Rusijos įtakos Lietuvai indeksas 2022-2023 m.

• Po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuva ėmėsi aktyvių veiksmų mažinti priklausomybę nuo Rusijos. Didžiausių pokyčių įvyko ekonomikos, energetikos ir informacinėje erdvėje – šiose srityse sąsajos su Rusija ar galimas Rusijos subjektų poveikis Lietuvai sumažėjo iki minimumo. Visgi akivaizdžiai sumažėjusio Rusijos poveikio Lietuvai galimybės nereiškia, jog Rusija visiškai dingo iš mūsų saugumo, ekonomikos, energetikos, politikos ar informacinės erdvės.

• Pirmą kartą parengtas Rusijos įtakos Lietuvai indeksas grindžiamas dar 2022 m. išleista tyrimo metodika. Šis tyrimas apima 7 valstybės funkcionavimo sritis (karinė, ekonominė, energetinė, kibernetinė, informacinė, politinė ir visuomenės saugumo), kuriose buvo vertinamos sąsajos ir per šias sąsajas atskleidžiama potenciali Rusijos įtaka Lietuvai. Iš viso indekse naudojamos 27 kriterijų kategorijos.

• 2022–2023 metų galimos Rusijos įtakos Lietuvai įvertis – 3,13 balo pagal dešimties balų indekso skalę (1 – jokios apčiuopiamos įtakos, 10 – maksimali galima įtaka).

• Remiantis ekspertų apklausomis, didžiausią įtaką Rusija gali daryti kibernetinėje srityje – vidurkis yra 5,5 balo. Tokį įtakos lygį labiausiai lėmė ekspertų pripažįstamos Rusijos galimybės naudotis įvairiais programi¬nės įrangos ir įrenginių saugumo pažeidžiamumais Lietuvoje, tikslingai vykdyti kibernetines atakas ir kitą kenkėjišką veiklą prieš kritinę Lietuvos IT ir komunikacinę infrastruktūrą. Taip pat ekspertai nurodė, kad atsakomybę už vidutiniškai daugiau nei pusę visų prieš Lietuvą nukreiptų kibernetinių incidentų būtų galima priskirti Rusijos subjektams.

• Šiek tiek aukštesni nei galutinis indekso vertės vidurkis balai gauti visuomenės saugumo (3,6 balo iš 10 galimų) ir politinėje (3,4 balo) srityse. Visuomenės saugumo srityje esminį poveikį Lietuvos visuomenei Rusija gali daryti dėl sąlyginai didelio mūsų visuomenės politinio ir socialinio pasyvumo. Kita vertus, Lietuvos visuomenė iš esmės nepritaria tipiniams Rusijos propagandos naratyvams, gerai suvokia demokratijai būtinus principus ir juos palaiko.

• Politinėje srityje didžiausią neigiamą poveikį daro didelis Lietuvos visuomenės ne¬pasitikėjimas svarbiausiomis valdžios institucijomis. Tai – bene pažeidžiamiausia vieta politinio saugumo srityje: gyventojų nepasitikėjimas valdžios institucijomis mažina visuomenės ryšio su valstybe stiprumą. Kita vertus, Lietuvos parlamentinių partijų nuostatos yra visiškai nepalankios Rusijos politiniams interesams, o radikalių partijų populiarumas nacionalinėje politinėje sistemoje yra minimalus. Tiesa, ši tendencija gali kisti – 2024 m. rinkimai Lietuvoje turėtų atskleisti, ar visuomenės parama radikalioms nuostatoms nebus išaugusi.

• Karinė (2,4), ekonominė (2,2), energetinė (2,6) ir informacinė (2,2) sritys įvertintos vidutiniškai mažesniais balais nei bendro indekso vidurkis. Tai leidžia teigti, jog šios sritys yra santykinai apsaugotos nuo Rusijos įtakos, o prie to labiausiai prisidėjo po 2022 m. vasario mėn. nustatyti apribojimai ar priimti politiniai sprendimai: nuo bemaž visiško Rusijos energijos šaltinių importo atsisakymo, labai ryškiai kritusios rusiškų prekių ir paslaugų apyvartos iki teisinių sprendimų uždrausti Rusijos informacinių šaltinių prieinamumą Lietuvoje.

• Tyrimas grindžiamas 2022–2023 m. apibendrintais statistiniais duomenimis ir konkrečių sričių ekspertų apklausomis. Kai kuriose vertinimo kategorijose nėra aiškių kiekybinių duomenų arba jų atranka būtų itin neefektyvi – tokiais atvejais naudojamasi subjektyviais ekspertų vertinimais. Verta pabrėžti, jog, nepaisant ekspertų vertinimo subjektyvumo, dažnu atveju tai atspindi ne tik nepriklausomų ekspertų ar tyrėjų, bet ir apibendrintus institucijų (pvz., KAM, VSD, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro) vertinimus.