MĖNESIO FRAZĖ: „Slėpti galvą smėlyje“ (kin. 掩耳盗铃 yǎn’ěrdàolíng).
Kontekstas: Nacionalinis statistikos biuras pranešė stabdysiantis jaunimo nedarbo duomenų publikavimą, vyriausybei siekiant „gerinti“ ir „optimizuoti“ statistikos darbą. Tačiau Kinijos socialiniuose tinkluose šis pranešimas buvo išjuoktas: kai kurie „Weibo“ naudotojai apkaltino vyriausybę, kad ji „slepia galvą smėlyje“. Ir išties, pranešimas pasirodė šaliai esant kritinėje padėtyje: nedarbo lygis tarp 16–24 metų amžiaus jaunuolių miesto vietovėse pasiekė rekordinius 21,3 proc. Vis dėlto, užuot ėmusis pastangų spręsti drastiškai didėjančią jaunimo nedarbo problemą, vyriausybė pasirinko ją nuslėpti.
Įdomu tai, kad sprendimas neteikti jaunimo nedarbo duomenų tėra vėliausias iš visos virtinės veiksmų, kuriais siekiama riboti duomenų sklaidą. Nuo tada, kai prieš dešimtmetį pradėjo lėtėti Kinijos BVP augimas, buvo nustota publikuoti gausybę ekonominių duomenų, tad šalies skaidrumas, kalbant apie jos ekonominės veiklos rezultatus, gerokai sumažėjo.
Taigi duomenų slėpimą reikėtų vertinti ne kaip staigmeną, o kaip Kinijos modus operandi: šaliai susidūrus su nepalankia ekonomine realybe, jos autoritarinė sistema intuityviai nurodo daugiau slapukauti.
VIDAUS POLITIKA IR UŽSIENIO REIKALAI
1. Italija nori trauktis iš Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvos
Kinijos prezidentui Si Dzinpingui 2019 m. lankantis Romoje, Italija tapo pirmąja Didžiojo septyneto (G7) nare, prisijungusia prie Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvos (JKI) – didžiausio infrastruktūros projekto pasaulio istorijoje. Žvelgiant retrospektyviai, gana aišku, kuo ši iniciatyva suviliojo Italiją. Per dešimtmetį išgyvenusi tris ekonomikos nuosmukius, Italija siekė pritraukti investicijų ir išplėsti itališkų prekių eksporto į pelningą Kinijos rinką galimybes. Be to, anksčiau Italiją valdžiusi populistinė vyriausybė pasižymėjo skepticizmu Europos Sąjungos (ES) atžvilgiu, todėl buvo pasirengusi dėl investicijų gilinti ryšius su Kinija. Visgi karti realybė netrukus privertė Italiją pamiršti savo viltis ir lūkesčius.
Nuo Italijos prisijungimo prie JKI šalies eksportas į Kiniją padidėjo nuo 14,5 iki 18,5 mlrd. eurų, o Kinijos eksportas į Italiją išaugo kur kas labiau – nuo 33,5 iki 50,9 mlrd. eurų. Toks prekybos deficitas ilgainiui privertė suprasti, kad JKI nebus ekonominė panacėja, todėl Italijos vyriausybė pradėjo persvarstyti savo poziciją dėl Kinijos.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad šalies prisijungimas prie JKI buvo „didelė klaida“, ir ji sieks ją ištaisyti pasitraukimu iš iniciatyvos, o Italijos gynybos ministras Guido Crosetto sprendimą jungtis prie JKI visai neseniai pavadino „improvizuotu ir siaubingu poelgiu“. Reaguodama į Italijos svarstymus neatnaujinti JKI bendradarbiavimo dokumento, Kinija į Italiją išsiuntė aukšto rango diplomatą, vildamasi įkalbėti šalį atnaujinti JKI susitarimą. O Kinijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad „tam tikros jėgos užsiima akių dūmimu ir kultūrinio bei prekybinio bendradarbiavimo tarp Kinijos ir Italijos, vykdomo pagal Juostos ir kelio iniciatyvą, politizavimu, siekdamos sutrikdyti šį bendradarbiavimą ir sukelti susiskaidymą“.
Vertinant Italijos pasitraukimo padarinius, galima pažymėti, kad, viena vertus, tai bus tarsi akmens įmetimas į tvenkinį: Italijos santykiai su Kinija, ko gero, bus sudrumsti, tačiau į ją ir toliau bus žvelgiama kaip į didžiulių galimybių šalį ir svarbią rinką italų verslui ir gaminiams. Antra vertus, šis pasitraukimas atspindi vis glaudesnį transatlantinį sutarimą dėl Kinijos keliamų iššūkių ir prisijungimą prie Europos šalių, siekiančių „mažinti riziką“, taigi ir ekonominę priklausomybę nuo Kinijos, bloko.
