbus Kinijos stiprybės vidaus inovacijų ir aukštųjų technologijų gamybos srityse įrodymas“. Visgi realybėje ne viskas taip paprasta. Atidžiau panagrinėjus orlaivio specifikacijas matyti kas kita – esminiai komponentai ir svarbiausios sistemos itin priklausomos nuo užsienio technologijų: pavyzdžiui, variklį pagamino amerikiečių ir prancūzų bendrovė „CFM International“, padangas – prancūzų „Michelin“, o orlaivio sistemas, įskaitant navigaciją ir kabinos sistemas, sukūrė JAV įmonė „Collins Aerospace“.
Kinų orlaivio C919 kūrimas užtruko daug metų, teko įveikti daugybę iššūkių. Daug dėmesio C919 kūrimui skiriama neseniai paskelbtoje JAV kibernetinio saugumo įmonės „CrowdStrike“ ataskaitoje. Joje atskleidžiama viena sudėtingiausių Kinijos kompiuterinio įsilaužimo operacijų, kurios tikslas – perimti intelektinę nuosavybę siekiant sumažinti Kinijos technologinį atsilikimą aviacijos pramonėje ir taip paspartinti orlaivio C919 kūrimą. „CrowdStrike“ ataskaita rodo, kad daugiamečiai kompiuteriniai įsilaužimai buvo sistemiškai nukreipti į komponentus orlaiviui C919 tiekiančias užsienio bendroves.
MOKSLAS, SVEIKATA IR APLINKA
1. Didelis žingsnis į priekį link tikslo tapti viena didžiųjų galių kosmose iki 2045-ųjų
Vykdydama savo trijų asmenų misiją į neseniai užbaigtus „Rojaus rūmus“ (天宫Tiāngōng), Kinija išsiuntė į kosmosą pirmąjį civilį astronautą ir paskelbė planuojanti iki 2030 m. išlaipinti astronautus Mėnulyje. Šie du uždaviniai signalizuoja naujo Kinijos kosmoso pramonės plėtros etapo pradžią, šaliai siekiant tapti viena didžiųjų „galių kosmose“ iki 2045-ųjų. Vyriausybės 2022 m. baltojoje knygoje nurodoma, kad „kosmoso pramonė yra itin svarbus bendro nacionalinio saugumo elementas“, o jos plėtra tapo nacionaliniu pasididžiavimu, įkūnijančiu Kinijos ekonominį pakilimą per pastaruosius keturis dešimtmečius.
VISUOMENĖ IR KULTŪRA
1. Li Haoši pokštas, pradėjęs valdžios karą su komedija
Gegužės pabaigoje kinų „stand-up“ komikas Li Haoši surengė pasirodymą, kuris netikėtai įsuko uraganą šalies komedijos pasaulyje. Komiko pasirodyme nuskambėjęs pokštas apie savo šunis, kurių elgesys primena filosofiją „Kovoti dėl pergalės, ugdyti pavyzdingą elgesį“, gali ir neatrodyti niekuo ypatingas, jei jis nebūtų dalis gerai žinomo šūkio, kurį Si Dzinpingas sukūrė 2013 m., kaip tikslą Kinijos liaudies išlaisvinimo armijai. Pirmosios reakcijos pasirodė socialinėse medijose: kai kurie auditorijos nariai reiškė nepasitenkinimą „nejautriomis“ komiko pastabomis. Netrukus žinutės tiesiog užliejo internetą, o Li Haoši susilaukė tiesioginių grasinimų ne tik iš valdžios pareigūnų, bet ir iš itin nacionalistines pažiūras turinčių internautų. Oficialios reakcijos ilgai laukti nereikėjo: buvo atšaukti visi „stand-up“ komedijos pradininkės šalyje, Li Haoši renginius organizuojančios įmonės „Shanghai Xiaoguo Culture Media Co“ renginiai, o sutartis su komiku nedelsiant nutraukta. Valdžios institucijos taip pat skyrė maždaug 2 mln. eurų baudą, kuri įmonei buvo itin skausminga ir neabejotinai tapo įspėjimu visai Kinijos komedijos industrijai.
Li Haoši prieš jo „Weibo“ paskyros suspendavimą parašė atsiprašymą už „absoliučiai netikusią metaforą“, kuri „užgavo visuomenės jausmus“. Netrukus po to Pekino policija pranešė iškėlusi komikui baudžiamąją bylą, nes jo veiksmai „padarė didelį neigiamą poveikį visuomenei“. Komikui gresia kalėjimas.
Li Haoši atvejis padarė milžinišką poveikį visai pramogų industrijai: tiesioginiai komikų pasirodymai nuo šiol kontroliuojami griežčiau, be to, atidžiau prižiūrimos kitos pramogų sritys. Taip pat taikomos vis reiklesnės kontrolės priemonės gyvos muzikos erdvėse. Iš šių erdvių savininkų nuo šiol griežtai reikalaujama gauti leidimus tokiems renginiams.
