Baltarusijos tendencijos 2022-4

ENERGETIKA

Baltarusijos energetikos ministerija džiugiai pasitinka žinią, kad Europoje atgimsta atominės energijos paklausa. Šia žinia bandoma parodyti, kad Europos valstybės klydo teigdamos, kad atominė energija yra nesaugi[1]. Norima pasinaudoti atsivėrusiu galimybių langu ir grąžinti į viešąją erdvę Astravo atominės elektrinės gaminamos elektros eksporto į kaimynines šalis klausimą. Vienas iš pagrindinių Lietuvos argumentų formuojant priešinimosi Astravo atominei elektrinei koaliciją iki Rusijos invazijos į Ukrainą buvo susijęs su nepakankamu Astravo atominės elektrinės saugumu, o dabar pastebimas bandymas pakeisti viešąją nuomonę, nes tai yra ypač aktualu smarkiai išaugus elektros kainoms Europoje.

Karas Ukrainoje kol kas nepaveikė Baltarusijos elektros tiekimo stabilumo ir infrastruktūros, nes savo elektros tinklus Baltarusija yra visiškai sinchronizavusi su Rusija. Iki Rusijos karinės invazijos Baltarusija turėjo elektros jungtį su Ukraina, bet vos jai prasidėjus buvo atjungta, taigi šiuo metu vienintelė Baltarusijos elektros importo ir eksporto partnerė išlieka Rusija[2]. Svarbu pabrėžti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainos elektros tinklai buvo sinchronizuoti su Europos Sąjungos šalių tinklais, tad grįžimas prie ilgalaikės sinchronizacijos su Baltarusijos elektros tinklais tikėtinas menkai[3].

Dėl šių aplinkybių Baltarusijoje susidaro didelis elektros energijos perteklius, kurį generuoja Astravo atominė elektrinė. Problemą planuojama spręsti dviem būdais – skatinant dar didesnį elektros suvartojimą šalies viduje ir perteklių eksportuojant į Rusiją. Tiesa, Rusijai šiuo metu elektros netrūksta, tad neaišku, ar ji norės energiją importuoti[4]. Su tuo siejamas ir Astravo atominės elektrinės II energijos gamybos bloko paleidimo atidėjimas[5], nes vis dar nėra aišku, kokia apimtimi šis eksportas galėtų būti vykdomas.

Vis dėlto, nepaisant tolesnio Astravo atominės elektrinės veikimo, įsigalioję Europos Sąjungos ribojimai naftos importui iš Rusijos gali ne tik reikšmingai paveikti pačios Rusijos ekonomiką ir vaidmenį Europos rinkose, bet ir lemti mažesnes biudžeto įplaukas ir mažesnes subsidijas Baltarusijai. Didelę įtaką tam turi ir Vokietija, nes nebeimportuoja naftos per Baltarusiją nusidriekusiu naftotiekiu „Družba“, tai ruošiasi daryti ir Lenkija[6].

Prie Baltarusijos patiriamų nuostolių gali prisidėti ir nustatytos naftos kainų lubos, nes šalis nebeturi galimybės eksportuoti savo naftos produktų į ES rinkas ir visą produkciją nuo šiol eksportuoja į Rusijos rinką. Norėdama ir toliau išlaikyti naftos perdirbimo pramonę, nuo šiol Baltarusija priversta papildomai subsidijuoti ir taikyti mokesčių lengvatas savo naftos perdirbimo įmonėms[7]. Tiesa, net ir nepaisant susitraukusios eksporto rinkos ir išaugusios rusiškos naftos kainos Baltarusijai, teigiama, kad Baltarusijos naftos perdirbimo pajėgumai per šių metų ketvirtį išaugo 1,4 mln. tonų ir šiuo metu sudaro 3,9 mln. tonų naftos per ketvirtį[8].

