MĖNESIO FRAZĖ:
„Ekologinė civilizacija“ (kin. 生态文明 – shēngtài wénmíng)
Kontekstas: Liepos 16 d. Sindziango Turfano įduboje Kinijoje užfiksuota visų laikų aukščiausia temperatūra – 52 laipsniai Celsijaus, o prezidentas Si Dzinpingas Nacionalinėje ekologijos ir aplinkos apsaugos konferencijoje sakė kalbą apie ekologinės civilizacijos kūrimą. „Ekologinė civilizacija“ – sąvoka, Pekino intriguojamai apibūdinama kaip aplinkos tvarumas, kuris, pasak Si, yra „pagrindinis planas, susijęs su tvariu Kinijos tautos vystymusi“. Vis dėlto tokio plano įgyvendinimas gali būti atidėtas, turint omenyje aktyvias Kinijos pastangas atgaivinti silpnėjančią ekonomiką ir jos nuolatinę priklausomybę nuo anglies. Dėl užsitęsusių sausrų hidroenergijos pajėgumai visoje šalyje sumažėjo maždaug trečdaliu, todėl nuolat pranešama apie atnaujinamą anglių kasyklų eksploatavimą ir naujų anglimis kūrenamų elektrinių statybas siekiant užtikrinti energetinį saugumą. Nors Pekinas žada kurti „ekologišką civilizaciją“, o tai turėtų reikšti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą, atrodo, kad Kinija visgi nevengia būti priklausoma nuo anglių. Taigi Pekinui gali būti nelengva rasti pusiausvyrą tarp priklausomybės nuo anglių ir sunkumų patiriančios ekonomikos bei aplinkos tvarumo.
VIDAUS POLITIKA IR UŽSIENIO REIKALAI
1. Atveria duris diplomatijai, bet nenori pro jas eiti
Atrodo, kad pagaliau atsivėrė durys JAV ir Kinijos aukšto lygio bendradarbiavimui: pastaruoju metu, siekdami pataisyti abiejų tautų santykius, Kinijoje lankėsi aukščiausi JAV pareigūnai, įskaitant valstybės sekretorių Antony Blinkeną, iždo sekretorę Janet Yellen ir JAV pasiuntinį klimato kaitos klausimais Johną Kerry. Visi trys JAV pareigūnai surengė plataus masto „atviras“, „konstruktyvias“ ir „dalykiškas“ derybas su Kinijos kolegomis, o tai galima laikyti nedideliu laimėjimu stabilizuojant JAV ir Kinijos santykius. Vis dėlto namo jie grįžo tik su naujais pažadais apie būsimus tolesnius susitikimus, užuot ėmęsi atsakingų diplomatinių žingsnių ir pasistūmėję į priekį sprendžiant aktualius klausimus, pradedant bendradarbiavimu tarp karinių pajėgų ir baigiant bendru pareiškimu dėl klimato kaitos. Pastaruoju klausimu Kinijos prezidentas Si Dzinpingas pareiškė, kad „Kinijos įsipareigojimai yra nepalaužiami, tačiau kelius tikslams pasiekti <…> turi ir privalo nustatyti pati šalis, o ne kiti“. Atsižvelgiant į tai, atrodo, kad Kinija nenori pasiduoti jokiai užsienio įtakai, todėl gali prireikti daugiau pastangų, kad būtų sukurtas naujas JAV ir Kinijos santykių pagrindas.
