MĖNESIO FRAZĖ: „Žemė gali gyventi be Japonijos, o be vandenynų – ne“ (地球可以没有日本，但不能没有海洋dìqiú kěyǐ méiyǒu rìběn, dàn bùnéng méiyǒu hǎiyáng).
Kontekstas. Godzila realiame gyvenime, dvigalvės žuvys ir kiti neįprasti gyviai – štai ką dabar rastumėte Ramiajame vandenyne, jei pasiduotumėte Kinijos dezinformacijos kampanijai prieš Japonijos sprendimą išleisti išvalytas nuotekas iš sugriautos Fukušimos atominės elektrinės. Kinijos internetinę žiniasklaidą užplūdo priešiškumo Japonijos veiksmams banga. „Žemė gali gyventi be Japonijos, o be vandenynų – ne“, – šis komentaras po Kinijos valstybinio transliuotojo CCTV įrašu surinko daugiau nei 129 000 patiktukų.
Kinijos vyriausybė Japonijos sprendimą sukritikavo kaip „itin savanaudišką ir neatsakingą veiksmą“ ir visiškai sustabdė jūros gėrybių importą iš Japonijos. Vis dėlto nuogąstavimų kilo ne tik dėl jūros gėrybių. Po didinamuoju stiklu pateko ir odos priežiūros gaminiai bei kasdienės namų apyvokos prekės.
Dabar kyla klausimas, ar Kinijos vartotojas ir toliau pasiduos visų japoniškų dalykų boikoto bangai, ar Japonijos atžvilgiu imsis kito veiksmo – kritikos, kuri yra didesnės priešiškos reakcijos simptomas, pasireiškiantis kiekvieną kartą tarp dviejų valstybių kilus teritoriniams ginčams ar kitokiai politinei trinčiai.
VIDAUS POLITIKA ir UŽSIENIO REIKALAI
1. G20 aukščiausiojo lygio susitikimas be Si
Dvi dienas (rugsėjo 9-10 d.) Naujajame Delyje (Indija) trukęs G20 aukščiausiojo lygio susitikimas baigėsi Afrikos Sąjungos įtraukimu į G20 ir nesėkme bandant pasmerkti Rusijos įsiveržimą į Ukrainą bendrame pareiškime. Kinija ir Rusija atmetė Maskvą kaltinančius žodžius ir galiausiai buvo pareikšta, kad „visos valstybės turi susilaikyti nuo grasinimo naudoti jėgą siekiant įgyti teritoriją“, nepaminint Rusijos. Kaip komentare teigė Kinijos stebėtojas Noah Barkinas, atrodo, kad „Pekinas nebesirūpina, kaip įtikinti Europą dėl savo pozicijos karo atžvilgiu. Solidarumas su Putinu yra svarbesnis prioritetas“.
Vis dėlto aukščiausiojo lygio susitikime Kinijos prezidentas Si Dzinpingas nedalyvavo – tai pirmas kartas, kai kuris nors Kinijos lyderis praleidžia G20 susitikimą. Užsienio reikalų ministerija nedetalizavo priežasties, dėl ko prezidentas Si Dzinpingas neatvyko į G20 susitikimą, tačiau egzistuoja keletas galimų paaiškinimų. Pirmasis paaiškinimas – Si Dzinpingas serga. Antrasis paaiškinimas – Si daugiausia dėmesio skiria vidaus prioritetams, nes Kinija dabar susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant silpnėjančią ekonomiką, mažėjančią eksporto ir importo, naujų investicijų apimtį, augančią vietos valdžios skolą ir vis labiau nerimą keliančią nekilnojamojo turto rinką. Trečiasis paaiškinimas – Si norėjo simboliškai sumenkinti G20 svarbą, taip atlikdamas „gadintojo“ vaidmenį, kaip teigė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais J. Sullivanas, bei kartu siekdamas padidinti BRICS ir kitų daugiašalių grupių, kuriose Pekinas turi stipresnę poziciją, įtaką. Ketvirtasis paaiškinimas – Si norėjo užgauti N. Modi dėl tarp dviejų valstybių kilusio pasienio ginčo ir akivaizdžiai palankios Indijos pozicijos JAV atžvilgiu.
