Baltijos šalių gyventojai laiko Kiniją ekonomine supervalstybe, kuri prisideda prie mažų šalių, tokių kaip Baltijos šalys, vystymosi, nepaisant Pekino keliamų iššūkių taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai.
Kinijos informacinė įtaka Baltijos šalims: rizika ir stiprybės
Baltijos šalių gyventojai laiko Kiniją ekonomine supervalstybe, kuri prisideda prie mažų šalių, tokių kaip Baltijos šalys, vystymosi, nepaisant Pekino keliamų iššūkių taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai.
Tai viena iš svarbiausių naujojo tyrimo, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Kinijos informacinei įtakai Baltijos šalyse, išvadų.
Tyrimas grindžiamas Rytų Europos studijų centro (RESC) kartu su Latvijos tarptautinių reikalų institutu (Latvija) ir Tarptautiniu gynybos ir saugumo centru (Estija) atliktais nacionaliniais tyrimais, kuriais siekiama įvertinti trijų Baltijos šalių visuomenių imlumą ir atsparumą Kinijos įtakai informacinėje srityje. Atsakymai buvo renkami derinant tikslinių grupių ir visos šalies apklausas, o klausimai sugrupuoti pagal tris skirtingas sritis: ekonominę, vertybinę ir geopolitinę. Ataskaitoje pateikiami išsamūs šalių profiliai ir lyginamųjų rezultatų santrauka, o pabaigoje – politinės rekomendacijos.
Apklausos rezultatai rodo, kad visų trijų šalių visuomenės yra labai jautrios ekonominiams naratyvams.
Apklausos rezultatai rodo, kad visų trijų šalių visuomenės yra labai jautrios ekonominiams naratyvams. Tai gali reikšti tendenciją atskirti ekonominius klausimus nuo politinių, tačiau kartu gali būti ir pragmatizmo požymis, nes respondentai mano, kad Kinija yra svarbus, netgi būtinas gerovės kūrimo šaltinis stagnuojančioms arba menkai augančioms Vakarų ekonomikoms. Tyrimas rodo, kad strateginę komunikaciją reikia sutelkti į Kinijos ekonominių spąstų ir spaudimo taktiką bei ketinimus pakenkti demokratiniams procesams.
Šiek tiek stebina tai, kad lietuviai, atrodo, yra ypač imlūs Kinijos „abipusiškai naudingos situacijos“ diskursui, kuriame pabrėžiamas ekonomiškai naudingas dvišalių santykių tarp šalių pobūdis. Tai gali būti tiesioginis atsakingų institucijų nepakankamo strateginio informavimo apie ilgalaikį ekonominį poveikį rezultatas, nes daugelis mano, kad, pasikeitus Kinijos ir Lietuvos santykiams, gali kilti ekonominių nuostolių.
Vertybinėje ir politinėje srityse nuomonėms didelę įtaką daro įsitikinimas, jog mažos valstybės laikomos nepajėgiomis daryti įtaką pasauliniams politiniams procesams; visose trijose Baltijos šalyse labiausiai (63–73 proc.) sutinkama su teiginiu, kad jų šalis neturėtų kištis į Kinijos reikalus.
Vertybinėje ir politinėje srityse nuomonėms didelę įtaką daro įsitikinimas, jog mažos valstybės laikomos nepajėgiomis daryti įtaką pasauliniams politiniams procesams; visose trijose Baltijos šalyse labiausiai (63–73 proc.) sutinkama su teiginiu, kad jų šalis neturėtų kištis į Kinijos reikalus. Estai Kinijos norminių ir politinių naratyvų atžvilgiu nusiteikę skeptiškiausiai, tačiau taip pat demonstruoja stebėtinai skeptišką požiūrį į JAV lyderystę Europoje.
Apskritai pagrindiniai veiksniai, skatinantys visose trijose Baltijos šalyse priimti Kinijai palankius naratyvus, yra ekonominis pragmatizmas, mažos valstybės mąstysena, nepasitikėjimas savo vyriausybe, socialinis ir ekonominis nesaugumas ir socialinis ir politinis konservatyvumas.
Ataskaitoje rekomenduojama stiprinti Kinijos informacinės darbotvarkės Baltijos šalyse stebėseną bei analizę ir nagrinėti šią darbotvarkę kitų Kinijos naudojamų „aštriosios galios“ priemonių kontekste.
Ataskaitoje rekomenduojama stiprinti Kinijos informacinės darbotvarkės Baltijos šalyse stebėseną bei analizę ir nagrinėti šią darbotvarkę kitų Kinijos naudojamų „aštriosios galios“ priemonių kontekste. Joje politikos suinteresuotieji subjektai raginami stiprinti strateginę komunikaciją atskleidžiant ilgalaikius Kinijos geopolitinius motyvus, priemones ir būdus daryti įtaką ir naudą, kurią ji gauna iš Rusijos dezinformacinės veiklos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas visuomenės grupėms, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dezinformacijos, taip pat klausimams, dėl kurių visuomenė neturi aiškios nuomonės. Ataskaitoje taip pat raginama stiprinti Baltijos šalių visuomenių atsparumą ekonominiam spaudimui ir, svarbiausia, pasitikėjimą mažų demokratinių valstybių gebėjimu ginti savo pamatines vertybes ir interesus, kuriant koalicijas ir vykdant aktyvią užsienio politiką.
