NATO viršūnių susitikimas Vilniuje Kinijos žiniasklaidos akimis

Vilniaus viršūnių susitikimo belaukiant: vieta pasirinkta neatsitiktinai?

Artėjant NATO susitikimui Vilniuje didelis Kinijos žiniasklaidos dėmesys buvo sutelktas į galimus aljanso sprendimus, ypač susijusius su Ukrainos naryste. Visgi bendras formuojamas fonas buvo neigiamas: nuo kaltinimų, kad NATO yra atsakinga už prastėjančią saugumo situaciją Europoje, iki konstatavimo, kad NATO tapo JAV karinių intervencijų įrankiu. Pagrindinės siunčiamos žinutės: NATO narių tarpusavio vienybė neegzistuoja, įsipareigojimai vangiai vykdomi, o įsisenėjusios problemos yra ignoruojamos. Tačiau šį monotonišką naujienų srautą kaipmat pagyvino P. Korėjos ir Japonijos lyderių patvirtinimai, jog ir jie dalyvaus NATO viršūnių susitikime. Kilo nauja kritikos banga – šį sprendimą Kinija traktuoja kaip NATO ambicijų plėstis į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną įrodymą siekiant stiprinti antikinišką koaliciją. Naujiena netrukus sulaukė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos kritikos, jog „NATO viršūnių susitikimas turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip atlikti vaidmenį užtikrinant taiką ir stabilumą Europoje ir pasaulyje, o ne kelti ažiotažą dėl Kinijos“.

Pagrindinės siunčiamos žinutės: NATO narių tarpusavio vienybė neegzistuoja, įsipareigojimai vangiai vykdomi, o įsisenėjusios problemos yra ignoruojamos. Tačiau šį monotonišką naujienų srautą kaipmat pagyvino P. Korėjos ir Japonijos lyderių patvirtinimai, jog ir jie dalyvaus NATO viršūnių susitikime.

Artėjant NATO Vilniaus susitikimui, didžiąją dalį laiko Lietuvos vardas buvo minimas tik kaip renginio rengėjos kontekste, pašlijusių dvišalių santykių atspalvio nebuvo. Susitikimo organizavimas Lietuvoje lėmė padidėjusį Kinijos žiniasklaidos dėmesį Lietuvos politikų pasisakymams, šalies prezidento, kurio pareiškimai, ypač Ukrainos tematika, buvo gana dažnai cituojami.

Bendra naujienų Lietuvos tematika nušvietimo dinamika liko nepakitusi: pagrindinis dėmesys skiriamas neigiamoms naujienomis, ypač kalbant apie Taivaną. Vienu metu ypač buvo aptarinėjama Taivano Nacionalistų partijos parlamentarės Wang Hongwei spaudos konferencija, kurioje šalies prezidentė kritikuojama dėl to, kad Vilniaus ir Taipėjaus šiltų santykių palaikymas yra vis labiau pagrįstas išskirtinai tik Taivano augančia ekonomine parama Lietuvai ir puslaidininkių technologijų perdavimu. Kinijoje taip pat plačiai nuskambėjo ir Taipėjaus miesto tarybos narės Xu Qiaoxin pareiškimas, kad Taivanas ir Lietuva vos nepasirašė „nelygiavertės sutarties“ dėl lietuviškų kviečių pirkimo.

Tačiau po to, kai Lietuvos Užsienio reikalų ministerija paskelbė Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją, kurioje Kinijai ir Taivanui skiriamas didelis dėmesys, šalies žiniasklaidoje įvyko lūžis. Strategija buvo kruopščiai narpliojama, akcentuotas dokumento neigiamas požiūris į Kiniją bei santykių su Taivanu svarbos akcentavimas. Be to, žiniasklaidoje buvo stengiamasi paaiškinti tokio sprendimo logiką, dominavo teiginys, kad Lietuva būtinybę kovoti dėl savo „išlikimo“ mato per JAV dėmesio pritraukimą, o tokiai strategijai įgyvendinti pasirinkta būtent Kinija.

Po šio lūžio žiniasklaidoje Lietuvos ir Kinijos pašlijusių santykių foną pradėta sieti su NATO Vilniaus susitikimo tematika. Vėliau pasirodžiusiuose straipsniuose vyravo negatyvios antraštės: „Lietuva iš anksto atskleidė piktavališkus NATO ketinimus Kinijos atžvilgiu“, “Lietuva imituoja „Indijos-Ramiojo vandenyno strategiją“ ir „neleidžia“ Kinijos susivienijimo, o jos pačios padėtis yra apgailėtina”, Lietuvos „Indijos-Ramiojo vandenyno strategija“ nėra pokštas, ji atskleidžia NATO ambicijas“, Lietuva surengė NATO viršūnių susitikimą ir paskelbė strateginį dokumentą siekiant Kinijai „nubrėžti raudoną liniją“ Taivano klausimu“. Kinijos žiniasklaidoje iki tol neakcentuota Lietuvos, kaip NATO viršūnių susitikimo rengėjos, reikšmė įgavo naują pavidalą: kaip teigiama viename straipsnyje, „vieta pasirinkta neatsitiktinai – Lietuva yra viena karštakošiškiausių bloko narių, kuri ėjo net iki tol, kol sugriovė savo santykius su Kinija“.