2. Byrantis populiarumo fasadas
„Pew Research Center“ atliktos pasaulinio masto apklausos duomenimis, 67 proc. suaugusiųjų 24 ištirtose šalyse Kiniją vertina neigiamai, o palankią nuomonę apie ją turi mažiau nei 28 proc. apklaustųjų. Didžiausias pajamas gaunančiose šalyse tarp apklaustųjų neigiama nuomonė apie Kiniją siekia – ar beveik siekia – istorines aukštumas, o vidutines pajamas gaunančios šalys pasižymi kiek didesniu prielankumu Kinijai. Pažymėtina, kad neigiamas Kinijos vertinimas siejamas su susirūpinimu dėl šalies žmogaus teisių politikos, kuri laikoma rimtesne problema nei karinė galia ar ekonominė konkurencija.
Apskritai šiuos neigiamus vertinimus galima suvokti kaip galimą įspėjamąjį signalą Kinijos prezidentui Si Dzinpingui, skatinantį pakoreguoti Kinijos politiką ir visų pirma permąstyti šalies paramą su Ukraina kariaujančiai Rusijai, privertusią daugybę Europos vyriausybių išsklaidyti iliuzijas apie Kiniją. Vis dėlto šį įspėjamąjį signalą šiek tiek slopina ES sunkumai įgyvendinant rizikos mažinimo prekybos su Kinija srityje politiką. Eurostato duomenimis, iš Kinijos atkeliaujančių prekių vertė 2018–2022 m. laikotarpiu beveik padvigubėjo. Pažymėtina, kad trys geriausiai parduodami elektriniai automobiliai Europoje praėjusiais metais buvo iš Kinijos importuotos prekės, sudarančios 3–4 proc. bendrų automobilių registracijų Europos mastu (prieš kelerius metus šis skaičius buvo 0 proc.). Tad, nepalankiems Kinijos vertinimams vis dar nevirtus reikšmingais rizikos mažinimo veiksmais ES, JAV ir jų sąjungininkėse, Kinija kol kas gali šį įspėjamąjį signalą ignoruoti.
3. Per Kiniją besiritanti ekonominių negandų banga
Kinijos popandeminė ekonomika, turėjusi rodyti savo jėgą šaliai atsisakius 2022 m. taikytų karantino priemonių, pasirodė esanti kaip popierinis tigras. Kinijos muitų administracijos duomenimis, šalies eksportas liepos mėnesį buvo sumažėjęs 14 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir tai yra didžiausias nuosmukis nuo 2020 m. vasario. Importas sumažėjo 12,4 proc. – kur kas daugiau, nei tikėtasi. Lėtėjantis ekonomikos atsigavimas po pandemijos taip pat sumažino užsienio investuotojų pasitikėjimą. Tiesioginės užsienio investicijos šių metų balandį–birželį buvo mažiausios per pastaruosius 25 metus. Pažymėtina, kad yra viena šios smukimo tendencijos išimtis – Rusijos ekonomikos reikšmė Kinijai nenumaldomai didėjo, dvišalei prekybai sausio–liepos mėnesiais išaugus 36,5 proc., tačiau tai neatsvėrė bendro nuosmukio.
Įdomu tai, kad Kinijos užsienio reikalų ministerijos reakcija į niūrius skaičius yra labiau neigimas ir kaltinimai Vakarų politikams ir žiniasklaidai, „išpūtusiems Kinijos šiuo metu patiriamus sunkumus ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos“. Kinijos valstybinis naujienų portalas „Global Times“ situaciją nušvietė panašiai, slėpdamas niūrius rodiklius po pozityvia retorika ir pabrėždamas, kad „Kinijos ekonomika išlieka atspari, turi daug potencialo ir gyvybingumo“.
Kad ir kaip atkakliai Pekinas stengtųsi sklaidyti ekonominių negandų debesis versdamas kaltę Vakarams ir griebdamasis pozityvios retorikos, prasta tarptautinės prekybos situacija yra vienas pagrindinių spaudimo šaltinių kinų politikos formuotojams. Jiems taip pat tenka sukti galvą dėl nekilnojamojo turto sektoriaus sulėtėjimo ir nuviliančios paklausos vidaus rinkoje po karantino priemonių atšaukimo praėjusių metų gruodį.