Dujų kaina 2023 m. Baltarusijai vis dar nenustatyta – tebevyksta derybos su Rusija. Aliaksandras Lukašenka viešai pareiškė, kad dujų kaina abiejose šalyse turėtų būti suvienodinta, nes Baltarusija jau gana giliai integruota į Rusijos dujų rinką, o rusiškų dujų kaina Baltarusijoje, pasak jo, iki šiol reikšmingai skiriasi nuo kainos Rusijoje – skirtumas kartais pasiekia ir 100 proc.[9]

EKONOMIKA

Sankcijų poveikis Baltarusijos užsienio prekybai

Paskutinį šių metų ketvirtį Baltarusijos ekonomikos traukimasis tęsėsi, tačiau jo tempas kiek sulėtėjo. Didžiausias BVP nuosmukis šiemet fiksuotas sausio–liepos mėnesiais, kai sudarė 5,2 proc., o 2022 m. sausio–lapkričio mėnesiais Baltarusijos metinis BVP vidutiniškai buvo 4,7 proc. mažesnis nei tą patį praėjusių metų laikotarpį. Nuosmukis fiksuotas pramonės, transporto ir prekybos srityse: pramonės produkcijos per 10 mėnesių pagaminta 5,9 proc. mažiau nei pernai, mažmeninės prekybos apyvarta šių metų sausio–lapkričio mėnesiais sumažėjo 2,4 proc., transporto srityje krovinių apyvarta sumažėjo 25,3 proc., keleivių vežimas – 2,4 proc. Visgi bendrą Baltarusijos ekonomikos nuosmukį sušvelnino žemės ūkis – jame gamybos apimtis per 10 šių metų mėnesių 3,5 proc. išaugo[10].

Mažesnė išlieka ir Baltarusijos išorinės prekybos apimtis. Per dešimties pirmųjų 2022 m. mėnesių, palyginti su atitinkamu praeitų metų laikotarpiu, bendra prekių apyvarta sumažėjo 6,4 proc., nuo 65,514 mlrd. JAV dolerių iki 61,327 mlrd. JAV dolerių. Eksportas iš Baltarusijos per analogišką laikotarpį šiemet sudarė 30,882 mlrd. JAV dolerių, o pernai šis rodiklis siekė 32,030 mlrd. JAV dolerių. Atitinkamai nuo sausio iki lapkričio Baltarusijos eksportas sumažėjo 3,6 proc., nors pažymėtina, kad panašias į pernykštes eksporto vertes išlaiko didelė infliacija, o fizinė Baltarusijos eksporto apimtis smuko daug labiau, nors tiksliai nėra žinoma, kiek (Belstatas nustojo skelbti eksporto statistiką pagal fizinę pristatymo apimtį). Importas sumažėjo labiau nei eksportas: 9,1 proc., nuo 33,483 mlrd. JAV dolerių 2021 m. sausio–lapkričio mėnesiais iki 30,444 mlrd. JAV dolerių atitinkamu 2022 m. laikotarpiu.

Pažymėtina, jog šios išorinės prekybos sumažėjimo vertės nuo šių metų pirmo pusmečio rezultatų nėra smarkiai pakitusios, o tai rodo, jog trečiąjį ir paskutinįjį metų ketvirčius Baltarusijos išorinės prekybos apimties kritimas taip pat lėtėjo ir šalies ekonomika pamažu prisitaiko po naujai nustatytų sankcijų. Daugiausia įtakos tam turėjo Baltarusijos prekybos persiorientavimas į NVS šalių, ypač Rusijos, rinkas. Nepaisant bendro prekybos apyvartos mažėjimo, palyginti su 2021 m. sausio–lapkričio duomenimis, per 2022 m. pirmus dešimt mėnesių Baltarusijos prekybos apyvarta su NVS šalimis išaugo 477 mln. JAV dolerių. Kita vertus, pažymėtina, kad prekybos apyvarta su ne NVS šalimis tuo pat metu 4,667 mlrd. JAV dolerių sumažėjo, o tai rodo, kad NVS rinkose Baltarusija sugebėjo atsverti tik apie dešimtadalį dėl sankcijų patirtų nuostolių[11].

Baltarusijos ekonomikos stabilizavimąsi gali patvirtinti ir tai, kad 2022 m. spalio mėnesį Baltarusijoje fiksuota defliacija (nors bendra metinė infliacija šalyje viršija 15 proc.)[12]. Visgi tokius duomenis taip pat derėtų vertinti atsargiai, nes pagrindinė defliacijos priežastis gali būti ir spalio mėnesį šalyje nustatytas dalinis valstybinis kainų reguliavimas[13].