NATO Vilniuje: grėsmės, pesimizmas ir aljanso „Achilo kulno“ paieškos

Nors bendras susitikimo nušvietimas Kinijos žiniasklaidoje yra paremtas faktais, tačiau turinys įspraudžiamas į konkrečius rėmus, piešiama tamsiomis spalvomis. Vyraujantys akcentai:

a) aljanso vienybės trūkumo akcentavimas. Ši detalė ypač ryški Ukrainos ateities bloke tematikoje. Vidinių prieštarų akcentavimas – itin plačiai paplitęs. Pavyzdžiui, žiniasklaidos kanaluose vienu metu dominavo antraštė „NATO susitikimas prasideda nepaisant vidinių prieštaravimų ir skirtumų“. Šio įspūdžio formavimą itin sustiprino Ukrainos prezidento aštri kritika dėl aljanso neryžtingumo Ukrainos narystės atžvilgiu, kurį Kinijos žiniasklaida panaudojo kaip svarų ir įtaigų patvirtinimą, jog net ir Ukraina pradeda abejoti aljanso reikšme ir nauda.

b) Rėmimasis Rusijos valstybinės žiniasklaidos ar valdžios pareiškimais. Neretai straipsniai pradedami neutralesniu, faktais paremtu tonu, tačiau vėliau, cituojant rusiškus šaltinius, formuojamas neigiamas įspūdis. Pavyzdžiui, šiame straipsnyje Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo ir Rusijos Užsienio reikalų ministerijos Marijos Zakharovos reakcijos užima pusę straipsnio ir formuoja NATO kaip karo kurstytojos įspūdį.

c) Neigiamų nuomonių Europos politikų tarpe išryškinimas. Tai didžiąja dalimi susiję su tikslu – sustiprinti įspūdį dėl vienybės Vakaruose trūkumo. Pavyzdžiui, Vokietijos parlamento narė Sevim Dagdelen interviu Kinijos žiniasklaidai teigė, kad NATO nėra gynybinis aljansas, o jo aktyvus įsikišimas tik aštrina „Ukrainos krizę“. Svarbu paminėti tai, kad Kinijai prijaučiančius Europos politikus šalies žiniasklaida panaudoja itin efektyviai – jų pasisakymai yra cituojami dažnai, o temų spektras – platus.

d) Vakarų visuomenių nepasitenkinimas. NATO susitikimo kontekste, Vakarų visuomenių nuotaikoms taip pat skirtas dėmesys, siekiant parodyti, kad NATO reikšme abejoja net ir paprasti piliečiai. Daug dėmesio skirta anti-NATO judėjimams, ypač karo Ukrainoje kontekste, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės „Stop the War Coalition“ demonstracijos, protestai Kanadoje. Taip pat minimi protestai prieš NATO susitikimą ir kitose šalyse, pavyzdžiui Paryžiuje, tačiau Vakarų spaudoje informacijos apie Kinijos viešojoje erdvėje paminėtus įvykius nepavyko. Straipsniuose stengiamasi sudaryti įspūdį, jog anti-NATO nuotaikos tarp Vakarų šalių visuomenių plinta vis labiau.

e) Turinys stiprinamas Vakarų tyrėjų „ekspertinėmis“ įžvalgomis. Tai – jau tradicinė strategija, kai pasitelkiami Vakarų tyrėjai siekiant straipsniui suteikti daugiau legitimumo ir įtaigumo. Pavyzdžiui, cituojami Vokietijos ir Ispanijos analitinių centrų analitikų komentarai, puikiai atliepiantys Kinijos tradicinį naratyvą apie tai, kad NATO turėjo nustoti egzistuoti iškart po Šaltojo karo.

Pasirodžius bendram NATO komunikatui, Kinija žaibiškai sureagavo į reikšmingai padidėjusį NATO dėmesį jai: vos pasirodžius komunikatui, Kinijos atstovybė Europos Sąjungai išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad Kinija „kategoriškai prieštarauja ir atmeta“ kritiką, bei apkaltino NATO, kad aljansas negali atsikratyti „Šaltojo karo mentaliteto“ „kartojant senas pasakėles“ ir vadovaujantis „išankstinėmis ideologinėmis nuostatomis“. Pareiškime taip pat akcentuojama, kad Kinija „kategoriškai prieštarauja“ plėtrai į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną ir patikino, kad „bet kokie veiksmai, pažeidžiantys Kinijos teisėtus interesus ir teises sulauks griežto atsako“. Kiek vėliau Kinijos Užsienio reikalų ministerijos spaudos konferencijoje Vilniaus susitikimo komunikatas taip pat sulaukė nemažai dėmesio, tačiau turinys reikšmingai nesiskyrė. Vis dėlto, nepaisant griežtesnės NATO retorikos ir padidėjusio dėmesio Kinijai, šalies žiniasklaida įžvelgia ir teigiamų niuansų: miglotas Ukrainos narystės kelias tik dar kartą sustiprino argumentus, jog aljansas nėra vieningas, o konsensuso paieškos yra sudėtingos ir lemiančios kompromisinius sprendimus. Bene svarbiausia naujiena Kinijai tapo tai, jog priimtame komunikate neliko sprendimo dėl NATO biuro Tokijuje atidarymo, nors pradiniuose variantuose buvo kalbama, jo NATO tęs diskusijas su Japonijos vyriausybe dėl tokio biuro įsteigimo.