SAUGUMAS IR GYNYBA
1. Kinija stato pakilimo taką Tritono saloje – arčiausiai Vietnamo esančiame savo priešakiniame punkte
Pasak neseniai pasirodžiusių žiniasklaidos pranešimų, naujos palydovinės nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad Kinija stato pakilimo taką Tritono saloje (kurią kinai vadina Džongdziano sala) – ginčijamoje teritorijoje Pietų Kinijos jūroje, dėl kurios nesutaria Kinija, Taivanas ir Vietnamas. Šioje Kinijos 1974 m. okupuotoje ir nuo tada kontroliuojamoje saloje vystoma nauja karinė ir civilinė infrastruktūra.
Nors šiose naujienose galima įžvelgti nerimą keliančių augančios karinės įtampos požymių, Kinija deda visas pastangas, kad išvengtų jau ir taip įtampos persmelktų santykių su Vietnamu eskalacijos. Pakilimo taką galima vertinti kaip labiau pritaikytą civiliniams tikslams: atrodo, kad jis bus gerokai trumpesnis (maždaug 630 m ilgio) nei Kinijos iki tol statyti pakilimo takai kitose salose, taigi jame naudojamų orlaivių dydis bus ribotas. Tiek Kinijos, tiek Vietnamo valdžia į šiuos pranešimus žiniasklaidoje reagavo atsargiai. Vietnamo užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalies vyriausybė tikrina pranešimus apie Kinijos veiklą. O Kinijos užsienio reikalų ministerija pakartojo savo ilgalaikę poziciją, kad „Džongdziano sala yra Sišos salyno, kuris visada buvo Kinijos teritorija, dalis. Statybos, kurias Kinija vykdo savo pačios teritorijoje, yra etiškos, teisėtos ir joms negali būti jokių priekaištų.“
Į šiuos pranešimus taip pat sureagavo Taivano, kurio teritorinės pretenzijos Pietų Kinijos jūroje didžiąja dalimi sutampa su Kinijos, užsienio reikalų ministerija. Ji pažymėjo, kad „Kinijos Respublikos (Taivano) teisės į žemę ir aplinkinius vandenis šioje teritorijoje negali būti ginčijamos“.
2. Kinijos ir Filipinų konfrontacija Pietų Kinijos jūroje
Rugpjūčio 5 d. Antrojoje Tomaso seklumoje ginčijamose Spratlio salose įvyko pavojinga, vis dažniau įsiplieskianti konfrontacija tarp Kinijos ir Filipinų pakrančių apsaugos tarnybų laivų. Kinijos pakrantės tarnybos pareigūnai užblokavo Filipinams priklausantį frachtuojamą tiekimo laivą ir panaudojo vandens patranką. Šiuos veiksmus pasmerkė ir Filipinų ginkluotosios pajėgos, ir Filipinų pakrantės tarnyba – pavadino juos „pavojingais“ ir „visiškai neatsakingais laivo įgulos saugumo atžvilgiu bei pažeidžiančiais tarptautinę teisę“.
Į incidentą sureagavo keletas šalių, reikšdamos paramą Filipinams: Jungtinių Valstijų valstybės departamentas išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad „KLR manevrai varžo Filipinų teisėtą naudojimąsi laivybos atviroje jūroje laisve“, Australijos ambasadorė Filipinuose išreiškė susirūpinimą dėl „pavojingų ir destabilizuojančių“ veiksmų, o Japonijos ambasada pažymėjo, jog „persekiojimas ir veiksmai, kuriais trukdoma vykdyti teisėtą veiklą jūroje ir keliamas pavojus laivybos saugumui“ yra „visiškai nepriimtini“.
VERSLAS IR TECHNOLOGIJOS
1. Dar vienas ledo kubelis ir taip šaltoje JAV ir Kinijos santykių taurėje
JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė vykdomąjį potvarkį, draudžiantį tam tikras amerikiečių investicijas į Kinijos pažangiųjų technologijų bendroves, kurių produktai, kaip antai puslaidininkiai, dirbtinis intelektas ar kvantinės kompiuterių technologijos, gali būti naudojami Kinijos kariniams, žvalgybiniams, priežiūros ir kibernetiniams pajėgumams gerinti. Visgi Jungtinių Valstijų iždo sekretorė Janet Yellen JAV investicijų nutraukimą motyvuoja siekiu stiprinti šalies nacionalinį saugumą ir reaguoti į žmogaus teisių pažeidinėjimą. Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai Liu Pengju reaguodamas pažymėjo, kad „pastarieji investicijų apribojimai labai pakenks Kinijos ir Amerikos bendrovių interesams ir investuotojams, trukdys vykdyti įprastą verslo bendradarbiavimą tarp dviejų šalių ir sumažins tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą JAV verslo aplinka“.
