Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Apžvalga Gru 20, 2021

Baltarusijos tendencijos 2021/3

Svarbiausi akcentai:

  • Rugsėjo–lapkričio mėnesiais svarbiausiu įvykiu Baltarusijoje tapo režimo inicijuota migrantų krizė ties rytinėmis Europos Sąjungos sienomis. Ji užgožė daugelį kitų procesų šalyje ir tapo pagrindiniu klausimu Europos Sąjungos darbotvarkėje Baltarusijos atžvilgiu. Režimui pavyko bent trumpam nukreipti dėmesį nuo savo vidinių problemų, bet tai nesustabdė tolesnio sankcijų priėmimo.
  • Greta migrantų krizės ir bandymų ją sureguliuoti svarbesni nagrinėjamo laikotarpio išoriniai įvykiai buvo „Zapad 2021“ karinės pratybos bei Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės integracinių programų patvirtinimas. Atskirai paminėtinas ir gerokai išaugęs Baltarusijos režimo priešiškumas (kol kas retorinis) bei grasinimai Ukrainai.
  • Šalies viduje tęsiasi kitaminčių represijos bei aiškėja 2022 m. vasarį planuojamo „re- ferendumo“ dėl naujos šalies Konstitucijos kontūrai. Tremtyje veikiančios opozicinės organizacijos toliau bando išlaikyti tiek tarptautinės bendruomenės, tiek pačių baltarusių susitelkimą ir dėmesį.
  • Nagrinėjamu laikotarpiu pasirodė net kelios naujos (atliktos vasaros pabaigoje) visuomenės nuomonės apklausos, kurios indikuoja A. Lukašenkos ir jo vykdomos politikos palaikymo mažėjimą. 
  • Vidaus ekonominės situacijos tendencijos išlieka nepakitusios, palyginti su praėjusiu ketvirčiu. Nors ekonominio augimo statistika vis dar teigiama (2021 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais BVP išaugo 2,4 proc.), bendri augimo tempai lėtėja. Esant nestabiliai situacijai bet kokios prognozės ateinantiems metams yra labai nepatikimos ir varijuoja nuo BVP augimo 2,9 proc. (valstybės prognozės) iki susitraukimo 0,7 proc. (S&P). Išskyrus greitai augančią infliaciją, kiti ekonominiai rodikliai Baltarusijoje 2021 m. išliko neblogi.

Laurynas Jonavičius yra RESC asocijuotasis ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Jo tyrimai apima Rusijos Federacijos ir posovietinių šalių politinius įvykius ir užsienio politiką. Vilniaus universitete įgijo tarptautinių santykių ir politikos mokslų daktaro laipsnį. Dėsto kursus „Rusijos studijos“, „Rusijos politika ir ekonomika postmoderniame pasaulyje“ ir „Ukrainos ir Baltarusijos studijos“. 2009–2014 m. dirbo Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėju užsienio politikos klausimais.