Ar Kinijos prezidento Si Dzinpingo maisto saugumo iškėlimas į prioritetų viršūnę gali padėti įtikinti Rusiją grįžti prie Juodosios jūros grūdų iniciatyvos? Vargu.
Si susirūpinimą dėl maisto saugumo išreiškė jau 2013 metais, iškart po to, kai atėjo į valdžią. Kinijos prezidentas teigė, kad “kinai turi tvirtai laikyti savo ryžių dubenėlius savo rankose, o grūdus daugiausiai išsiauginti patys”[1], taip išreikšdamas ambiciją, kad Kinija turėtų tapti mažiau priklausoma nuo importo kuomet auga geopolitinė įtampa su JAV ir jos sąjungininkėmis. Tad nenuostabu, kad 2022 m. vykusiame Centrinės finansų ir ekonomikos komisijos posėdyje Si maisto saugumą pavadino “nacionaliniu prioritetu”[2].
Visgi Kinijos vidinis pajėgumas išmaitinti savo gyventojus yra ribotas. Ji turi tik 9% pasaulio dirbamos žemės ir 6% gėlo vandens. Todėl neturėtų stebinti, kad Kinija importuoja daugiau žemės ūkio produkcijos nei bet kuri kita šalis. Kalbant apie Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, ji buvo didžiausia grūdų gavėja (po Ispanijos ir Turkijos, kurios atitinkamai gavo 6 ir 3,2 mln. t) – 8 mln. tonų, o tai yra beveik ketvirtadalis Ukrainos krovinių su grūdais. Tiesa, kitą reikšmingą ketvirtadalį sudarė globalių Pietų šalys, tokios kaip Pakistanas (61,8 tūkst. t), Libanas (98,4 tūkst. t), Etiopija (282,8 tūkst. t.), kurios dėl klimato kaitos, vidinių politinių konfliktų ir kitų faktorių kenčia nuo maisto stygiaus.
Atrodytų, kad Kinija iš tiesų turėtų būti suinteresuota atnaujinti sustabdytą Juodosios jūros grūdų iniciatyvą ir turėtų spausti Rusiją. Tačiau tokių pastangų nesimato. Net ir atsižvelgiant į potencialiai neigiamą poveikį jos ekonomikai, Kinija gali ignoruoti Vakarų inicijuotą spaudimo kampaniją prieš Maskvą dėl kelių esminių priežasčių.
Pirma, ji yra gerai diversifikavusi žemės ūkio produktų tiekėjų grandines. Remiantis Kinijos Liaudies Respublikos bendrosios muitinės administracijos duomenimis, pagrindinės šalys, be Ukrainos (1,1 mln. t.) Kinija sausio-birželio mėn. importavo žemės ūkio produktus iš JAV (1,6 mln. t.), Australijos (1,6 mln. t.), Kanados (832,6 tūkst. t.) bei ES (684,6 tūkst. t.). Tai, kad Kinijos žemės ūkio prekybos keliai pasikeitė ir dabar ji turi daug daugiau alternatyvų importuoti iš kitų šalių, pabrėžia ir Kinijos vyriausybės kontroliuojamas naujienų puslapis Global Times, teigdamas, kad Juodosios jūros grūdų iniciatyvos sustabdymas turės ribotą įtaką jai.
Antra, dėl pandemijos šoko tiekimo grandinėms, klimato kaitos sukeltų gamtinių nelaimių bei geopolitinių įtampų, Kinija turi sukaupusi gausias grūdų atsargas. Anot Nacionalinės maisto ir strateginių rezervų administracijos, grūdų atsargos vienam gyventojui siekia 480 kilogramų, o tai viršija tarptautiniu mastu rekomenduojamą 400 kilogramų grūdų ribą. Taip pat Kinija įsipareigojo šiais metais padidinti savų grūdų atsargų biudžetą, kurio vertė sieks beveik 132,9 mlrd. juanių (17,4 mlrd. eurų), 19,3 mlrd. juanių (2,4 mlrd. eurų) daugiau nei praeitais metais.
Visgi grūdų tiekimo iniciatyvos neatnaujinimas potencialiai gali turėti ir neigiamą įtaką Kinijos reputacijai globalių Pietų šalyse. Šios šalys yra reikšmingos Ukrainos grūdų gavėjos, tad neabejotina, kad susirūpinimas dėl maisto saugumo užtikrinimo ir bado išvengimo yra vienas esminių jų politikos prioritetų, kuriam Kinija turėtų skirti daug didesnį dėmesį, jei nori sustiprinti savo projektuojamą įvaizdį, kaip atsakinga pasaulinė galia globaliuose Pietuose. Tiesa, tokį įvaizdį ji stengiasi įtvirtinti per 2021 m. Si Dzinpingo paskelbtą Pasaulinę Plėtros Iniciatyvą, kurios vienas esminių bendradarbiavimo su globaliais Pietumis sričių ir yra maisto saugumas. Tad bent vienas nusiųstas diplomatinis ženklas, kuris paskatintų Rusiją vėl prisijungti prie iniciatyvos, patvirtintų, kad Kinija gali būti patikima, atsakinga globalių Pietų partnerė, taip sulaukiant daugiau Pasaulinės Plėtros Iniciatyvos sekėjų.
Kol kas Kinija ir toliau tęsia savo modus operandi, demonstruodama pragmatišką požiūrį, kurį patvirtina specialaus pasiuntinio Eurazijos reikalams Li Hui pastarasis dalyvavimas Saudo Arabijoje vykusioje Ukrainos taikos konferencijoje. Kaip ir ankstesniuose susitikimuose, Kinija ir toliau laikėsi tvirtai įsikibusi į savo dvylikos punktų poziciją dėl Ukrainos krizės politinio sprendimo. Nors vienas iš esminių punktų yra, kad „visos šalys turi visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kurią pasirašė Rusija, Turkija, Ukraina ir JT, ir remti JT atliekant svarbų vaidmenį šiuo atžvilgiu,“ visgi kalbas apie maisto saugumo svarbą ir bendradarbiavimą su Vakarais įtikinant Rusiją sugrįžti į iniciatyvą Kinija nustūmė į tolimas diplomatines paraštes.
Viena vertus, pats dalyvavimas taikos konferencijoje ir abstraktus dvylikos punktų dokumento paminėjimas galėtų sutvirtinti Kinijos įvaizdį globalių Pietų šalyse, tačiau iš kitos pusės vengimas aiškiai nusiųsti Kremliui diplomatinius signalus raginant laikytis iniciatyvos rodo, kad ji tvirtai laikosi savo pro-kremliško „neutralumo“. Tad dėl tokio diplomatinio manevravimo artimiausiu metu nereikėtų tikėtis kažkokių seisminių pokyčių Kinijos vangioje pozicijoje dėl Juodosios jūros grūdų iniciatyvos. Vis dėlto ateinančiais mėnesiais vertėtų stebėti, kokią tolimesnę įtaką toks Kinijos vangumas turės jos įvaizdžiui globalių Pietų šalyse, su kuriomis ji dalijasi bendru interesu – maisto saugumo užtikrinimu.
[1] Zhōngguó rén de fànwǎn rènhé shíhòu dōu yào láo láo duān zài zìjǐ shǒuzhōng, fànwǎn zhǔyào zhuāng zhōngguó liáng.
[2] Guó zhī dà zhě.