VIDAUS POLITIKOS TENDENCIJOS

Politinės represijos

Politiniais kaliniais Baltarusijoje šiuo metu (2022 m. lapkričio 30 d. duomenimis) pripažinti 1447 žmonės[14], 139-iais daugiau nei prieš mėnesį. Vis dėlto tikėtina, kad tikrasis skaičius yra keliskart didesnis. Politinis persekiojimas ir saviraiškos laisvės slopinimas prisidengiant kova su ekstremizmu Baltarusijoje dažnėja. Pastaraisiais mėnesiais ypač greitai ilgėja „asmenų, susijusių su ekstremistine veikla, sąrašas“ – į jį 2022 m. gruodžio pradžioje buvo įtraukti 2117 asmenų. Vien spalio 28 d. į sąrašą iš karto buvo įtraukti 625 asmenys[15], o dar per 600 įtraukta per lapkričio mėnesį[16]. Nuo 2022 m. rudens pradžios išaugo politiškai motyvuotų administracinių sulaikymų skaičius. Spalio mėnesį žmogaus teisių gynėjai suskaičiavo 317 tokių atvejų[17], lapkritį – 206[18] (birželio ir liepos mėnesiais jų buvo atitinkamai 100 ir 122[19]). Be to, 2022 m. rudenį Baltarusijos tyrimo komitetas pradėjo pirmą baudžiamąją bylą pagal neseniai Baltarusijoje priimtą juridinę normą, leidžiančią teisti užsienyje esančius žmones[20]. 2022 m. gruodžio pradžioje tokių asmenų buvo jau 13, tarp jų ir Sviatlana Cichanouskaja, jos padėjėja Marija Moroz, buvęs diplomatas Pavelas Latuško ir žurnalistas, tinklaraštininkas Dmitrijus Navoša[21]. Visiems jiems inkriminuojami rimti baudžiamieji kaltinimai: dėl pasiruošimo užgrobti valdžią, neteisėto pareigūno rango ir galios pasisavinimo, neteisėto piniginių lėšų rinkimo, socialinės nesantaikos kurstymo ir pan.

Rudenį kaltinamaisiais nuosprendžiais baigėsi kelios garsios politinės bylos: Nikolajaus Avtuchovičiaus, su kitais asmenimis kaltinamo teroro aktų rengimu[22], „dešimties anarchistų susivienijimo“[23] ir seniausios šalyje nevyriausybinės naujienų agentūros „BelaPAN“ darbuotojų ir vadovų bylos[24]. Visų bylų dalyviai gavo ilgas laisvės atėmimo bausmes nuo 9 iki 25 metų.

Baltarusijos valdžios sprendimas nustatyti dalinį kainų reguliavimą atnešė naujų represijų, šį kartą – prekybininkams. Po sprendimo įsigaliojimo spalio mėnesį teisėsaugos struktūros šalyje vykdo kainų stebėseną. Baltarusijoje pradėtos jau kelios dešimtys baudžiamųjų bylų dėl neva nepagrįsto kainų kėlimo[25]. Vos per pirmas dvi savaites buvo pradėtos 34 baudžiamosios bylos, sulaikyta 20 įtariamųjų, o Baltarusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad iš viso nustatė virš 70 „nusikalstamų“ atvejų[26]. Lapkričio pabaigoje pradėtų bylų buvo jau per 40, o teismą pirmoji byla dėl kainų kėlimo pasiekė lapkričio 29 d. Baranоvičiuose, kaltinamajam gresia nuo 2 iki 6 metų laisvės atėmimo[27].

Opozicijos veikla, režimo prisitaikymas

Baltarusijos vidaus politikoje vienu svarbiausių 2022 m. paskutinio ketvirčio įvykių tapo netikėta užsienio reikalų ministro Vladimiro Makejaus mirtis lapkričio 26 d.[28] Nuo 2012 m. pareigas ėjęs ministras – tarp ilgiausiai aukštame poste išsilaikiusių tarnautojų A. Lukašenkos artimajame rate. Ministras taip pat buvo vienas žinomiausių visuomenėje Baltarusijos politikų po paties A. Lukašenkos. Be to, V. Makejus laikytas vienu provakarietiškiausių A. Lukašenkos režimo atstovų, sugebėjusiu pasiekti santykių su Vakarais atšilimą po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 m. 2020 m. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijoje vyko tylus nepritarimas oficialiai pozicijai – nesutikdami su brutaliu protestų malšinimu ją paliko dešimtys diplomatų[29]. Visgi pats ministras pasiliko poste ir po protestų nuslopinimo būtent jis tapo atsakingas už oficialaus politinio kurso palaikymą, priešišką retoriką Europos šalių atžvilgiu ir tapo vienu iš 2021 m. migracijos krizės autorių[30]. Ministras mirė būdamas vos 64-erių, kelios dienos po grįžimo iš KSSO susitikimo Jerevane. Staigi ministro mirtis tokiame amžiuje iškart paskatino viešojoje erdvėje daugybę sąmokslo teorijų dėl jos natūralumo, tačiau įrodymų nė viena iš teorijų nepateikė. Oficialiais duomenimis, ministras mirė dėl infarkto, laiku negavęs medicinos pagalbos. Praėjus beveik mėnesiui nuo ministro mirties vis dar nėra apsispręsta, kas jį pakeis. Atsižvelgiant į ilgą V. Makejaus darbo patirtį ir A. Lukašenkos jam reikštą pasitikėjimą, ši mirtis prisidės prie režimo ir taip patiriamo kvalifikuoto personalo trūkumo.