2. Kokie debesys tvyro virš Kinijos ekonomikos – šviesūs ar tamsūs?
Liepos 17 d. Kinija paskelbė 2023 m. pirmojo pusmečio ekonominius duomenis. Remiantis statistiniais duomenimis, bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 6,3 proc., o per pirmąjį pusmetį – 5,5 proc. Kinijos valstybinė žiniasklaida šiuos duomenis sutiko entuziastingai ir užtikrintai – iškart išplatino žinią, kad „Kinijos ekonomika sparčiai ir kokybiškai auga“ ir kad „perspektyva atrodo šviesi“. O užsienio žiniasklaida reagavo ne taip entuziastingai ir kritiškai pažymėjo, kad „antrąjį ketvirtį Kinijos ekonomika praranda pagreitį“ ir taip kelia „grėsmę pasaulio ekonomikos augimui“. Panašiai reagavo ir JAV: iždo sekretorė Janet Yellen įspėjo dėl Kinijos ekonomikos sulėtėjimo, teigdama, kad „daugelio valstybių, ypač Azijos šalių, ekonomikos augimas priklauso nuo spartaus Kinijos ūkio augimo, todėl lėtas Kinijos augimas gali turėti neigiamų padarinių Jungtinėms Valstijoms“.
Vis dėlto gera žinia yra ta, kad realybė, jog rinkos lūkesčiai nepasiteisino, išjudino Kiniją – Kinijos komunistų partijos (KKP) centrinis komitetas ir Valstybės taryba paskelbė 31 punkto veiksmų planą, skirtą Kinijos privačiosios ekonomikos, kuri daugiau nei dvejus metus buvo slopinama, plėtrai ir vystymuisi skatinti. Naujienlaiškyje „Pekingnology“ rašoma, kad Kinijos politinėje sistemoje dviejų aukščiausių organų bendrai priimtas dokumentas yra aukščiausio lygio oficialus dokumentas. Taigi atrodo, kad Kinijos nacionalinio statistikos biuro pranešimas apie prastesnius, nei tikėtasi, statistinius duomenis iš tiesų paskatino Kinijos pareigūnus stiprinti akivaizdžiai silpnėjančią ekonomiką, nors valstybinė žiniasklaida stengėsi riboti neigiamą ekonomikos vaizdavimą.
3. Naujojo Kinijos užsienio santykių įstatymo priėmimas
Kinijos aukščiausioji įstatymų leidžiamoji valdžia priėmė Užsienio santykių įstatymą, kuris įsigaliojo liepos 1 d., minint 102-ąsias Kinijos komunistų partijos įkūrimo metines. Tai pirmas reikšmingas ir išsamus užsienio santykių įstatymas, įteisinantis Kinijos komunistų partijos vadovavimą visais užsienio politikos klausimais. Naujasis įstatymas valstybinėje žiniasklaidoje buvo plačiai interpretuojamas kaip Kinijos atsakas į „išorinį kišimąsi į jos vidaus reikalus Vakarų hegemonijos sąlygomis, taikant vienašales sankcijas ir ilgalaikę jurisdikciją“. Iš tiesų, atsižvelgiant į įtemptus JAV ir Kinijos santykius ir į tai, kad Kinija siekia globalaus pakilimo, kuris yra jos santykių su pasauliu pagrindas, įstatyme pabrėžiamos dvi pagrindinės tendencijos: didėjanti Kinijos pasaulinė aprėptis ir augantis jos noras įtraukti šią aprėptį į teisinę sistemą. Todėl nenuostabu, kad Vakarų žiniasklaida šį įstatymą įvertino kaip Si Dzinpingo siekį didinti savo „kovingą poziciją dėl Pekino įsitvirtinimo pasaulio arenoje“.