Vietoj Si Dzinpingo Kinijai atstovavo premjeras Li Čiangas, antras pagal rangą šalies pareigūnas. Pažymėtina, kad jis neoficialiai susitiko su keliais pasaulio lyderiais:
- Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kolegai iš Kinijos privačiai išreiškė, kad Roma svarsto galimybę artimiausiais mėnesiais pasitraukti iš prieštaringai vertinamos Pekino iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, tačiau vis dar nori megzti tvirtesnius ir draugiškus santykius su Kinija. „Kyla klausimas, kaip, nepaisant mūsų pasirinkimo dėl iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, užtikrinti abipusiškai naudingą partnerystę,“ – kalbėjoMeloni.
- Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishis Sunakas išreiškė nuogastavimus Li dėl kaltinimų šnipinėjimu (už šnipinėjimą Kinijai buvo sulaikytas Jungtinės Karalystės Parlamento tyrėjas). R. Sunakas teigė, jog jam kilo „labai didelis susirūpinimas dėl bet kokio kišimosi į mūsų parlamentinę demokratiją, kuris yra akivaizdžiai nepriimtinas“. Kinijos užsienio reikalų ministerija atmetė kaltinimus šnipinėjimu kaip „visiškai nepagrįstus“ ir paragino „sustabdyti politinį ažiotažą“.
- JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat turėjo galimybę pasikalbėti su Li. Jis pažymėjo, kad „buvo kalbama apie stabilumą“, ir nurodė, kad susitikimas „visai nebuvo konfrontacinis“. Tai buvo aukščiausio lygio JAV ir Kinijos vadovų dialogas nuo J. Bideno ir Si Dzinpingo pokalbio per G20 susitikimą 2022 m. lapkritį Indonezijoje.
2. Dingęs dar vienas aukšto rango Kinijos pareigūnas
Jau kelias savaites viešumoje nesirodo Kinijos gynybos ministras Li Šangfu. Remiantis įvairiais žiniasklaidospranešimais, prieš generolą šiuo metu atliekamas tyrimas dėl korupcijos. Dennisas Wilderis, temų, susijusių su Liaudies išlaisvinimo armija, ekspertas, leidiniui „Financial Times“ teigė, kad įrangos departamente, kuriam anksčiau vadovavo Li, ilgą laiką buvo įsišaknijusi „baisiausia korupcija“ Kinijos kariuomenėje. Vis dėlto neaišku, ar Li pašalintas dėl ankstesnių pažeidimų, ar dėl naujų kaltinimų, apimančių laikotarpį, kuriuo jis ėjo gynybos ministro pareigas.
Vašingtono ambasadorius Japonijoje Rahmas Emanuelis savo komentare rašė: „Prezidento Si kabineto sudėtis dabar primena Agatos Kristi romaną „Ir tada nebeliko nė vieno“. Iš tiesų, tai prisideda prie netikėtų personalo pokyčių, įskaitant užsienio reikalų ministro Čin Gang pakeitimą ir dviejų generolų pašalinimą liepos mėnesį iš Liaudies išlaisvinimo armijos raketinių pajėgų. Šie pokyčiai įvyko be aiškių paaiškinimų, bet, kaip pažymėjo Vokietijos Maršalo fondo Indijos ir Ramiojo vandenynų programos generalinė direktorė Bonnie Glaser, „jie turėtų būti priminimas apie tai, kiek daug korupcijos yra sistemoje“.
3. Bendradarbiavimas svarbiau nei griežtesnis požiūris į Pekiną
Vokietijos Maršalo fondo parengtos 2023 m. Transatlantinių tendencijų ataskaitos, kuri remiasi Vakarų šalių visuomenės nuomonės apklausomis, pagrindinės išvados atskleidžia, kad Kinija nėra plačiai vertinama kaip saugumo iššūkis ir pasiryžimas plėsti bendradarbiavimą su Kinija klimato kaitos, žmogaus teisių, naujų technologijų, prekybos ir tarptautinės krizės srityse užgožia griežtesnį požiūrį. Taigi nestebina ir ataskaitoje nurodoma visuomenės nuomonės tendencija: visuomenė atsargiai vertina idėją siųsti ginklus ar karius į Taivaną tuo atveju, jei Kinija įsiveržtų į salą, tačiau ji pritartų, jei į tai būtų reaguojama diplomatinėmis priemonėmis ar sankcijomis.
