Taivano rinkimų reikšmė ir laukiantys iššūkiai
Sausio 13 d. vykę Kinijos Respublikos (Taivano) prezidento ir parlamento (Įstatymų Leidžiamasis Juanis, 立法院) rinkimai praėjo be didesnės intrigos. Trijų kandidatų kovoje nugalėjo ir Taivano prezidentu buvo išrinktas kadenciją bebaigiančios prezidentės Cai Ingven (Tsai Ing-wen, 蔡英文) pavaduotojas Lai Čingte (Lai Ching-te, 賴清德), o viceprezidente tapo Taivano atstovė JAV, „katė kovotoja“[1] Siao Bikim (Xiao Bi-khim, 蕭美琴). Nepaisant politinės bombos, kurią susprogdino iki tol vienas kito atžvilgiu priešiškai nusiteikusių Nacionalistų partijos (geriau žinomos kaip Kuomintangas, KMT, 國民黨) ir Taivano tautos partijos (TPP, 民眾黨)[2] kandidatų paskelbto prezidentinio aljanso rinkimuose kūrimas (kuris, nenuostabu, tetruko keletą dienų), rinkimus laimėjo kandidatas, kuris per visą rinkiminį laikotarpį apklausose nebuvo užleidęs lyderio pozicijos. Naujojo prezidento ir viceprezidentės prisaikdinimas numatytas gegužės 20 dieną.
Tuo pat metu vykę 113 vietų[3] Taivano parlamento rinkimai, labiau sietini su gyventojų nuotaikomis ir partijų vidaus politikos įvertinimu, parodė, kad naujojo Demokratinės pažangos partijos (DPP, 民主進步黨) prezidento valdymo laikotarpis bus sudėtingas: 11-ajame Taivano parlamente nė viena partija neturės parlamentinės daugumos. Kaip nurodo Centrinė rinkimų komisija, rinkimus laimėjo Kuomintangas (KMT) (46,02 %, 52 mandatai), po jo išsidėstė Demokratinės pažangos partija (DPP) (45,13 %, 51 mandatas), Taivano tautos partija (TPP) (7,08 %, 8 mandatai) ir nepriklausomi kandidatai (1,77 %, 2 mandatai).
1 pav. 11-ojo Taivano parlamento sudėtis. Šaltinis: Centrinė rinkimų komisija, Įstatymų Leidžiamasis Juanis
Nepaisant nelanksčios[4] rinkimų sistemos Taivane, rinkėjų aktyvumas (71,28 %) yra gana įspūdingas (palyginimui: 2020 m. Lietuvos Seimo rinkimų metu aktyvumas siekė 47,81 %). Nepaisant to, šių metų aktyvumo rezultatas buvo antras nuo apačios (po 2016 m. rinkimų) šalies rinkimų istorijoje. Daugiau nei 3 procentais mažesnis rinkėjų aktyvumas byloja, kad prie balsadėžių vedė pragmatiniai pasirinkimai. Panašu, kad, nepaisant Kinijos ir Taivano opozicinių partijų pastangų rinkimus vaizduoti kaip referendumą dėl taikos arba karo (užsienio žiniasklaida taip pat aktyviai naudojo šį naratyvą), žvanginimai ginklais nelėmė rinkėjų suaktyvėjimo.
| Rinkimų metai | Prezidento rinkimai | Parlamento rinkimai |
| 2024 m. | 71.86% (-3.04%) | 71.28% (-3.65%) |
| 2020 m. | 74.90% | 74.93% |
| 2016 m. | 66.27% | 66.34% |
| 2012 m. | 74.38% | 74.47% |
2 pav. Rinkėjų aktyvumas 2024 m. rinkimuose. Šaltinis: Centrinė rinkimų komisija
Pagrindiniai akcentai:
1. Lai – mažumos prezidentas. Lai pergalė – istorinė; jo partija, DPP, yra pirmoji, kurios prezidentas pergalę iškovojo daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Visgi jam pavyko surinkti tik 40,05 % visų balsų (palyginimui: 2020 m. rinkimuose Cai Ingven iškovojo 57,13 % balsų). Tai rodo, kad Lai Čingte startinės pozicijos yra reikšmingai silpnesnės, tad prezidentavimo pradžioje laukia nemažai iššūkių, dėl kurių reikės imtis ryžtingų sprendimų. Kita vertus, prie Lai pergalės nemažai prisidėjo populiari, tarptautinėje arenoje puikiai žinoma buvusi Taivano atstovė JAV Siao Bi-kim, o tai puikiai atspindi rinkėjų nuotaikas: norą matyti Cai eros užsienio politikos tęstinumą, glaudžius ir aktyviai plėtojamus santykius su JAV ir kitomis Vakarų partnerėmis, taip pat išlaikyti status quo Taivano sąsiauryje. Būtent šis prezidento ir viceprezidentės derinys didesnei daliai rinkėjų pasirodė kaip tiksliausiai atspindintis šią kryptį.