Daugiau informacijos: Simona Merkinaitė, Rytų Europos studijų centras, [email protected]
Skaitykite pilną publikaciją (anglų k.) čia.
Vyr. projektų vadovė, sukaupusi patirtį paraiškų rašymo, projektų valdymo srityje bei darbo nevyriausybiniame sektoriuje. RESC vadovauja projektų programai, kuria siekiama gilinti politinių procesų analizę, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, glaudinti dialogą tarp ekspertų bei suteikti tikslinę pagalbą pilietinei visuomenei. Šiuo metu vykdomi projektai su National Endowment for Democracy, USAID, Europos Komisijos, įvairių diplomatinių atstovybių, bei fondų, tokių kaip Konrad Adenauer Stiftung finansavimu. Iki prisijungimo prie RESC komandos 2021 m. – Lietuvos Atviros Fondo Europos programos ekspertė. Domisi politine teorija ir filosofija, XX a. istorijos atminties ir tapatumo klausimais, politiškumo bei režimų raida. Leidinių Naujasis Židinys-AIDAI, Bernardinai.lt, New Eastern Europe, Visegrad Insight, Democracy Seminar bendraautorė, yra mokslinių studijų autorė, kalba anglų ir rusų kalbomis. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute rašo disertaciją apie Hannos Arendt politiškumo sąvoką.
Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Vilniaus universitete (Lietuva); buvęs vyresnysis vizituojantis mokslininkas Kinijos Fudan (Šanchajus, 2011) ir Zhejiang (Hangzhou, 2013) universitetuose, taip pat Kolumbijos universitete (Niujorkas, JAV, 2017, Fulbright Scholar programa); dviejų knygų apie šiuolaikinius Kinijos, Rusijos ir Indijos santykius (2016 m.) ir priešmodernistinių neeuropietiškų civilizacijų istorijos (2018 m. bendraautorystė) autorius.
Dr. Bērziņa-Čerenkova yra Rygos Stradinio universiteto Kinijos studijų centro vadovė, Latvijos tarptautinių reikalų instituto Azijos programos vadovė ir Europos analitinių centrų tinklo apie Kiniją narė.
Ji studijavo Pekino kalbų universitete, Pekino normaliajame universitete ir t. t. Apgynusi daktaro disertaciją apie tradicinį kinų kalbos diskursą Hu Jintao pranešime Kinijos komunistų partijos 17-ajam nacionaliniam suvažiavimui, ji dirbo vyresniąja vizituojančia mokslo darbuotoja Fudano universiteto Filosofijos fakultete, Šanchajuje, Kinijoje (2014/15 m.) ir Fulbright vizituojančia mokslininke Rytų Azijos studijų centre, Stanfordo universitete, JAV (2019/20 m.). Dr. Bērziņa-Čerenkova publikuoja straipsnius apie KLR politinį diskursą, šiuolaikinę Kinijos ideologiją, ES ir Kinijos santykius, taip pat „Diržo ir kelio” bei kitas transkontinentines jungčių iniciatyvas.
Tomas yra Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) studijų vadovas, vizituojantis profesorius Europos koledžo Europos tarpdisciplininių studijų departamente, Latvijos tarptautinių reikalų instituto asocijuotasis bendradarbis.
Vilniaus universitete įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, Londono karališkajame koledže – karo studijų magistro laipsnį, Liverpulio universitete – verslo administracijos magistro laipsnį. Anksčiau 2001-2004 m. dirbo Baltijos gynybos koledžo Gynybos studijų instituto direktoriaus pavaduotoju, vėliau, 2005-2008 m., – koledžo dekanu. Eidamas pastarąsias pareigas, jis taip pat buvo žurnalo „Baltic Security and Defence Review” redaktorius. 1998-2001 m. ir 2005 m. Tomas dirbo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamente.
2015 m. rugpjūčio 1 d. Dmitri Teperik prisijungė prie ICDS kaip strateginės komunikacijos tyrėjas, o vėliau ėjo vyriausiojo vykdančiojo direktoriaus pareigas (2016-23 m.). Jis turi daugiau nei 10 metų patirties, kai kaip direktorius arba pagrindinis temos ekspertas prisidėjo prie įvairių tarptautinių mokslinių tyrimų projektų, tarpdisciplininių studijų, vystomojo bendradarbiavimo programų, profesinio mokymo ir informavimo veiklos, susijusios su visapusišku atsparumu ir kompleksinėmis priemonėmis prieš priešišką įtaką ir dezinformaciją. Tarp svarbiausių temų – visuomenės atsparumą ir sanglaudą lemiantys socialiniai-psichologiniai veiksniai, kognityvinis saugumas, tarpsektorinis krizių valdymas, žiniasklaidos vartojimas, situacijos suvokimas informacinėje aplinkoje, socialinės žiniasklaidos poveikis, taip pat strateginės komunikacijos ir grupės elgsenos modelių tarpusavio priklausomybė. Pagrindinės jo darbų temos – Ukraina, Baltijos šalys ir pokomunistinės Rytų Europos šalys.
RESC Naujienlaiškis
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.