4. Besikeičianti Vokietijos pozicija dėl Kinijos
Po kelis mėnesius trukusių ilgų derybų Vokietija paskelbė savo pirmąją, stebėtinai griežtą strategiją dėl Kinijos. Iš tiesų lūkesčiai dėl šio dokumento nebuvo dideli – nesitikėta, kad Vokietijos pozicija dėl Kinijos pasikeis, turint omenyje, jog kancleris Olafas Scholzas ir jo socialdemokratai, bendraudami su tokiomis autoritarinėmis valstybėmis kaip Kinija ir Rusija, verslui teikia pirmenybę über alles (liet. „aukščiau visko“). Vis dėlto dabar galima teigti, jog Vokietijos pozicija dėl Kinijos kinta, nes dokumento retorika labai aiški: „Kuo labiau Kinija tolsta nuo taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos normų ir taisyklių, tuo didesne problema gali tapti priklausomybė nuo Kinijos rinkos, taip pat atskirų sektorių ar bendrovių“ ir „būtina skubiai mažinti riziką“.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tokia griežta formuluotė reiškia, jog Vokietija nusigręžia nuo Kinijos, tačiau, atsižvelgiant į dabartinę Vokietijos ekonominę atmosferą, taip tikrai nėra. Pasak „Rhodium Group“ vyresniojo patarėjo ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vokietijos Maršalo fondo vyresniojo mokslinio bendradarbio Noah Barkino, „Scholzas ir jo komanda yra labai susirūpinę dėl Vokietijos ekonomikos, kuri pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė recesiją“. Be to, „staigus pigių rusiškų dujų tiekimo sustabdymas smogė energiją intensyviai naudojančioms pramonės šakoms visoje šalyje“. Šiame kontekste galima suprasti, kad Vokietija nenorės visiškai nutraukti ekonominio bendradarbiavimo, todėl dar reikia stebėti, ar ji iš tikrųjų pasirengusi įgyvendinti savo strategijoje dėl Kinijos išdėstytus planus.
5. Užsienio reikalų ministras nušalintas nuo pareigų, bet jo dingimas nepaaiškintas
Liepos 25 d., praėjus mėnesiui po dingimo, Pekinas atleido iš pareigų užsienio reikalų ministrą Čin Gangą (Qin Gang) ir pakeitė jį aukščiausiu KKP užsienio reikalų pareigūnu, Čin pirmtaku Vang I (Wang Yi). Šis sprendimas buvo paskelbtas liepos 25 d. vykusiame 14-ojo Nacionalinio liaudies kongreso nuolatinio komiteto 4-ajame posėdyje. Kinijos Vyriausybė nepateikė jokio paaiškinimo dėl užsienio reikalų ministro dingimo ir staigaus nušalinimo. Visgi, kaip pažymi „Asia Society“ Kinijos politikos tyrėjas Neilas Thomasas, pradėjo aiškėti, kad tai greičiausiai yra politinis susidorojimas (galbūt dėl drausmės pažeidimų ar korupcijos), nes Užsienio reikalų ministerija pamažu šalina informaciją apie Čin Gango ankstesnę veiklą iš savo interneto svetainės skilties „Ministerijos vadovų veikla“.
Tarptautinė žiniasklaida vis dar ieško informacijos apie dabartinį valstybės patarėją Čin Gangą, artimą Si Dzinpingo sąjungininką. Čin jau nedalyvavo keliuose aukšto lygio susitikimuose, įskaitant 56-ąjį ASEAN užsienio reikalų ministrų susitikimą ir Filipinų prezidento Rodrigo Duterte vizitą Kinijoje, dėl „sveikatos priežasčių“.
Atsižvelgiant į oficialią Kinijos užsienio reikalų ministerijos reakciją, Čin Gango dingimo paslaptingumas tik didėja. Per kelis kasdienius ministerijos informacinius susitikimus su žiniasklaida užsienio žurnalistai nepaliaujamai klausinėjo apie Čin dingimą. Tačiau atstovo spaudai pastabos buvo tuščios ir vienareikšmės. Liepos 17 d. „Financial Times“ žurnalistui paklausus, kur yra Čin Gangas ir kada jis grįš į savo pareigas, atstovas spaudai Mao Ningo atsakė: „Šiuo klausimu neturiu informacijos, kurią galėčiau pateikti.“ Įdomu tai, kad šis ir keli kiti su Čin susiję epizodai išvis nebuvo įtraukti į oficialius protokolus.