Socialinės tendencijos

Paskutinį šių metų ketvirtį Baltarusijoje nebuvo atlikta nė vienos apklausos apie baltarusių visuomenės požiūrio į karą Ukrainoje pokyčius. Visgi spalio 7 d. buvo paskelbti naujausios „Chatham House“ apklausos[31] apie baltarusių požiūrį į Rusiją ir Vakarus rezultatai[32]. Šios apklausos duomenimis, baltarusiai suvokia Rusiją kaip šalį, turinčią didžiausią įtaką Baltarusijoje, o kaip pagrindines šios įtakos priežastis įvardija kultūrinį ir kalbinį artumą ir daugybę giminystės ryšių. Rusijoje norintys gyventi ir dirbti baltarusiai savo norą dažniausiai aiškina būtent panašia pasaulėžiūra ir bendra kalba, be to, kaip svarbūs įtakos veiksniai įvardijamos kelionės į Rusiją ir Rusijos žiniasklaidos vaidmuo. Apskritai Rusijos įtaka šalyje vertinama kaip teigiama arba labiau teigiama ir baltarusiai dažniau pastebi teigiamą Rusijos, o ne Vakarų įtaką žmonių tarpusavio santykiams ir požiūriui į darbą.

Kita vertus, baltarusiai teigiamai vertina ir Vakarus. Dauguma baltarusių (56 proc.) nesutinka arba labai nesutinka su teiginiu, kad Vakarų įtaka Baltarusijai turi neigiamas pasekmes, priešingos nuomonės laikosi tik 23 proc. Tuos, kurie norėtų persikelti į Vakarus, daugiausia motyvuoja geresnės ekonominės ir politinės sąlygos. Vakarų šalys taip pat dažniau siejamos su išsivysčiusiomis technologijomis ir aukštesne kultūra; baltarusiai dažniau teigiamai vertina Vakarų, o ne Rusijos įtaką savo teisinei sąmonei ir išsilavinimui. Be to, net 64 proc. baltarusių atsakė norintys santykių su Vakarais atšilimo ir ekonominių bei kultūrinių ryšių plėtojimo.

Šių metų lapkričio 30 d. taip pat buvo pristatytos ES regioninės Rytų kaimynystės komunikacijos programos užsakymu atliktos apklausos apie baltarusių požiūrį į Europos Sąjungą rezultatai[33]. Šios apklausos rezultatai rodo, kad teigiamai ir labai teigiamai ES vertina 33 proc. respondentų, neigiamai ir labai neigiamai – 16 proc., neutraliai – 38 proc., o 13 proc. neturi aiškios nuomonės. Nors baltarusiai pripažįsta savo šalies santykių su ES nuosmukį (tik 16 proc. mano, kad Baltarusijos santykiai su ES šiais metais yra geri, palyginti su 62 proc. 2019 m. ir palyginti su 45 proc. teigiančiųjų, kad santykiai šiuo metu yra blogi), vis dar daugiau baltarusių pasitiki ES (38 proc.) nei nepasitiki (31 proc.). Be to, baltarusiai vis dar pasitiki ES labiau nei bet kuria kita tarptautine organizacija, įskaitant Eurazijos ekonominę sąjungą, kuria pasitiki 33 proc. respondentų.