2. DPP užsienio politikos tęstinumas. Ko gero, vienas pagrindinių raktažodžių porinkiminėse kalbose ir analitikų vertinimuose buvo „tęstinumas“. Vis dėlto palyginti silpnesnė DPP startinė pozicija signalizuoja, kad visuomenė yra labiau susiskaldžiusi ir prireiks daug daugiau dėmesio norint ištaisyti ankstesnės administracijos vidaus politikos klaidas, tuo pat metu išlaikant Cai pradėtą politikos trajektoriją.
3. Naujojo parlamento efektyvumas priklausys nuo konsensuso paieškų sėkmės. 11-ojo Įstatymų Leidžiamojo Juanio laukia sudėtingas politinių diskusijų ir konsensuso paieškų metas. Palyginti su praeitais rinkimais, KMT laimėjo 14 mandatų daugiau, TPP gavo 3 mandatus, o DPP prarado net 10 vietų. Iš viso KMT frakcijoje yra 54 parlamentarai (prisijungus 2 nepriklausomiems parlamento nariams), o TPP priėmė sprendimą išlikti trečiąja jėga. Rinkimų rezultatai rodo: iki šiol vyravusį DPP ir KMT dominavimą politinėje padangėje keičia trečiojo pasirinkimo – TPP – atsiradimas. Naujajame parlamente būtent ši partija taps „laukine korta“ ir atliks itin svarbų vaidmenį parlamento balsavimuose, ypač, tikėtina, užsienio politikos, Kinijos ir Taivano santykių, saugumo politikos srityse, kuriose KMT ir DPP požiūriai neretai kardinaliai išsiskiria. Kita vertus, situacija vidaus politikoje – kitokia; sveikatos apsaugos, švietimo ir kitose srityse galima tikėtis daug didesnės politinės vienybės.
Neturint daugumos šiame parlamente kylantys iššūkiai ryškėja jau nuo pirmų dienų. Pavyzdžiui, renkant naują parlamento pirmininką DPP kandidatui, buvusiam parlamento pirmininkui, nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus. Tuo tarpu TPP šioje situacijoje nusprendė pasirodyti kaip trečioji jėga ir iškėlė savo kandidatą. Finaliniame balsavime visi TPP parlamentarai nusprendė susilaikyti, tad, surinkus balsų daugumą pergalė atiteko KMT „sunkiasvoriui“ Han Kuoju (Han Kuo-yu, 韓國瑜) – kontraversiškai politinei figūrai net savoje partijoje, atstovaujančiai „tamsiai mėlynos“[5] elektorato grupės interesams. Erikui Ču (Eric Chu, 朱立倫), KMT pirmininkui, priklausančiam partijos nuosaikesnių pažiūrų šakai, tai gali kelti papildomų iššūkių. Han tapimas parlamento pirmininku neabejotinai gali apsunkinti ir taip sudėtingą situaciją parlamente.
Kinijos reakcija į rinkimus
Demokratinės pažangos partijos išsilaikymas Vykdomajame Juanyje[6] (vyriausybė: Executive Yuan, 行政院) ir tęstinumo akcentavimas didžiąja dalimi atliepia ir tai, ko galima tikėtis iš Kinijos – agresyvesnės ir bekompromisės politikos tęstinumo. Kelios dienos po rinkimų Kinija surengė jau rutina tapusius oro pajėgų manevrus netoli Taivano krantų.