4. Putino ir Vango susitikimas, atvėręs kelią Putino vizitui Kinijoje
Rugsėjo 20 d. Sankt Peterburge vyko Rusijos prezidento V. Putino ir Kinijos užsienio reikalų centrinės komisijos direktoriaus Y. Vango susitikimas. Abi šalys ankstesnį Si Dzinpingo vizitą Rusijoje įvertino kaip „istorinį“ ir pabrėžė didelę pažangą valstybių dvišaliuose santykiuose. Dabar jau įprasta retorika abi šalys patvirtino, kad „saugo teisėtas abiejų valstybių teises ir interesus ir deda naujas pastangas skatinti teisingą ir nešališką tarptautinę tvarką“, nepaminėdamos Ukrainoje tebesitęsiančio karo.
Vis dėlto svarbiausias šio susitikimo tikslas – nutiesti kelią antrajam valstybių vadovų susitikimui nuo karo Ukrainoje pradžios. Rusija jau patvirtino gandus – spalį Putinas lankysis Kinijoje paminėti 10-ųjų iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ metinių.
SAUGUMAS IR GYNYBA
1. Kinija pristato naują „morką“, bet Taivanui mojuoja sena „lazda“
Kinijos komunistų partijos (KPK) centrinis komitetas ir Valstybės taryba bendrai paskelbė išsamų planą, kaip pietrytinėje pakrantėje esančią Fudziano provinciją paversti demonstracine integruotos plėtros su Taivanu zona. Dokumente numatyta 21 konkreti priemonė siekiant palengvinti Taivano žmonių gyvenimą, studijas ir darbą Kinijoje ir sukurti „laisvesnę politinę aplinką žmonių kelionėms per sąsiaurį iš abiejų pusių“. Valstybinė naujienų agentūra „Global Times“ apibūdino dokumentą kaip „atitinkantį būsimos Taivano salos plėtros planą“ ir pažymėjo, kad jis „patraukė kai kurių Taivano gyventojų dėmesį, ir jie palankiai vertina patogumą ir patrauklumą, kurį galėtų suteikti šios galimybės“.
Vis dėlto Taivano vyriausybė entuziazmą dėl integracijos sutrypė. Ji atmetė Kinijos planą skatinti ekonominę integraciją kaip būdą gauti pinigų, kad būtų galima pagerinti prastėjančią šalies verslo aplinką, ir bergždžias pastangas užkariauti taivaniečių širdis ir protus, kad šie palaikytų komunistus.
Ekonominis „integracijos“ planas buvo parengtas tuo metu, kai Kinijos karinės jūrų pajėgos vykdė didžiausias aplink Taivaną karines pratybas. Reaguodama į tai, Taivano užsienio reikalų ministerija pakomentavo, kad „atsižvelgiant į tokio lygio grėsmę Taivanui, suintensyvėjusius veiksmus Pietų Kinijos jūroje ir rugpjūtį bendrai su Rusija vykdytas karines pratybas sunku patikėti, jog KLR vykstant ekonomikos nuosmukiui tikrai nori taikos“. Taigi kyla didelis klausimas, kaip Taivano žmonės turėtų interpretuoti šias dvilypes žinutes: viena vertus, Kinija siūlo taikios integracijos planą, tačiau tuo pačiu metu vykdo intensyvias karines pratybas.
VERSLAS IR TECHNOLOGIJOS
1. Naujausia įtampa tarp ES ir Kinijos
„Pasaulines rinkas dabar užtvindė pigesni kiniški elektromobiliai. Ir jų kaina yra dirbtinai mažinama skiriant didžiules valstybės subsidijas. Tai iškreipia mūsų rinką. Taigi, šiandien galiu pranešti, kad Komisija dėl elektrinių transporto priemonių iš Kinijos pradeda antisubsidinį tyrimą. Europa yra atvira konkurencijai,“ Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį nurodė suprantanti ES narių nerimą dėl Europos pramonės konkurencingumo.
Kaip buvo galima nuspėti, Kinija pareiškė, kad tyrimas yra „gryno protekcionizmo praktika“, kuri „rimtai sutrikdytų ir iškraipytų pasaulinę automobilių pramonės grandinę“. Be kritikos, Kinija taip pat ėmėsi taktikos „su gaisru kovoti ugnimi“ ir ateinantiems penkeriems metams išplėtė antisubsidinių muitų taikymą bulvių krakmolo importui iš Europos Sąjungos. Atsižvelgiant į tai, kad svarbią vietą Kinijoje užima Vokietijos automobilių pramonė ir ją bet kokie Pekino atsakomieji veiksmai gali paveikti labiausiai, reikėtų stebėti tolesnes Kinijos reakcijas.