Itin slaptoje Kinijos politinėje aplinkoje staigus aukšto rango pareigūno dingimas nėra neįprastas reiškinys, tačiau dažnai tai būna ženklas, kad kilo problemų, ypač nuo tada, kai Si pradėjo kovos su korupcija kampaniją. Daugeliu atvejų šie pareigūnai vėliau iškildavo į paviršių kartu su pranešimu apie baudžiamąjį tyrimą. Visgi pasitaiko atvejų, kai politikai (įskaitant patį Si) vėl atsiranda be jokio paaiškinimo.
6. Kinija ir Saliamono Salos: susitarimas dėl viešosios tvarkos palaikymo ir visapusiškos strateginės partnerystės patobulinimas
Nuo 2019 m., kai Saliamono Salos išmainė diplomatinius ryšius su Taivanu į diplomatinius ryšius su Kinija, jų santykiai su Kinija sparčiai intensyvėja. Liepos 10 d. Saliamono Salų ministras pirmininkas Manasseh Sogavare atvyko į Pekiną su oficialiu vizitu. Jis susitiko su aukšto rango pareigūnais ir Si Dzinpingu. Šalys pasirašė daugybę plataus masto susitarimų ir diplomatinius ryšius pavertė visapusiška strategine partneryste. Be to, jos susitarė stiprinti bendradarbiavimą „teisėsaugos ir saugumo srityje“, o tai kelia susirūpinimą tradicinėms Saliamono Salų partnerėms Australijai ir Naujajai Zelandijai. Bendrame pareiškime Kinijos pusė sutiko „toliau teikti paramą ir pagalbą Saliamono Saloms, prireikus stiprinti Saliamono Salų policijos teisėtvarkos pajėgumus“ ir „stiprinti viena kitos piliečių ir institucijų saugumo ir teisėtų teisių bei interesų apsaugą savo šalyse“.
Liepos 11 d. Saliamono Salos atidarė savo ambasadą Pekine. Ceremonijoje dalyvavo KKP Centrinės užsienio reikalų komisijos direktorius Vang I (Wang Yi), o tai – labai svarbus ženklas. Praėjusiais metais, Kinijai vis labiau įsitvirtinant Saliamono Salose, JAV taip pat ėmė konkuruoti dėl įtakos šioje šalyje: ji savo ambasadą Saliamono Salose atidarė 2023 m. vasarį, t.y., pustrečių metų vėliau nei Kinija.
7. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimas Indijoje: „neprisijungimo“ strategijos pagrindas – santūrumas?
Liepos 4 d. vyko kasmetinis Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikimas, kurio priimančioji šalis buvo Indija. Jame dalyvavo šalių narių vadovai, įskaitant Rusijos prezidentą Putiną ir Kinijos prezidentą Si. Šiame susitikime, kuris dar kartą parodė, kad plečiasi bloko pasiekiamumas ir bendradarbiavimo mastas, Iranas oficialiai tapo naujausiu bloko nariu, o Baltarusija pasirašė įsipareigojimų memorandumą, kuris yra kelias į ŠBO narystę kitais metais.
Vis dėlto, priešingai nei 2022 m. Samarkando aukščiausiojo lygio susitikimas, šiemet aukščiausiojo lygio susitikimas buvo santūrus ir truko tik apie 3 valandas. Jį užbaigė Naujojo Delio deklaracija, kuri buvo 5 000 žodžių trumpesnė nei 2022 m. Samarkando deklaracija. Be to, skirtingai nei praėjusiais metais, nebuvo dvišalių susitikimų, bendrų nuotraukų – tai ženklas, kad kelios šalys norėjo išlikti santūrios. Visgi tokios aplinkybės galėjo pasitarnauti kelių šalių interesams: Indijai – išlaikyti pusiausvyrą tarp Vakarų ir Rytų, Kinijai – nesusitikti su Rusijos prezidentu ir taip išlaikyti tariamą taikdarės Ukrainoje įvaizdį. Rusijai tai taip pat buvo tinkamas pasirinkimas, atsižvelgiant į praėjusių metų aukščiausiojo lygio susitikime patirtą spaudimą ir kritiką. Be to, Putinas pasinaudojo šia platforma norėdamas pasipriešinti Vakarams – pareiškė, kad „Rusija atremia visas išorines sankcijas, spaudimą ir provokacijas ir toliau auga kaip niekada anksčiau“.
