Sveiki skaitantys savaitinį Rytų Europos studijų centro naujienlaiškį, kuriame rasite išsamią informaciją apie politinius įvykius Lietuvoje ir už jos ribų. Šį kartą aptarsime NATO viršūnių susitikimą ir jo metu vykusį NATO Viešajį forumą.
Ši savaitė buvo istorinė ne tik Lietuvai, bet ir Rytų Europos studijų centrui – kartu su tarptautiniais partneriais organizavome NATO Viešąjį forumą, kuriame dalyvavo apie trečdalis į viršūnių susitikimą Vilniuje atvykusių valstybių lyderių. Tai – sunkaus bei ilgo darbo rezultatas, kuriuo itin džiaugiamės ir didžiuojamės. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šio istorinio renginio organizavimo, ir visiems kitiems, aktyviai dalyvavusiems renginyje gyvai bei nuotoliniu būdu – užduodami aktualius klausimus diskusijų dalyviams bei skleisdami žinią apie renginį socialiniuose tinkluose. Oficialiame NATO Viešojo forumo puslapyje kviečiame žiūrėti abiejų dienų transliacijų įrašus.
G7 valstybės NATO viršūnių susitikimo metu paskelbė apie ilgalaikį įsipareigojimą Ukrainai. Jis svarbus tuo, jog žiūrima į ilgalaikę perspektyvą – saugumo garantijos bus teikiamos ne tik vykstant karui, bet kartu yra įsipareigojama atgrasyti Rusiją nuo galimo ateities puolimo.
„Faktas, kad didžiosios valstybės įsipareigoja padėti Ukrainai gintis nepaisant to, koks bus jos statusas NATO kontekste – siųsti ginkluotę, užtikrinti finansinę paramą ir žvalgybinės informacijos pasikeitimą, – yra labai reikšmingas, nes niekas nesitiki, kad Rusijos agresija staiga ims ir pasibaigs. Ukrainai pagalbos reikės labai ilgą laiko tarpą, ir didžiosios valstybės yra pasiryžusios tą daryti, tuo iš esmės paneigiančios labai dažnai kartojamą tezę, kad tuoj mes pavargsime, Ukraina niekam nebus įdomi ir bus palikta likimo valiai. To nėra ir konkretūs įsipareigojimai tą įrodo“, – įsitikinęs RESC direktorius L. Kojala.
NATO nepateikė konkretaus termino, kada Ukraina galėtų tapti Aljanso dalimi, tačiau toks žingsnis būtų galėjęs tapti kliūtimi jai pačiai. Rusija bet kokiomis priemonėmis stengsis blokuoti Ukrainos narystę Aljanse, todėl kiltų rizika šį karą paversti įšaldytu, todėl formaliai neužbaigtu.
„Ukrainiečiai spaudė, kad jiems būtų duotas aiškus terminas, kada Ukraina galės tapti NATO nare, ir norėjo aiškios datos, nuo kurios galėtų atsispirti, galvodama apie savo ateitį Aljanse. Tačiau tai yra problematinis dėmuo, nes jeigu duodame aiškumą, kada Ukraina prisijungia prie NATO, yra galimybė, kad Rusija šio karo niekada nebaigs. Jei viena iš pagrindinių sąlygų yra ta, kad karas pasibaigtų, Rusija karą gali vystyti toliau, siekdama paversti jį įšaldytu, kuris būtų kaip tam tikras blokas Ukrainos narystei Aljanse“, – kalbėjo RESC politikos analitikas A. Roževič.
Po įtempto sezono iki rudens RESC naujienlaiškio redakcija ilsėsis. Linkime gražios vasaros ir pasimatysime rugsėjį!
Gaukite regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