DPP atstovo pergalė prezidento rinkimuose neabejotinai neparanki Pekinui: tą galima spręsti iš griežto tono. Sausio 17 d. Kinijos Taivano reikalų biuro atstovas Čen Binhua (Chen Binhua, 陈斌华) pabrėžė, kad Taivano rinkimų rezultatai nekeičia fakto dėl Kinijos ir Taivano susijungimo ateityje. Čen taip pat patikino: „Mūsų pažadas neatsisakyti jėgos naudojimo absoliučiai nėra nutaikytas į tėvynainius Taivane. Taikomės į išorinių jėgų kišimąsi ir mažytę Taivano nepriklausomybės separatistų grupę bei jų separatistinius veiksmus.“
Atmosfera gerokai įkaito ir po vasario 14-osios incidento prie Kinmeno salų, kai Kinijos žvejybinis laivas, kurį dėl nelegalaus Taivano vandenų kirtimo ėmė vytis Taivano pakrančių apsaugos laivas, apvirto ir žuvo du Kinijos žvejai. Džu Fenglian (Zhu Fenglian, 朱凤莲), Kinijos Taivano reikalų biuro atstovė, kaltinimus metė tiesiai DPP, teigdama, kad „partija naudoja įvairius pasiteisinimus dėl prievartinio Kinijos žvejybinių laivų sulaikymo ir imasi pavojingų ir agresyvių veiksmų prieš kinų žvejus“. Vis dėlto šis įvykis rodo pokytį nuo nusistovėjusio status quo, kai tiek Kinija, tiek Taivanas laikydavosi nerašytų taisyklių dėl teritorinių vandenų linijų, o tai sietina su Taivano rinkimų rezultatais ir DPP išsilaikymu valdžioje. Pasak DPP tarptautinių reikalų departamento direktoriaus Li Ven (Li Wen, 李問), konvencijų nepaisymas ir nykstančios Taivano teritorinių vandenų linijos kelia didelį nerimą. Li teigimu, „visa tai parodo platesnį agresyvių Pekino veiksmų, pasireiškiančių Kinijos kariuomenės dažnai vykdomais Taivano sąsiaurio vidurio linijos kirtimais, o dabar – ir prie Kinmeno salų vandenų, kontekstą“.
Kinijos „Dvi sesijos“
Po Taivano rinkimų rezultatų tikėtis Kinijos požiūrio pokyčio būtų nelabai realu. Per kovo pradžioje vykusias „Dvi sesijas[7]“ naujojo premjero Li Čiango (Li Qiang, 李强) pristatyta vyriausybės darbo ataskaita iš pirmo žvilgsnio savo forma neišsiskyrė – joje Taivano tematika tradiciškai paliečiama aptakiai. Vis dėlto jos turinyje galima iš dalies įžvelgti Kinijos įtūžį dėl Taivano rinkimų – 2024 m. ataskaitoje Taivano tematikos dalyje tebevyrauja griežtas tonas. Bendros politikos Taivano atžvilgiu gairėse paminėtas „taikus vystymasis“ netgi galėjo suteikti šiek tiek pozityvumo, palyginti su 2023 m. ataskaita. Vis dėlto buvo viena smulki, bet labai reikšminga detalė: 2023 m. ataskaitoje vartota frazė „taikus susijungimas“ 2024 m. ataskaitoje pakeista į „Kinijos susijungimas“. Žodžio „taikus“ vengimas signalizuoja, kad įtampa tarp Taivano ir Kinijos tikrai nenuslūgs ir pasireikš ekonominio, karinio ir diplomatinio spaudimo tęstinumu. Be to, griežtą, bekompromisę Kinijos poziciją Taivano atžvilgiu rodo ir kitas pokytis: praeitų metų ataskaitoje vyravusį veiksmažodį „turėtume“ (angl. should) pakeitė žodis „padarysime“ (angl. will).
Vis dėlto dabartinių laikų kontekste Taivano ir Kinijos „taikus susivienijimas“ įsivaizduojamas kaip niekad sunkiai, o taivaniečių identitetui išgyvenant transformaciją Pekinas bus priverstas persvarstyti savo strategiją, nes iki šiol dominavusios agresyvios priemonės davė atvirkštinį rezultatą. Visa tai puikiai atsispindi neseniai Si (Xi Jinping, 习近平) pasakytoje kalboje, kurioje akcentuojamas patriotiškų, susivienijimui pritariančių jėgų Taivane stiprinimas ir būtinybė „užkariauti Taivano visuomenės širdis ir protus“. Visgi artimiausiu metu agresyvi Kinijos kariuomenės laikysena Taivano sąsiauryje ir užsienio politika Taivano atžvilgiu nešvelnės. Prioritetais išliks kuo didesnė Taivano izoliacija tarptautinėje erdvėje, Taivano diplomatinių partnerių persiviliojimas ir daugialypis spaudimas kitoms šalims, mezgančioms glaudesnius santykius su Taivanu.