MOKSLAS, SVEIKATA IR APLINKA
1. Taifūnas „Doksuri“ įplieskė visuomenės nepasitenkinimą vyriausybe
Viena svarbiausių rugpjūčio naujienų buvo Kinijos pakrantėje siautęs, smarkiausias liūtis per 140 metų atnešęs taifūnas „Doksuri“. Jis Pekine ir aplinkinėse Tiandzino bei Hebėjaus provincijose sukėlė bene didžiausius visų laikų potvynius. Dėl šių rekordinių potvynių šiaurės Kinijoje provincijos valdžia priėmė sprendimą nukreipti vandenį iš perpildytų rezervuarų į apgyvendintas vietoves, kad nuo sunkiausių padarinių apsaugotų Pekiną. Sprendimas nukreipti potvynio vandenis kartu su prastu valdžios pasiruošimu ir komunikacija įžiebė masinį visuomenės pyktį, peraugusį į protestus. Internete piliečiai taip pat kritikavo Pekino ir Siongano prioritetizavimą kitų miestų sąskaita.
Vis dėlto kritika vyriausybei buvo aktyviai cenzūruojama „pozityvumo sklaidos“ turiniu. Užuot aptaręs valdžios nepasiruošimą valdyti stichinės nelaimės padarinius ir negebėjimą pripažinti potvynių sukeltas nelaimes, partijos laikraštis „People’s Daily“ skaitytojams pateikė gausybę perdėtai pozityvių istorijų apie herojiškus poelgius ir aukštino visus, kurie pasiaukojo partijos ir liaudies labui, pavyzdžiui: „Heilongdziango provincijos Vanšano kaimo partijos sekretorius Sun Čingbo rizikuodamas gyvybe išgelbėjo iš potvynio penkis kaimiečius“. Iš tiesų ši publikacija yra vienas iš gausybės bandymų nukreipti visuomenės dėmesį nuo valdžios negebėjimo reaguoti į stichines nelaimes. Dar vienas pavyzdys – 2008 m. Sičuaną nuniokojęs žemės drebėjimas, nusinešęs apie 69 000 gyvybių, tarp jų – apie 5000 moksleivių. 2018 m. vietos valdžia pareiškė, kad žemės drebėjimo dešimtmetis turėtų būti skirtas ne atminimui, o „dėkingumui“ už visus „gražius, švarius“ naujus pastatus ir „didžiulę meilę“, kurią šalis ir partija parodė vietos gyventojams po katastrofos. Tad neturėtų stebinti, kad naujienos apie stichinės nelaimės valdymą pranyksta pompastiškų, valdžiai palankių pranešimų sraute.
VISUOMENĖ IR KULTŪRA
1. Kinijos komunistų partija teiks pirmenybę nebe kiekybei, o kokybei
Nepaisant Kinijos populiacijos mažėjimo, Kinijos komunistų partija toliau džiaugiasi naujais narių skaičiaus rekordais. Pasak KKP organizacijos skyriaus, iki 2022 m. birželio kasmetinis partijos narių padidėjimas siekė 1,32 mln. narių. 2021-ieji partijai buvo išskirtiniai metai: rekordinis narių skaičiaus padidėjimas sutapo su 100-uoju KKP jubiliejumi ir siekė 4,38 mln. naujų narių (daugiau nei 80 proc. naujų narių nėra sulaukę 35-erių). Nors partijos narių skaičius netrukus turėtų pasiekti 100 mln., atrodo, kad partijoje pamažu persiorientuojama iš narystės kiekybės į kokybę.
Kelias į narystę KKP yra sudėtingas, kandidatams reikia įveikti dvejus metus trunkančią politinę patikrą. Norinčiųjų stoti į partiją anaiptol netrūksta, bet Kinijos jaunimas susiduria su dar griežtesne patikra, apimančia nuodugnesnį informacijos apie kandidatą rinkimą tokiose vietose kaip vietos bendruomenė. Net kai kandidatas patvirtinamas ir prisaikdinamas, visaverčio nario statusas jam suteikiamas tik po vienų metų bandomojo laikotarpio. Ši vis sudėtingesnė atrankos procedūra atspindi KKP vadovybės raginimą auginti naują, ideologiškai ištikimą partijos narių kartą, todėl tikėtina, kad narių skaičius ateityje augs lėčiau.