2. „Huawei“ lustų proveržis?
„Huawei“ telefonas „Mate 60 Pro“ buvo išleistas su didžiulėmis fanfaromis, tačiau pateikiant mažai informacijos apie techninės įrangos specifikacijas. Tai privertė technologijas išmanančius klientus žvilgtelėti į įrenginio vidų. Rezultatas buvo stebinantis: naujasis modelis turi galingą „Kirin 9000s“ – pažangų 7 nm procesorių, kurį vidaus rinkoje pagamino „Semiconductor Manufacturing International Corp“ (SMIC). Tai rodo, kad Kinija daro didelę pažangą bandydama sukurti vidaus lustų ekosistemą, kuri padėtų jai tapti atsparesnei užsienio jėgų spaudimui ir neatsilikti nuo 5G technologijų pažangos.
Tai ne pirmas kartas, kai Kinija parodo, kad pasaulis turėtų būti pasirengęs laukti netikėtumų, kalbant apie Pekino ambicijas. Ši žinia taip pat turės įtakos konkurencijai tarp JAV ir Kinijos. „Huawei“ proveržis greičiausiai paskatins JAV dar atidžiau stebėti ir ieškoti naujų būdų pažaboti Kinijos technologinę pažangą ir riboti prieigą prie užsienio technologijų.
MOKSLAS, SVEIKATA IR APLINKA
1. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime „be nesąmonių“ dėl klimato srities užmojų nedalyvauja JAV ir Kinija
Rugsėjo 20 d. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas surengė aukščiausiojo lygio susitikimą dėl klimato srities užmojų. Pernai gruodį, pristatydamas šį aukščiausiojo lygio susitikimą, Guterresas pabrėžė, kad tai bus viršūnių susitikimas „be nesąmonių“ ir bus kviečiamos tik tos valstybės, kurios turi konkrečių, ambicingų planų, kaip pasiekti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį. Įdomu tai, kad dvi didžiausios teršėjos – Kinija ir JAV – nebuvo pakviestos, o tai aiškiai rodo, kad jos abi daro nepakankamai.
Abi valstybės dalyvaus 2023 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Dubajuje. Atrodo, kad JAV deda tam tikras pastangas šia linkme. Baltieji rūmai rugsėjo 21 d. paskelbė naujus kovos su klimato krize veiksmus, kurie „skatintų federalinę vyriausybę imtis priemonių, kad į klimato kaitos poveikį būtų atsižvelgiama sudarant biudžetą, vykdant viešuosius pirkimus ir priimant kitų agentūrų sprendimus ir kad būtų taupomi sunkiai dirbančių šeimų pinigai“. O Kinija renkasi apdairesnę retoriką dėl klimato: rugsėjo 21 d. kalbėdamas klimato forume Pekine Kinijos vyriausiasis klimato pasiuntinys Sie Dženhua pažymėjo: „Visiškai atsisakyti iškastinio kuro energijos yra nerealu.“
VISUOMENĖ IR KULTŪRA
1. Kinija nori uždrausti „nacionalinius jausmus įžeidžiančius“ drabužius
Remiantis neseniai paskelbtu teisinių pakeitimų projektu, asmuo, viešose vietose dėvintis drabužius, kurie „kenkia kinų tautos dvasiai ir įžeidžia kinų nacionalinius jausmus“, bus baudžiamas 5–10 dienų areštu ir 1000–3000 juanių (128–386 EUR) bauda. Susidarius rimtesnei situacijai asmuo gali būti baudžiamas 10–15 dienų areštu ir bauda iki 5000 juanių (644 EUR).
Įstatymo projektas Kinijoje įžiebė karštas diskusijas apie tai, kokie konkrečiai drabužiai ir aksesuarai įžeidžia kinų tautos jausmus. „Ar kostiumo dėvėjimas kenkia kinų tautos dvasiai?“ – platformoje „Weibo“ klausė vienas Kinijos vartotojas. Iš tiesų šis projektas grindžiamas neaiškia koncepcija – jame nėra aiškių kriterijų, todėl daugelis baiminasi, kad dėl pernelyg didelės laisvės interpretuoti įstatymu gali būti piktnaudžiaujama.