VERSLAS IR TECHNOLOGIJOS
1. Biurokratija svarbiausių naudingųjų iškasenų srityje
Kinijos prekybos ministerija paskelbė, kad Kinija nustatys dviejų pagrindinių metalų – galio ir germanio – eksporto apribojimus. Galis naudojamas sudėtinių puslaidininkių gamyboje, o germanis – šviesolaidžių ir infraraudonųjų spindulių optikos, naktinio matymo akinių gamyboje, PET plastiko gamyboje ir kosmoso tyrimuose. Europos Sąjungos (ES) 2023 m. atlikto svarbiausių žaliavų tyrimo duomenimis, Kinija yra didžiausia pasaulyje šių dviejų metalų tiekėja – ji tiekia apie 94 proc. galio ir 83 proc. germanio.
Kinija nenurodė konkrečių naujų eksporto apribojimų priežasčių. „Kinijos vyriausybės vykdoma atitinkamų prekių eksporto kontrolė pagal įstatymus yra įprasta tarptautinė praktika, ji nenukreipta prieš konkrečią šalį“, – liepos 4 d. sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Mao Ningas. Vis dėlto technologijų eksporto apribojimai, atrodo, yra atsakomoji priemonė už Nyderlandų paskelbtą kontrolės priemonių rinkinį, kuriuo bus ribojamas aukštos klasės puslaidininkių įrangos pardavimas į užsienį, ir taip JAV dar labiau slopins Kinijos mikroschemų gamybos pramonę.
Galis ir germanis įtraukti į 2022 m. JAV svarbiausių naudingųjų iškasenų sąrašą ir 2023 m. ES strateginių žaliavų sąrašą kaip jų ekonomikai ir nacionaliniam saugumui svarbios naudingosios iškasenos. Šiomis aplinkybėmis Kinijos taikomi apribojimai šiems metalams neabejotinai paskatins šalis ieškoti galimybių diversifikuoti tiekimo grandines, kad užtikrintų savo nacionalinius interesus.
VISUOMENĖ IR KULTŪRA
1. Ekonominę padėtį sunkina Kinijos jaunimo nedarbo lygis
Jaunimo nedarbo lygis Kinijoje pasiekė naują rekordą – birželio mėn. 16–24 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis miestuose išaugo iki 21,3 proc. Visgi, pasak Pekino universiteto profesoriaus Džang Dandano, šis skaičius galėtų siekti beveik 50 proc., jei įskaičiuotume 16 mln. nestudijuojančių jaunuolių, kurie „gulinėja namuose“ arba gyvena iš tėvų.
Tokie ekonominiu ir socialiniu požiūriu pražūtingi skaičiai labai susiję su didėjančia nelygybe Kinijos darbo rinkoje. Kinijos vyriausybinės statistikos sistemos duomenimis, neoficialus užimtumas miestuose auga ir šiuo metu sudaro beveik 60 proc., palyginti su 40 proc. prieš dešimtmetį ar du. Būtent čia išprusę, mokslus baigę jaunuoliai atsiduria nepalankioje padėtyje ir yra ypač pažeidžiami. Neoficialiam darbui miestuose reikia menkesnių įgūdžių, nei turi absolventai, ir apskritai absolventai paprastai tikisi greičiau patekti į oficialųjį sektorių, kuriame darbas yra geresnis, o pajamos – didesnės. Todėl, neoficialiajai ekonomikai augant, o oficialiajai – traukiantis, nenuostabu, kad išsilavinę jaunuoliai negali rasti darbo.
