Pagrindiniai akcentai:
- Kinijos sąveika su VRE regionu ir jos suformuoto bendradarbiavimo modelio tikslas buvo ne tik ekonominė diversifikacija, bet ir politinės (norminės) įtakos stiprinimas. Sąveikos su regionu mechanizmo neefektyvumą lėmė tai, kad Kinijos regiono formavimas VRE yra veikiamas istorinių, ideologinių paskatų (socialistinė praeitis) ir savito požiūrio į regioną (paveikesnis). Xi aktyvistinės užsienio politikos fone Kinijos regiono formavimo strategija ir pastangos plėsti politinę ir ekonominę įtaką atsisuko prieš ją pačią: dalis regiono šalių tapo vienomis iš ryškiausių Kinijos kritikių Vakaruose.
- Priešingai, nei neretai akcentuojama Vakaruose, teiginys, jog „Kinija perka regioną“, yra neteisingas. Kinijos ekonominis pėdsakas regione yra minimalus, išskyrus didesnę priklausomybę nuo importo, o Vakarų Balkanuose – nuo paskolų. Nors regiono šalys išreiškė paramą Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvai (JKI), daugelyje šalių nėra vykdomi jokie JKI projektai.
- Lietuvos pozicija Kinijos atžvilgiu sukūrė gana nemalonų didelėms šalims precedentą. Vis dėlto Lietuvos kritika atspindi ir bendrą daugelio VRE šalių nusivylimą Kinijos vykdomu bendradarbiavimu ir įtakos plėtra.
- Nekyla abejonių, jog Kinijos ir VRE bendradarbiavimo formatas išgyvena egzistencinę krizę. Tikėtina, kad dalis formato šalių paseks Lietuvos pavyzdžiu, tačiau kartu pastebimas suaktyvėjęs Kinijos dialogas su kitomis VRE šalimis ir pastangos sustiprinti savo pozicijas regione.
- Dešimtmečius vyravusi ES politika Kinijos atžvilgiu buvo išskirtinai grįsta ekonominiu pragmatizmu. Visgi pastaruoju metu vis daugiau ES šalių išreiškia nerimą dėl Kinijos įtakos ir globalių ambicijų. ES politika Kinijos atžvilgiu pradeda keistis, itin svarbų vaidmenį šiame dvišalių santykių „perkrovimo“ procese vaidina Vidurio ir Rytų Europos šalys. Tačiau aktyvios Kinijos pastangos stiprinti santykius su ES šalimis, ypač Vengrija, Graikija ir iš dalies Lenkija, signalizuoja, jog bendros ES politikos Kinijos atžvilgiu formavimas yra menkai tikėtinas.