IŠORĖS SANTYKIAI

Santykiai su Rusija, karinis dėmuo

Tęsiasi aktyvus Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas karinėje srityje. Gruodžio 3 d. su iš anksto neskelbtu vizitu Minske apsilankė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Jis susitiko su Baltarusijos gynybos ministru Viktoru Chreninu ir pačiu A. Lukašenka. S. Šoigu ir V. Chreninas pasirašė protokolą dėl bendro regioninio saugumo užtikrinimo susitarimo pataisų. Kokia šių pakeitimų esmė, viešai nepranešta[34]. Visgi, karybos ekspertų nuomone, protokole greičiausiai kalbama apie Rusijos karinės grupuotės Ukrainoje aprūpinimą baltarusiška karine įranga ir dvejopos paskirties gaminiais, nes dviejų ministrų susitikime taip pat dalyvavo Baltarusijos ministro pirmininko pavaduotojas pramonei Piotras Parchomčikas ir Baltarusijos valstybinio karo pramonės komiteto pirmininkas Dmitrijus Pantusas. Tikėtina, kad S. Šoigu galėjo prašyti perduoti baltarusiškų raketinių kompleksų, nes Rusija junta jų stygių[35].

Paskutinį šių metų ketvirtį Baltarusijos talkinimas Rusijos karinei agresijai įgavo ir naują dėmenį – stiprinamas karinis rengimas. Atitinkamai pasirašytas protokolas taip pat galėjo būti skirtas tolesniam rusų karių mokymų Baltarusijoje institucionalizavimui. Ekspertų teigimu, karinio rengimo klausimas Rusijai galėjo tapti aktualus po paskelbtos mobilizacijos ir dėl jos išaugusios rengimo infrastruktūros apkrovos pačioje Rusijoje[36]. A. Lukašenka po susitikimo su S. Šoigu kalbėjo: „Mūsų ir jūsų karininkai ruošia vaikinus. Ruošia ir baltarusius, ir rusus… Rusijos ir Baltarusijos kariškiai mokosi kartu kaip viena grupė, viena armija, kurios tikslas yra sąjunginės valstybės gynyba.“[37]

Dar spalio pradžioje Baltarusija ir Rusija susitarė dėl Rusijos karinės grupuotės Baltarusijoje didinimo „paaštrėjus situacijai prie sąjunginės valstybės vakarinių sienų“. Pranešta, kad iš Rusijos į Baltarusiją siunčiama apie 170 tankų, iki 200 kovinių mašinų ir iki 100 pabūklų bei minosvaidžių, taip pat ne mažiau kaip 9000 Rusijos karių[38]. Jau spalio 17 d. Baltarusija pranešė apie dar vienus karinius mokymus kartu su šia Rusijos grupuote[39]. Ženklus Rusijos karinės technikos ir personalo gausėjimas Baltarusijos teritorijoje buvo pastebimas nuo lapkričio pradžios. Dėl to kilo spekuliacijų apie galimą šios grupuotės bandymą veržtis į Ukrainą iš šiaurės. Visgi karybos analitikai teigia, kad padidėjusios pajėgos nėra pasirengusios puolimui ir, kaip vėliau tvirtino ir A. Lukašenka, Baltarusijoje greičiausiai treniruojasi ir galbūt vykdo technines aprūpinimo ir remonto užduotis, o naujo įsiveržimo į Ukrainą iš Baltarusijos tikimybė toliau išlieka gana maža[40]. Tikėtina, jog būtent rengimo ir aprūpinimo veiklą ši grupuotė tęs ir artimiausiu metu.

Nekarinėje srityje gruodžio 7 d. po pokalbio telefonu A. Lukašenka sutarė artimiausiu metu ir vėl tiesiogiai susitikti su V. Putinu. Oficialiai skelbiamas susitikimo tikslas – „praktinių sąjunginės valstybės kūrimo ir ekonominio bendradarbiavimo klausimų aptarimas“[41]. Sankcijų apėjimas, importo ir eksporto maršrutų perorientavimas apskritai išlieka pagrindinis Baltarusijos ekonominės politikos prioritetas. Ankstesnis A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimas vyko rugsėjo pabaigoje. Tuomet A. Lukašenka Sočyje su V. Putinu taip pat aptarė importo pokyčius ir sankcijų neutralizavimą, pakalbėjo apie Rusijoje paskelbtą mobilizaciją ir, neoficialiai apsilankydamas iš dalies pripažintoje Abchazijoje, sukėlė diplomatinį skandalą su Sakartvelu[42]. Lapkričio mėnesį A. Lukašenka ir Baltarusijos ministras pirmininkas R. Golovčenka taip pat priėmė Rusijos Rostovo srities gubernatorių ir aptarė galimybę vežti baltarusiškas prekes per šios srities uostus[43].